Kvietimas į paskaitą: fizika, tikėjimas ir Visatos kilmė

Ekspertai pastebi, kad gyventojų finansinis raštingumas gerėja, tačiau naujos technologijos greitai keičia žaidimo taisykles, tad nuolatinis tobulėjimas, kaip kasdienė higiena, – būtinas. Tobulinant žinias ir pritaikant jas praktiškai, galima ne tik gerinti finansinę padėtį, užsitikrinti papildomų pajamų, bet ir neužkibti ant sukčių kabliuko. Finansinės elgsenos stoka Finansų ekspertai nuolat stebi gyventojų finansinio raštingumo lygį. Kiekvienos amžiaus grupės žmonės susiduria su skirtingais finansų iššūkiais. „Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas pastaraisiais metais nuosekliai gerėja, tačiau tarptautiniai tyrimai rodo, kad dar turime potencialo stiprinti praktinius finansų valdymo, taupymo, finansinių sprendimų priėmimo įgūdžius. Gyventojai gerai supranta pagrindines finansines sąvokas, tačiau išlieka iššūkių priimant ilgalaikius finansinius sprendimus ir vertinant rizikas“, – kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros vyr. mokslo darbuotoja prof. dr. Indrė Lapinskaitė Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą įvardijo kaip paradoksalų. „Formaliai jis gerėja, tačiau realybėje vis dar išlieka gana paviršutinis. Didžiausia problema, sakyčiau, yra ne žinių, o gebėjimo tas žinias pritaikyti priimant sprendimus trūkumas. Dabar turime daugiau finansinių žinių, bet vis dar nepakankamai finansinės elgsenos. Juk finansinis elgesys priklauso ne tik nuo žinių, bet ir nuo psichologinių veiksnių, savikontrolės ar rizikos suvokimo. Todėl vien žinių didinimas automatiškai nesukuria gero finansinio elgesio“, – apie tai, kad reikia ne tik tobulėti, bet ir žinias išbandyti praktiškai, kalbėjo profesorė. [caption id="attachment_112755" align="alignnone" width="300"] Verslo vadybos fakulteto prof. dr. Indrė Lapinskaitė[/caption] Remiantis atliktais tyrimais galima matyti, kad finansinio raštingumo lygis yra skirtingas, vertinant gyventojų finansinį išprusimą pagal amžių, išsilavinimą ir pajamas. Jaunesni žmonės dažniau susiduria su praktinių įgūdžių trūkumu, o vyresni – su ribotu sudėtingesnių finansinių produktų supratimu, nepasitikėjimu savo finansiniais sprendimais, naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis iššūkiais. Aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas turintys gyventojai paprastai pasižymi aukštesniu finansinių žinių lygiu. „Didžiausi iššūkiai kyla labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms – žmonėms su negalia, mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, bedarbiams, žemesnio išsilavinimo asmenims ir pan. Todėl svarbu, kad šiems gyventojams būtų prieinama pagalba asmeninių finansų planavimo ir valdymo, skolų valdymo klausimais, asmeniui tapus nemokiam ir pan. Be to, gyventojams iššūkių kelia nepakankamas gebėjimas vertinti finansines rizikas, suprasti ilgalaikių įsipareigojimų padarinius ir atpažinti finansinio sukčiavimo formas. Taip pat išlieka poreikis stiprinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius, kad jie saugiai naudotųsi šiuolaikinėmis finansinėmis paslaugomis“, – nurodė finansų ministras. „Be minėto žinių ir elgsenos atotrūkio, žmonės taip pat dažnai nesielgia finansiškai racionaliai – per greitai priima sprendimus, per daug pasitiki savimi ir remiasi socialinių tinklų turiniu, o ne ramia, išsamia analize. Ypač tai būdinga jaunimui, kuriam visko norisi greitai. Kartu nemaža jaunimo dalis yra patyrusi, ir, manau, vis dar patiria ankstyvojo ugdymo spragų, nes finansinio raštingumo mokyklose lyg ir mokoma, bet dažnai, matyt, labiau teoriškai nei praktiškai“, – kokios kyla didžiausios problemos, susijusios su finansiniu raštingumu, įvardijo dr. I. Lapinskaitė. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė pažymėjo, kad norint pasiekti proveržį ir tikrai padidinti gyventojų finansinį raštingumą, būtina keisti požiūrį ir vis dažniau turimas žinias taikyti ne tik teorijoje. „Tai įgūdis, formuojamas praktiškai, todėl būtinas ankstyvas ir nuoseklus ugdymas mokyklose, integruojant realias situacijas, simuliacijas, mokantis priimti sprendimus ir analizuoti savo klaidas. Praktinės iniciatyvos čia atlieka labai svarbų vaidmenį, jos ne tik didina domėjimąsi finansais, bet ir padeda spręsti pagrindinę problemą – žinių pritaikymą. Tikrai džiugu, kad Lietuvoje daugėja tokių iniciatyvų. Štai balandžio 14 d. minima nacionalinė finansinio raštingumo diena, bankai kuria taupymo ir investavimo programas jaunimui, aktyviai veikia ir Lietuvos bankas su edukacinėmis iniciatyvomis. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedra jau aštuntą kartą inicijavo finansinio raštingumo olimpiadą, kuri subūrė daugiau nei 1,7 tūkst. moksleivių iš visos Lietuvos. Tokios iniciatyvos ugdo ne finansinį žodyną, o finansinį mąstymą“, – dr. I. Lapinskaitė skatino žmones veikti, išbandyti realiai įvairias strategijas ir taip gerinti savo finansinę situaciją. K. Vaitiekūnas pridūrė, kad finansinis raštingumas svarbus ne tik gyventojams, bet ir verslams. Štai smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms kyla daug iššūkių, susijusių su jų veiklos ir plėtros finansavimu. „Dažnai SVV įmonėms nepakanka pradinio kapitalo, finansinių išteklių, o neretai – ir žinių bei verslo vykdymo gebėjimų. Tai rodo, kad finansinio raštingumo stoka turi įtakos mažesniam SVV finansavimo prieinamumui“, – nurodė finansų ministras. Kodėl svarbu tobulėti? Finansų ekspertai neslepia, kad šiuolaikinės technologijos sparčiai keičiasi, atsiveria naujų investavimo galimybių, tačiau kartu didėja ir rizika patirti nuostolių, o tai gali kelti nepasitikėjimą ir kitomis finansinėmis priemonėmis. Tačiau nuolatinis žinių atnaujinimas leidžia mažinti stresą ir valdyti galimas finansines rizikas. „Finansinis raštingumas yra būtinas, kad gyventojai galėtų užtikrintai priimti tinkamus finansinius sprendimus įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Šie įgūdžiai skatina gyventojus planuoti savo finansus ir taupyti ateičiai, taip išvengiant pernelyg didelio įsiskolinimo, ugdo gyventojų atsparumą ekonominiam smurtui, finansiniam sukčiavimui, padeda formuoti geresnį mažmeninių investuotojų supratimą apie finansinius produktus“, – pažymėjo K. Vaitiekūnas. Pasak ministro, svarbu tai, kad inovacijos, globalizacija, demografiniai procesai keičia visuomenę ir reikalauja nuolat atnaujinti žinias ir gebėjimus daugelyje sričių, tarp jų ir finansų, todėl gyventojams ir verslui kyla vis daugiau iššūkių prisitaikant prie finansinių pokyčių, kurie reikalauja nemenkų finansinio raštingumo gebėjimų, o jų neturėjimas prisideda prie socialinės atskirties. „Finansinio raštingumo politika gali padėti įveikti šias problemas užtikrinant asmens ir visos visuomenės gerovę, jos darnų vystymąsi. Didesnis finansinis raštingumas siejamas su stipresne asmenine finansine gerove. EBPO atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad suaugusieji, pasiekę minimalų tikslinį finansinio raštingumo lygį, turi žymiai aukštesnį finansinės gerovės ir finansinio atsparumo lygį“, – tęsė pašnekovas. Finansinis švietimas turi pasiekti visas grupes Siekiant gerinti gyventojų finansinius įgūdžius, Finansų ministerija kartu su partneriais įgyvendina 2024–2028 m. visuomenės finansinio švietimo veiksmų planą. Jame numatytos kompleksinės priemonės, padėsiančios stiprinti gyventojų finansines žinias ir atsparumą finansinėms rizikoms. Plane daug dėmesio skiriama finansinio sukčiavimo prevencijai, skaitmeninių įgūdžių stiprinimui, mokymo turinio atnaujinimui ir informavimo kampanijoms. Šiame plane išskirtos trys jautriausios visuomenės grupės, susiduriančios su finansinio raštingumo spragomis: vaikai ir jaunimas (6–23 m.), suaugusieji (nuo 24 m.) ir SVV. „Atsižvelgiant į jų poreikius, nustatyti penkerių metų prioritetai ir konkretūs veiksmai, skirti jaunimo finansiniam raštingumui ir verslumui stiprinti, suaugusiųjų finansiniams įgūdžiams gerinti, planavimui, taupymui skatinti, atsparumo sukčiavimui ir mažmeninių investuotojų supratimui didinti bei SVV vadovų finansinėms kompetencijoms tobulinti. „Veiksmų plane numatytos priemonės, skirtos visoms pagrindinėms visuomenės grupėms, tačiau prioritetas teikiamas toms, kurioms finansinio raštingumo stiprinimas yra ypač svarbus. Tai – jaunimas, pradedantis savarankišką finansinį gyvenimą, vyresnio amžiaus žmonės ir pažeidžiamos grupės, kurioms kyla didesnė finansinio sukčiavimo rizika. Be to, dėmesys skiriamas smulkiajam verslui, kuriam svarbu atsakingai vykdyti finansinius įsipareigojimus ir užsitikrinti geresnę prieigą prie finansavimo pagerinus savo finansinio raštingumo įgūdžius. Tikslas – kad finansinio švietimo plane numatytos priemonės pasiektų kuo platesnę auditoriją ir prisidėtų prie tvaresnių finansinių sprendimų visoje visuomenėje“, – prioritetus išskyrė finansų ministras K. Vaitiekūnas. Orginalus šaltinis: Kauno diena.lt

Balandžio 10 dieną VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakultete jau septintą kartą surengta Lietuvos studentų programavimo olimpiada (LSPO 2026). Per kelerius metus šis renginys tapo svarbia susitikimo vieta jauniesiems programuotojams, kur susipina žinios, azartas ir siekis išbandyti savo galimybes. Šių metu olimpiada dar kartą patvirtino – Lietuvoje netrūksta talentingų ir ambicingų jaunų žmonių, gebančių spręsti sudėtingas programavimo užduotis. Dalyviams per tris valandas buvo pateikta 20 įvairaus sudėtingumo užduočių. Jos reikalavo ne tik tvirtų programavimo įgūdžių, bet ir gebėjimo taikyti algoritmų teoriją, duomenų struktūras bei matematikos žinias. Dalyviai galėjo rinktis iš trijų programavimo kalbų – C++, Python ir Java. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia dalyvių pasirinko C++ kalbą dėl jos efektyvumo sprendžiant laike apribotas užduotis. Šiemet olimpiadoje dalyvavo studentai iš Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir VILNIUS TECH. Prie jų pirmą kartą prisijungė Vilniaus kolegijos studentai. Kartu su studentais varžėsi ir moksleiviai, kurie sėkmingai konkuravo su vyresniais dalyviais. Geriausius rezultatus šių metų olimpiadoje pasiekė: 🥇 I vieta – Martynas Šmaižys (Kauno technologijos universitetas), 15 išspręstų užduočių 🥈 II vieta – Faustas Surplys (Vilniaus licėjus), 15 išspręstų užduočių 🥉 III vieta – Rokas Rimkus (Vilniaus licėjus), 13 išspręstų užduočių Apdovanojimų ceremonijos metu dalyvius ir svečius pasveikino Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Dalius Mažeika. Jis pažymėjo, kad tokie renginiai yra svarbūs ugdant jaunųjų programuotojų gebėjimus, skatina domėjimąsi informacinėmis technologijomis, ugdo analitinį mąstymą. Dalyvius taip pat pasveikimo įmonių „Neurotechnology“ ir „Eldorado“ atstovai. Šios įmonės rėmė olimpiados organizavimą ir  įsteigė prizus nugalėtojams. Lietuvos studentų programavimo olimpiada – tai ne tik konkursas. Tai erdvė, kurioje auga būsimi IT srities profesionalai, lavinami kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžiai. Kasmet didėjantis susidomėjimas rodo, kad tokie renginiai tampa svarbia akademinės ir technologinės bendruomenės dalimi, o dalyviams – vertinga patirtimi, leidžiančia įsivertinti savo gebėjimus ir žengti dar vieną žingsnį profesinio tobulėjimo link. Išsamius olimpiados rezultatus bei renginio nuotraukas galima rasti oficialiame puslapyje: https://lspo.vilniustech.lt/index.php/lspo-2026-rezultatai/

Energetika – vienas strategiškai svarbiausių, perspektyviausių ir sparčiausiai besiplečiančių sektorių Lietuvoje. Nors energetika daugeliui gali atrodyti kaip labai tiksli ir konkreti sritis, kurioje laukiami tik inžinerijos specialistai, iš tiesų ji – labai plati ir įvairi: savo sugebėjimus gali realizuoti skirtingų kompetencijų ir patirties specialistai, o jauni talentai čia – labai laukiami.  Naujosios energetikos grupė „EPSO-G“, jungianti šešias įmones, nuolatos investuoja į jaunų specialistų ugdymą ir įsitvirtinimą energetikos sektoriuje. Tai patvirtina trijų čia dirbančių jaunuolių – Erdvino Klimo, Roko Šeštoko ir Česlovo Martinkevičiaus – istorijos: jos atskleidžia, kaip studijos, praktika ir motyvacija gali tapti tvirtu pamatu prasmingai karjerai strategiškai svarbioje srityje. Nuo teorijos prie realių inžinerinių sprendimų VILNIUS TECH studentas Erdvinas Klimas trauką inžinerijai jautė nuo mažumės – anot jo, gilintis į šią sritį skatino smalsumas ir noras suprasti technologijų veikimo principus. „Mane visada domino, kaip veikia techniniai įrenginiai ir realūs inžineriniai išradimai, todėl pasirinkau mechanikos inžinerijos bakalauro studijas VILNIUS TECH – sritį, kurioje teorinės žinios gali virsti praktiškais, apčiuopiamais sprendimais“, – sako antrakursis E. Klimas. Pasak jo, studijos suteikė tvirtą teorinių žinių pagrindą, tačiau būtent tapus dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ inžinieriumi jis galėjo visa tai išvysti realioje aplinkoje – dujų skirstymo stotyse, čiaupų aikštelėse, atliekant magistralinių dujotiekių priežiūros ar diagnostikos darbus. Tapęs „Amber Grid“ stipendininku ir Jaunųjų inžinierių programos dalyviu jis taip pat suprato, kad inžinerijoje labai svarbios ne tik techninės žinios, bet ir atsakomybė, sauga, kruopštumas bei komandinis darbas. „Kiekvienas darbas turi aiškią seką ir priežastį, o net maža detalė gali turėti didelę reikšmę. Labiausiai energetikos sektoriuje nustebino tai, kiek daug slepiasi už, atrodytų, paprasto „vamzdžio žemėje“. Dujų perdavimas apima mechaniką, automatiką, statybą, saugą, teisės aktus ir daugybę kitų sričių“, – pasakoja inžinierius. Savo patirtimi jis dalijasi ir su kitais – apie darbą energetikos sektoriuje ir išmoktas pamokas pasakoja socialiniuose tinkluose. Viena pagrindinių – nebūtina visko mokėti iš anksto. „Studentams norėčiau perduoti, kad svarbiausia – domėtis, klausti ir nebijoti įsitraukti. Energetikoje tikrai yra vietos jauniems žmonėms, kurie nori mokytis, augti ir prisidėti prie prasmingų projektų“, – tikina E. Klimas.   Netikėtas kelias į strateginę energetikos įmonę Tuo tarpu „Litgrid“ Rinkos paslaugų planavimo grupės analitiko Roko Šeštoko istorija yra pavyzdys, kad karjera energetikoje gali prasidėti netikėtomis aplinkybėmis. Nors vaikinas jau studijavo elektros energetikos inžineriją VILNIUS TECH, pirmoji jo pažintis su elektros perdavimo sistemos operatoriumi įvyko dirbant bitininku. „Pažintis buvo atsitiktinė ir netikėta, bet kartu – maloni. Besilankant  „Litgrid“, prižiūrint ten stovinčius avilius ir bendraujant su dabartiniais kolegomis šiek tiek susipažinau ir su pačia įmone“, – prisimena jis. Ši patirtis nulėmė tolimesnius R. Šeštoko pasirinkimus, kurie tapo tramplinu į profesinę karjerą – ketvirtame kurse, ieškodamas praktikos, jis pirmiausia rinkosi „Litgrid“, ir nors studijose daugiau koncentravosi į elektros inžineriją, praktikos metu nutarė pabandyti kai ką naujo ir gilintis į energetikos rinkų veikimo principus. „Tuo metu buvau nedaug girdėjęs, kas perdavimo sistemos operatoriuje „verda už uždarų durų“, tačiau ši sritis man pasirodė įdomi ir apimanti platų spektrą – nuo ekonomikos iki vartotojų elgsenos įpročių. Kadangi visada patiko ir socialiniai mokslai, čia apjungiau tai ir inžinerines žinias “, – teigia R. Šeštokas. Po praktikos jis gavo pasiūlymą likti dirbti Rinkos operacijų ir paslaugų skyriuje ir šiuo sprendimu labai džiaugiasi. „Aš, kaip ir dauguma darbuotojų, jaučiu didelį prasmės ir pareigos jausmą, nes įmonė svarbi nacionaliniu mastu. Tu esi atsakingas už tai, kad visa energetikos sistema dirbtų efektyviau ir patikimai“, – sako jis. Nors energetikos sektorius neišvengiamai siejasi su didele atsakomybe, R. Šeštokas jaunuolius ragina nebijoti, domėtis ir naudotis galimybėmis, kurių yra gausu. „Energetikų bendruomenė jaunų specialistų laukia išskėstomis rankomis – visi noriai dalinasi patirtimi ir yra suinteresuoti padėti vieni kitiems“, – skatina VILNIUS TECH alumnas. Perspektyva su prasmės jausmu Ateities perspektyvos ir reikšmė visuomenei buvo kertiniai veiksniai, lėmę ir VILNIUS TECH magistranto bei elektros energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ technikos eksperto Česlovo Martinkevičiaus pasirinkimą. „Kadangi laikiau fizikos egzaminą, studijas rinkausi iš inžinerinių sričių, o elektros energetikos kryptis pasirodė įdomiausia ir perspektyviausia“, – pasakoja jis. Č. Martinkevičiaus sprendimas nenuvylė. Anot jo, energetikos sektorius – vienas reikšmingiausių, kadangi jis tiesiogiai susijęs su visos ekonomikos ir kasdienio gyvenimo funkcionavimu: nuo pramonės procesų iki buitinių poreikių užtikrinimo. „Man prasmę teikia ir galimybė dirbti įdomų, patinkantį darbą bei mokytis iš patyrusių šios srities ekspertų, kurie dalijasi savo patirtimi ir padeda geriau suprasti, kaip teorinės žinios pritaikomos realiose situacijose, kartu prisidedant prie tvarios, patikimos energetikos kūrimo. Čia tikrai netrūksta inovatyvumo: kadangi tobulėja technologijos, optimizuojami procesai, keičiasi įranga ir sprendimai, reikia spėti kartu su naujovėmis ir nuolat mokytis. Tai suteikia daug galimybių tobulėti kaip specialistui ir prisidėti prie labai plataus sektoriaus kūrimo“, – sako technikos ekspertas. Energetika besidomintiems studentams jis pataria aktyviai domėtis, nebijoti dalyvauti įvairiose veiklose, projektuose, išbandyti skirtingų sričių ir eksperimentuoti, o vėliau teorines žinias pritaikyti praktikoje ir kaupti darbo patirtį. Rasti praktikos ir darbo pasiūlymų studentai galės jau balandžio 16 d., VILNIUS TECH karjeros dienos GRAVITY metu. GRAVITY – vienas didžiausių tokio pobūdžio renginių Lietuvoje, kuriame dalyvaus apie 100 vietinių ir tarptautinių įmonių bei organizacijų, tarp kurių – ir generalinė renginio partnerė „EPSO G. “ Jau 22-ąjį kartą vyksiančios kontaktų mugės ir konferencijos metu veiks ne tik įmonių ekspozicijos, bet ir vyks aktualios teminės paskaitos, diskusijos, konsultacijos bei praktinės veiklos studentams. GRAVITY vyks balandžio 16 d. VILNIUS TECH (Saulėtekio al. 11). Daugiau apie renginį rasite čia. 

Šių metų kovo 16–20 d. Lietuvos konsorciumo bendradarbiavimui su Masačusetso technologijos institutu (MIT) delegacija surengė trečiąjį strateginį vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas. Delegaciją sudarė Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir verslo atstovai, toliau plėtojantys bendradarbiavimo galimybes su viena iš pasaulyje pirmaujančių inovacijų ekosistemų. VILNIUS TECH atstovavo Elektronikos fakulteto Elektros inžinerijos katedros doc. daktaras  Audrius Grainys. Šis pavasaris transatlantinei mokslo ir inovacijų bendruomenei buvo kupinas naujų įspūdžių. 18 narių delegacija, sudaryta iš 13 Lietuvos konsorciumo partnerių – mokslo ir verslo institucijų, apsilankė viename iš geriausių pasaulio universitetų, kad aptartų tolesnius bendrų mokslinių tyrimų ir projektų planus. Vizito programą sudarė bendri ir individualūs susitikimai su MIT atstovais. Lygiagrečiai delegacija tiesiogiai įsitraukė į MIT akademinę aplinką – lankė paskaitas, baigiamųjų darbų gynimus bei tarpinius MIT programų, įskaitant „DesignX“, skirtoje dizaino inovacijoms ir verslumui, studentų projektų pristatymus. Šios patirtys suteikė galimybę iš arti susipažinti su tuo, kaip MIT organizuoja mokymosi procesą, grįstą aktyviu dalyvavimu ir realių problemų sprendimu. Apžvelgdama vizitą, profesorė Elizabeth Wood – MIT-Ukrainos programos steigėja ir MIT-Eurazijos programos bendra vadovė MIT Tarptautinių studijų centre (TSC) – pabrėžė tiek šių TSC programų mastą, tiek tiesioginių mainų vertę: „Buvo džiugu kovo 16-osios savaitę, vos prasidėjus pavasariui, sulaukti kolegų iš Lietuvos konsorciumo. Turėjome puikių susitikimų įvairiuose MIT padaliniuose, įskaitant pokalbius su prorektoriumi tarptautinei veiklai Duane Boning bei MIT bibliotekų vadove Chris Bourg.” Šio vizito metu buvo nagrinėjami konkretūs būdai, kaip suartinti mokslą ir verslą, mokslo idėjas paverčiant realiais produktais ir sprendimais. Nuo proceso iki poveikio Viso vizito metu nuolat kartojosi mintis: moksliniai tyrimai ir švietimas vis dažniau vertinami pagal jų sukuriamą realų poveikį visuomenei. Pasak profesorės E. Wood, diskusijos atskleidė Lietuvos universitetuose jau vykstančius pokyčius: „Šis vizitas padėjo man geriau suprasti įdomias kryptis, kurias formuoja Lietuvos akademinės bendruomenės ir verslo atstovai, įskaitant siekį modernizuoti ir diegti naujoves mokslinių tyrimų bei švietimo srityse.” Ji taip pat akcentavo glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei į praktiką orientuotų mokymo modelių svarbą: „Mane sudomino diskusija apie glaudesnių ryšių tarp akademijos ir verslo kūrimą, siekiant abipusės naudos. Čia galėtų praversti kai kurie MIT mokymo modeliai, kuriuose kursai orientuojami į konkrečius verslo bendruomenės siūlomus uždavinius.“ Šios įžvalgos buvo išsamiau aptartos Lietuvos ir MIT atstovų pokalbiuose. Jomis pasidalino Lietuvos konsorciumo koordinatorė Ina Žurkuvienė: „MIT didelis dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų indėliui į realius pokyčius pasaulyje. Jų veikla grindžiama projektais, išradimais ir technologijomis. Tai kelia mums, lietuviams, svarbų klausimą – o kas būtų, jei sėkmę pradėtume vertinti labiau pagal poveikį, o ne pagal procesą? Nors aukštos kokybės publikacijos ir toliau lieka mokslo „kertinis akmuo“, išplėtus vertinimo kriterijus ir tradicinius rodiklius papildžius realiais rezultatais, būtų galima visapusiškiau įvertinti mokslininko indėlį.“ Kartu buvo pabrėžta, kad tokie metodai reikalauja kruopštaus pritaikymo nacionaliniam ir Europos kontekstui, o ne aklos kopijos. Delegacija susitiko su potencialiais partneriais, įskaitant prof. dr. Phillip Budden, kuris neseniai lankėsi Lietuvoje, bei NATO inovacijų fondo pirmininko pavaduotoją prof. dr. Fiona Murray. Su jais konsorciumo atstovai aptarė ateities bendradarbiavimo gaires. Kaip gimsta inovacijos: MIT centrų vaidmuo Siekdama geriau suprasti, kaip idėjos pereina iš laboratorijų į rinką, delegacija lankėsi keliuose MIT padaliniuose, įskaitant „Deshpande“ technologinių inovacijų centrą. Ten pokalbių su vykdomuoju direktoriumi Rana K. Gupta metu buvo pabrėžtas itin selektyvus komercializavimo modelis. Kasmet centras peržiūri dešimtis mokslinių tyrimų pasiūlymų, tačiau remia tik nedidelį skaičių projektų, turinčių didelį praktinio pritaikymo potencialą. Didžiąją šio proceso dalį sudaro „katalizatoriai“ – patyrę mokslininkai, dirbantys kartu su tyrėjais, testuojantys idėjas, anksti identifikuojantys rizikas ir padedantys projektams pasiekti rinką. Konsorciumo koordinatorė pabrėžė, kad šis modelis veikia tik pasitikint tyrėjais ir asmenimis, padedančiais jų idėjas perkelti į rinką: „Tas pasitikėjimas gimsta iš bendrų patirčių – be jų net geriausi įrankiai ar procesai nebus pakankami.“ Dar vienas reikšmingas vizitas vyko MIT Mokymo ir mokymosi laboratorijoje, kurioje buvo pristatytas aktyviuoju mokymusi paremtas ugdymo modelis. Pabrėžta, kad studentai turi savarankiškai susipažinti su teorine medžiaga prieš pamoką, o pamokų metu laikas skiriamas diskusijoms, komandiniam darbui ir realių problemų sprendimui. Šis modelis MIT skatinamas ankstyvu įsitraukimu komandiniuose projektuose, glaudžiu bendradarbiavimu su dėstytojais ir verslo atstovais bei prieiga prie verslumo platformų, tokių kaip MIT DesignX, derinančių praktinį pritaikymą su tvirtu tarpdisciplininiu akademiniu pagrindu. Idėjų išbandymas praktikoje Delegacija taip pat apsilankė MIT branduolinio reaktoriaus laboratorijoje – viename iš nedaugelio pasaulyje universitetų turimų mokslinių tyrimų reaktorių. Ši laboratorija leidžia atlikti pažangius medžiagų bandymus ekstremaliomis sąlygomis, taip žymiai pagreitindama mokslinių tyrimų procesus ir palaikydama bendradarbiavimą su verslo partneriais, kuriančiais naujos kartos energetikos technologijas. Dar vienas svarbus vizito etapas buvo apsilankymas lietuvių įkurtoje biotechnologijų bendrovėje „Northway Biotech“, įsikūrusioje Valtame, Masačusetso valstijoje. Modernių laboratorijų apžiūra atskleidė, kaip kuriamos biologinių vaistinių preparatų gamybos technologijos ir gaminami vaistai klinikiniams tyrimams. Naujasis konsorciumo narys tęsia diskusijas su Lietuvos mokslo institucijomis dėl galimo bendradarbiavimo kuriant bendrą Biotechnologijų tyrimų centrą. Centro išskirtinumas – aiškus dėmesys dvejopos paskirties tyrimams. Ši idėja buvo pristatyta susitikime su prof. dr. Robert Desimone, dr. J. Christopher Love, prof. dr. Michael J. Cima ir prof. dr. Hadley Sikes, kuri buvo kviestinė pranešėja praėjusį spalį Lietuvos konsorciumo organizuotoje konferencijoje „Human and More than Human Futures“ („Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys“). Tolesni žingsniai Lietuvos institucijų ir MIT bendradarbiavimas jau duoda konkrečių rezultatų. Pirmaisiais bendradarbiavimo metais Lietuvos konsorciumo nariai kartu su MIT mokslininkais pateikė septynias projektų paraiškas dalyvauti MIT „Global Seed Funds“ programoje, kurią administruoja TSC. Kitas konkretus rezultatas – bendras akademinis mikromodulis, kurį šiuo metu rengia 6 Lietuvos universitetai ir kurio startas numatytas 2026 m. spalio mėn. Ši „pilotinė“ iniciatyva, pasitelkiant „MITx“ platformą ir mokymo metodikas, sudarys sąlygas Lietuvos universitetų studentams artimiau susipažinti su MIT akademine aplinka. Atsižvelgdama į platesnį bendradarbiavimą, profesorė E. Wood taip pat pabrėžė vizito svarbą abipusio mokymosi tikslu: „Bendraudama su delegacijos nariais taip pat daug sužinojau apie lietuvių savarankiškumą ir nepriklausomybę. Tai buvo įdomi ir vaisinga susitikimų bei diskusijų pilna sesija. Džiaugiuosi, kad tiek daug puikių kolegų mus aplankė.“ Kalbėdami apie vizitą, dalyviai pabrėžė, kad MIT modelis turėtų būti vertinamas kaip įkvėpimo šaltinis, o ne kaip šabloninis reiškinys. „MIT aplinka yra unikali. Jos negalima tiesiog perkelti į kitą ekosistemą, – pažymėjo Ina Žurkuvienė. – Ne visi mokslo pasiekimai turi virsti verslo idėjomis, tačiau tais atvejais, kai taip nutinka, jiems reikalinga tvirta parama. Tai platesnio pobūdžio sisteminis klausimas, kurį verta nagrinėti plačiau.“ Ypatinga padėka už šį produktyvų ir turiningą vizitą skiriama Gediminui Urbonui, Deliana Ernst ir Ekaterina Zabrovska. Apie konsorciumą Lietuvos konsorciumas bendradarbiavimui su MIT vienija lyderiaujančius Lietuvos universitetus, mokslo institutus ir verslo atstovus. Konsorciumui priklauso „Euromonitor International“, „Ignitis Group“, Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės tyrimų centras, „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos energetikos institutas, Klaipėdos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, „Northway Biotech“, „Novian“, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius TECH, Vilniaus universitetas ir Vilniaus dailės akademija Konsorciumo koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas. Konsorciumo veiklas remia Lietuvos mokslų taryba.