Stojantiesiems

Laisvai pasirenkamų ir alternatyvių dalykų pasirinkimas

Vasario 4, 2016
 
REGISTRACIJA Į LAISVO PASIRINKIMO STUDIJŲ DALYKUS
 
Studentai, kuriems 2015-2016 m. m. pavasario semestre studijų programoje yra numatyti laisvo pasirinkimo studijų dalykai, nuo vasario 9 d. iki 20 d. su savo asmens duomenimis prisijungę prie mano.vgtu.lt,  privalo užsiregistruoti į laisvai pasirenkamus studijų dalykus 2015-2016 m. m. pavasario semestrui.
Neužsiregistravus šis dalykas tampa akademine skola.
 
Atkreipiame studentų dėmesį:
–  studentai gali pasirinkti ir užsienio kalbos studijų dalyką (prancūzų kalbą pradedantiesiems, prancūzų kalbą pažengusiems, vokiečių kalbą pradedantiesiems arba vokiečių kalbą pažengusiems – numatomą šių dalykų paskaitų tvarkraštį rasite čia) kaip laisvai pasirenkamą;
–  pirmosios studijų pakopos studentai negali rinktis antrosios pakopos studijų dalykų;
–  antrosios studijų pakopos studentai negali rinktis pirmosios pakopos studijų dalykų;
–  studentai negali rinktis dalykų, kuriuos jau studijavo;
–  studentai negali rinktis dalykų, kurie numatyti jų studijų programoje.
 
 
NAUJIENA! ALTERNATYVIŲ STUDIJŲ DALYKŲ PASIRINKIMAS
 
Nuo 2015-2016 m. m. pavasario semestro studentai, prisijungę prie mano.vgtu.lt, turi pasirinkti alternatyvius dalykus, jeigu tokie numatyti tame semestre (pvz., kur numatyta, kad turi pasirinkti vieną iš dviejų ar pan.).
Alternatyvų pasirinkimas šiame semestre vyks nuo vasario 9d. iki vasario 29 d.
Studentams, nepasirinkusiems alternatyvų, dėstytojai atsiskaitymo metu negalės surašyti įvertinimų.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau