Stojantiesiems

VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijoje – dėstytojo iš Rumunijos vizitas

Gegužės 11, 2026

VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijoje lankėsi dr. Sergiu Lupu, Mircea cel Bătrân karinio jūrų laivyno akademijos docentas iš Rumunijos. Dėstytojas studentams vedė paskaitas ir praktinius užsiėmimus apie laivo valdymą ir manevravimą, navigaciją sudėtingomis sąlygomis, avarines situacijas jūroje bei jūreivystės astronomiją.

Dr. S. Lupu vizitas buvo svarbus ne tik dėl jo ilgametės akademinės ir praktinės patirties jūrininkų rengimo srityje, bet ir dėl galimybės studentams susipažinti su tarptautine jūrinio mokymo praktika, šiuolaikiniais simuliatorinio rengimo metodais ir navigacijos saugos aktualijomis.

Pasak dėstytojo, VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademija jam nėra nauja akademinė aplinka. Su akademijos bendruomene jis bendradarbiauja jau ne vienerius metus – dalyvavo tarptautiniuose akademiniuose ir moksliniuose projektuose, buvo projekto „Maritime Simulators and Training Facilities Network for Enhancing the Exchange of Good Practices and Digital Learning“ koordinatorius, taip pat lankėsi Lietuvoje dalyvaudamas konferencijoje „Maritime, Offshore Energy and Port Logistics“.

„Šios patirtys man dar kartą patvirtino stiprią akademijos tarptautinę orientaciją, akademinio personalo ir studentų profesionalumą. Ypač vertinu atvirą akademinę aplinką ir domėjimąsi šiuolaikiniais jūrinio rengimo metodais“, – sako dr. S. Lupu.

Dr. Sergiu Lupu

Dr. Sergiu Lupu

Dėstytojas pabrėžia, kad tarptautiniai dėstymo vizitai studentams suteikia galimybę pažvelgti į savo būsimą profesiją platesniame kontekste. Jo teigimu, jūrininko darbas yra tarptautinis iš esmės, todėl būsimiesiems laivavedžiams svarbu ne tik įgyti techninių žinių, bet ir mokytis bendrauti, prisitaikyti, kritiškai mąstyti bei priimti sprendimus įvairiose situacijose.

„Ekspertų iš užsienio vizitai studentams yra itin vertingi, nes jie leidžia susipažinti su skirtingomis perspektyvomis, dėstymo metodais ir profesinėmis patirtimis. Šios patirtys padeda geriau suprasti darbo tarptautinėje jūrų aplinkoje realijas“, – teigia jis.

Pasak dėstytojo, šiuolaikinis laivavedys turi derinti tvirtas technines žinias su gebėjimu greitai ir atsakingai priimti sprendimus.

„Jūrų laivavedžiui būtinas situacijos suvokimas, atsakomybė, komunikacija, komandinis darbas ir gebėjimas išlikti ramiam esant spaudimui. Šiuolaikinė navigacija taip pat reikalauja skaitmeninių kompetencijų, gebėjimo prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių technologijų ir nuolatinio profesinio tobulėjimo. Tačiau be techninių įgūdžių, itin svarbūs išlieka sąžiningumas ir stipri saugos kultūra“, – akcentuoja dr. S. Lupu.

Dr. Sergiu Lupu

Dr. Sergiu Lupu

Lygindamas jūrinį rengimą Rumunijoje ir Lietuvoje, svečias pastebi daug bendrų bruožų. Jo teigimu, tiek Mircea cel Bătrân karinio jūrų laivyno akademija, tiek VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademija siekia to paties tikslo – parengti aukštos kvalifikacijos jūrų specialistus, gebančius saugiai ir efektyviai dirbti tarptautinėje jūrų industrijoje.

„Abi institucijos daug dėmesio skiria praktiniam rengimui, realių situacijų analizei, simuliatoriniam mokymui, disciplinai ir tarptautinių STCW reikalavimų laikymuisi. Manau, kad mūsų akademijas sieja bendros vertybės – profesionalumas, atsakomybė ir tarptautinis bendradarbiavimas“, – sako dėstytojas.

Dr. S. Lupu vizitas taip pat sustiprino ilgalaikį VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos ir Mircea cel Bătrân karinio jūrų laivyno akademijos bendradarbiavimą. Ateityje abi institucijos mato galimybių tęsti „Erasmus“ dėstymo mobilumus, plėtoti bendras mokslinių tyrimų iniciatyvas, organizuoti simuliatorinio mokymo veiklas, keistis skaitmeninio jūrinio mokymo gerąja praktika ir kurti bendrus edukacinius bei mokslinius projektus.

„Esu įsitikinęs, kad mūsų akademijų partnerystė ir toliau augs bei reikšmingai prisidės rengiant būsimuosius jūrų specialistus, gebančius atsakyti į globalios jūrų industrijos iššūkius“, – pažymi dr. S. Lupu.

Kreipdamasis į studentus, kurie dar tik pradeda savo kelią jūrinėje srityje, dėstytojas primena, kad jūrininko profesija yra daugiau nei karjera.

„Tai – atsakomybė, įsipareigojimas ir nuolatinė mokymosi kelionė. Studentams linkiu išlikti smalsiems, motyvuotiems ir atviriems nuolatiniam tobulėjimui. Technologijos sparčiai keičiasi, tačiau svarbiausias navigacijoje visada išlieka žmogus – jo profesionalumas, komandinis darbas, komunikacija ir pagarba saugai jūroje“, – sako dr. S. Lupu.

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau