Lietuvos universitetai pasirašė susitarimą dėl klimato kaitos

Vasario 4, 2020

Sausio 31 d. Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje (LURK) buvo pasirašytas susitarimas dėl klimato kaitos. Šiuo susitarimu universitetai „siekia prisiimti lyderio vaidmenį reaguojant į klimato pokyčius, kuriant žinias ir integruojant klimato klausimų sprendimą į švietimo ir mokslinių tyrimų programas bei įveikiant visuomenės klaidingas nuostatas klimato kaitos klausimais“. Susitarimą pasirašė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas.

Lietuvos universitetai kovai su klimato kaita įsipareigoja:

•    Sukurti išsamų Klimato veiksmų planą
1.1. Per du mėnesius nuo šio dokumento pasirašymo paskirti atsakingus darbuotojus ar vidines institucines struktūras, kurios vadovautų Plano rengimui ir įgyvendinimui.
1.3. Sudaryti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo inventorizaciją bei  nustatyti artimiausio laikotarpio galimybes ŠESD mažinimui. Informuoti apie tai pirmajame metiniame pažangos įvertinime universitetų bendruomenes ir visuomenę.
1.4. Per dvejus metus nuo Plano įdiegimo pradžios atlikti pradinį universiteto miestelio bendruomenės atsparumo klimato kaitai vertinimą, atsižvelgiant į esamą būseną ir dabartinį pažeidžiamumą.
1.5. Per trejus metus nuo Plano įgyvendinimo pradžios datos sukurti veiksmų strategiją, atspindinčią visos bendruomenės ir universitetų valdomo turto komponentus, kurioje būtų tikslinė data pasiekti veiklos modelį atitinkantį anglies neutralumą; tarpinės tikslinės datos, kuriomis siekiama įvykdyti orientacinius tikslus, kurie lems anglies neutralumą ir padidins atsparumą klimato kaitai; pažangos stebėjimo mechanizmai ir rodikliai (įskaitant esančius už universiteto ribų);
1.6  Inicijuoti ir plėtoti tarpkryptinius su klimato kaita ir klimato valdymu susijusius mokslinius tyrimus, grįstus bendra vizija ir stipria tarpuniversitetine partneryste, keičiančius studijų turinį ir pačių universitetų struktūrą;
1.7. Įtraukti anglies neutralumo ir atsparumo klimato kaitai klausimus į studijų programas ir kitas švietimo patirtis visiems studentams;
1.8. Vykdyti veiklas, formuojančias pilietinę ir brandžią klimato kaitos klausimais visuomenę; stiprinti mokslininkų vaidmenį politinių sprendimų priėmimo procesuose.

•    Vykdyti viešą pažangos vertinimą ir stebėseną
2.1. Per vienerius metus nuo strategijos veiksmų įgyvendinimo pradžios dienos ir vėliau kiekvienais metais atlikti metinį pažangos vertinimą (įskaitant ŠESD emisijas, energijos vartojimo efektyvumą, atsparumo klimato kaitai vertinimą ir t.t.).
2.2. Ne rečiau kaip kas penkerius metus peržiūrėti, pataisyti ir pakartotinai viešai pateikti Klimato veiksmų planą, kuris gali būti kaip naujo darnaus vystymosi plano dalis arba kaip atskiras Planas.

Susitarimą pasirašė VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas, Kauno technologijos universiteto rektorius, LURK prezidentas prof. Eugenijus Valatka, Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, Lietuvos sporto universiteto rektorė doc. dr. Diana Rėklaitienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas, Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė, Šiaulių universiteto l. e. p. rektorius prof. dr. Darius Šiaučiūnas, Vilniaus dailės akademijos rektorė doc. Ieva Skauronė, Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.
 

Galerija

Panašios naujienos

Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
„Design Factory Global Network“ (DFGN) tai beveik 40 „Design Factory“ centrų bendruomenė, veikianti visuose žemynuose: nuo Šanchajaus ir Sidnėjaus iki Seulo, Niujorko, San Paulo, Porto ir Rygos. Viskas prasidėjo dar 2008 metais, Aalto universitete Suomijoje, o šiandien visus narius vienija ta pati filosofija: praktinis, tarpdisciplininis mokymasis, kur studentai, tyrėjai ir verslas kuria kartu. Kiekvienas DF savo vietos bendruomenei suteikia pažįstamą aplinką, o kartu mokosi iš kitų narių ir jų vietinių sprendimų. VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ šio tinklo dalimi tapo dar 2021 m. „Mums tai reiškia daugiau idėjų, daugiau partnerių ir daugiau žmonių, su kuriais galime kurti, o viskas, ką sužinome, ir visi užmegzti kontaktai grįžta mūsų studentams ir meikerių bendruomenei. “ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „DFGN išskirtinis tuo, kad buria įvairius universitetų ir mokslinių tyrimų inovacijų centrus visame pasaulyje. Visi šie centrai yra skirtingi, išsidėstę per kelis žemynus, bet šio tinklo narius sieja noras bendrai kurti, keisti nusistovėjusį požiūrį į mokslą ir mokymąsi. Taip pat – tvirtas įsitikinimas, kad tarpdiscipliniškumas yra pagrindinis kelias, lydintis į sėkmę tiek pavienius žmones, tiek visuomenę”, – teigia VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius dr. Adas Meškėnas. Kartą per metus tinklas susitinka gyvai tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje (International Design Factory Week, IDFW), kurią kaskart rengia vis kitas narys. Šiemet spalio 5–9 d. Rygos technikos universiteto Design Factory (RTU DF) priėmė kolegas iš daugiau nei 20 šalių. Savaitė prasidėjo konferencija „UnBoxed26“ (spalio 5–6 d.), skirta mokymo ir mokymosi praktikoms. Šių metų tema „Learning on the Edge“ kvietė dalintis išbandytais metodais ir patirtimi, gauta veikiant už komforto zonos ribų. Konferencijoje dalyvavo 71 dalyvis iš 25 institucijų, o IDFW savaitėje 51 atstovas iš 23 institucijų. Tarptautinės savaitės metu buvo paminėta ir RTU Design Factory 10 metų jubiliejus, o tarp svečių buvo ypatingas žmogus: Kalevi „Eetu“ Ekman, vienas iš „Design Factory“ judėjimo pradininkų ir ilgametis Aalto Design Factory, pirmojo DF pasaulyje, direktorius. DFGN tinklas šiemet mini ir 15-ąjį gimtadienį. IDFW metu startavo net 26 tarptautiniai projektai, o iš jų 17 projektų planuojama tęsti ateinančių metų eigoje. Tarp jų: „Open World Education“, „Labterns 2.0“, „PostDoc Career Design“ ir „Signature Pedagogies Book“. „DFGN mums visų pirma yra žmonės. Gyvename skirtingose šalyse, bet mus vienija tas pats noras kurti, o kai susitinkame gyvai, iš to gimsta tikri projektai ir tarptautinė draugystė.“ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „Dėkojame RTU Design Factory už nuostabų svetingumą! 🙌" Daugiau apie tinklą: www.dfgn.org
Plačiau
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Penktadienį VILNIUS TECH praūžė naujienų portalo lrytas.lt trečią kartą organizuota praktinė saugumo konferencija „Saugumo kodas“. Joje – pranešimai ir diskusijos apie gynybą, pilietinę galią, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 3000 žmonių, įžvalgomis dalijosi daugiau kaip 150 ekspertų, tarp jų – ir VILNIUS TECH mokslininkai bei darbuotojai. Penkiose teminėse salėse buvo kalbama apie geopolitiką, valstybės pasirengimą ir gynybą, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą, pilietinę galią bei psichologinį atsparumą. Tarp konferencijos dalyvių – gerai žinomi valstybės, kariuomenės, saugumo, verslo ir kitų sričių ekspertai, kurie dalijosi savo įžvalgomis apie šiandienos iššūkius. Vertingomis įžvalgomis dalijosi ir VILNIUS TECH atstovai: Dinamiškosios vadybos instituto direktorė prof. dr. Indrė Lapinskaitė ir Tech Fondo vadovė Jūratė Jurginytė kalbėjo apie Lietuvos Tech parengties tyrimą ir neseniai įkurtą Tech Fondą, mokslininkė, Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė kalbėjo apie naujos Ukrainos kūrimą ir Lietuvos pagalbą jai, mokslininkas Povilas Dabrila diskutavo apie saugius pastatus ir infrastruktūrą, Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas dalijosi žiniomis apie duomenų saugumą, o VILNIUS TECH studentas Kovas Juan Lukšas, atvykęs iš Argentinos, dalyvavo diskusijoje apie augančią migraciją Lietuvoje. Šių metų „Saugumo kodo“ lankytojai taip pat galėjo saugumo sprendimus pamatyti iš arti ir išbandyti praktiškai. Daugiau nei 20 stendų lankytojų laukė su įvairia technika, amunicija, mokomosiomis priemonėmis ir praktinėmis veiklomis. Renginyje buvo ieškoma atsakymų, kaip prie savo, artimųjų ir visos visuomenės saugumo galime prisidėti kiekvienas. Neatsiejama konferencijos dalis – ir „Žmonės, kurie saugo“ apdovanojimai, kuriuose buvo pagerbti žmonės, savo kasdieniu darbu prisidedantys prie visuomenės saugumo. Daugiau informacijos apie konferenciją „Saugumo kodas“ rasite čia.
Plačiau