„Makeademy“ finalininkas – tarptautiniame startuolių akseleratoriuje Stokholme

Sausio 27, 2021
Vidaus patalpų oro kokybė daro didžiulę įtaką žmonių savijautai ir darbingumui. Ši problema ypač aktuali darbo vietose ir mokymosi įstaigose. Ventiliacijos sistemos, padidėjus patalpos užimtumui, neužtikrina efektyvaus patalpų vėdinimo. Ką daryti, norint pagerinti oro kokybę uždarose patalpose? 

Problemos sprendimo būdą, sužavėjusį ne tik tautiečius, bet ir svetur gyvenančius išradėjus sugeneravo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) „LinkMenų fabriko“ ir telekomunikacijų bendrovės „Tele2” organizuojamoje meikerių akademijoje  „Makeademy“, tobulėjimo programoje, skirtoje techninės kūrybos entuziastams, dalyvaujanti „Algy“ komanda. 

Ieškodamas būdų, kaip pradėti vystyti startuolį, Simas Banys, „Algy“ komandos narys, nusprendė dalyvauti startuolių akseleratoriuje „Antler“, vykstančiame Stokholme. Idėja sužavėjo, tad kuo ji išskirtinė?

Papasakok apie savo ir komandos kuriamą produktą „Algy“. Kaip kilo šio produkto idėja? Kaip sekasi jos vystymas? Kaip prie idėjos ir produkto vystymo prisidėjo „Makeademy“ programa?

Kartu su komanda mes siekiame sukurti produktą, kuris padėtų palaikyti gerą vidaus patalpų oro kokybę, pašalinant perteklinį anglies dioskido (CO2) kiekį. Kuriame bio-akvariumą, kuriame augs mikro-dumbliai. Geriausiai žinomo mikro-dumblio pavyzdys – spirulina. Dumbliams, kaip ir augalams augti, reikalingas CO2, o mes norime šią natūralią dumblių savybę (absorbuoti CO2)  panaudoti mūsų kasdienės aplinkos mikroklimato gerinimui.

Įvairūs tyrimai ir mūsų komandos atlikti eksperimentai parodė, kad ventiliacijos sistemos, padidėjus patalpos užimtumui, neužtikrina efektyvaus patalpų vėdinimo. Turime nepamiršti klimato kaitos padarinių ir galvoti, kaip išlaikyti tinkamą mikroklimatą, prastėjant klimato sąlygoms visame pasaulyje. Esu gana jautrus oro kokybei – visada noriu atverti langą ir įsileisti gryno oro. Galbūt ir tai mane pastūmėjo ieškoti kažkokio sprendimo.

Mane taip pat labai domina įvairūs technologiniai sprendimai, kuriuos pasitelkus, naudojant tvarius metodus, įmanoma užsiauginti maisto ir pasigaminti reikiamų žaliavų. Kaip hidroponika naudojama daržovių auginimui, o svirplių ūkiai – proteinui. Paskutinis dalykas, kuriuo pradėjau domėtis intensyviausiai – mikro-dumbliai. Tai nuostabūs augalų „protėviai“, iš kurių galime tvariai išgauti įvairiausių medžiagų – nuo maisto papildų ir vitaminų, žmonių maisto ir pašaro gyvuliams bei žuvims, cheminių medžiagų pramonei, biokurui, bioplastikui. 

Dalyvavimas „Makeademy“ programoje mano komandai suteikė galimybę įgyvendinti savo produkto viziją, pagaminant pirminį prototipo variantą. Šiuo metu mes tai ir darome – gaminame pirmąjį bio-akvariumo prototipą. 

Ar tokios programos kaip „Makeademy“ reikalingos universitete? Kodėl?

Tikrai reikalingos. Tokios programos ne tik padeda įgyti praktikos realiai kuriant produktus, pritaikant universitete įgytas teorines žinias, bet taip pat leidžia įgyti darbo komandoje ir multidisciplininės patirties. Tačiau tokių programų trūksta ne tik universitetuose. Lietuvoje ir Europoje yra daug iniciatyvų orientuotų į startuolius, tačiau aš pasigendu tokių, kurios skatintų kurti „hardware“ produktus. Tai yra suprantama, nes „hardware“ kūryba reikalauja piniginių investicijų nuo pat pradžių, kitaip negu, pavyzdžiui, kuriant informacinių technologijų produktus. Tad VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ iniciatyva – tikrai sveikintinas dalykas.

Kaip sužinojai apie startuolių akseleratoriaus „Antler“ programą? Kas paskatino pateikti aplikaciją?

Apie „Antler“ programą sužinojau ieškodamas būdų, kaip galėčiau pradėti vystyti savo startuolį. „Antler“ programa – tai ankstyvos stadijos globalus startuolių akseleratorius. Programos metu yra surenkami profesionalai iš įvairių industrijų, vėliau jie buriasi į komandas ir vysto verslo idėjas. Tai terpė, kuri suteikia galimybę susirasti profesionalių partnerių, būsimų bendraįkūrėjų, turinčių platų žinių spektrą. Būtent tai mane ir paskatino kandidatuoti – komanda yra pats svarbiausias dalykas, norint įkurti sėkmingą startuolį.

Ką darei, kai pateikei aplikaciją? Kaip sekėsi tolimesni interviu, su kokiais iššūkiais susidūrei? Kas motyvavo judėti toliau ir įrodyti, kad esi vertas dalyvavimo?

Teikti savo kandidatūrą „Antler“ programai gana paprasta – tereikia išsiųsti savo „LinkedIn“ profilio nuorodą. Kai įvertinamos tavo turimos kompetencijos, gali būti pakviestas į tolimesnius interviu. Per vieną iš jų su programos komanda bendravome bendrais klausimais. Jie domėjosi, koks aš esu žmogus, kokios mano vertybės ir pan. Antrojo interviu metu jau kalbėjome apie verslą ir mano turimą idėją.

Atrankos procesas tikrai paprastas ir atliktas profesionaliai, todėl su sunkumais nesusidūriau. Manau, kad svarbiausia – tinkamai reprezentuoti patį save, aiškiai pateikti savo viziją, vertybes, tikslus. Visa tai yra labai svarbu kuriant startuolį, esu apie tai mąstęs ir pasiruošęs jau iš anksčiau, todėl interviu metu pateikti save ir savo produktą nebuvo sunku. 

O motyvacija gana paprasta – Stokholmas yra laikomas Europos startuolių sostine. „Antler“ programa suteikia galimybę pamatyti, kaip iš vidaus veikia Stokholmo startuolių ekosistema bei įgauti vertingų žinių, kontaktų ir pažinčių.

Kada prasideda ši programa? Ar vyksi į Stokholmą? Kaip manai, su kokiais iššūkiais susidursi?

Programa prasideda jau šį vasarį ir pirmasis etapas truks 11 savaičių. Parastai programa vyksta Stokholme, tačiau šiais metais, dėl pandemijos, dalis renginių ir susitikimų vyks gyvai, o kita dalis virtualiai, tačiau dalyvavimas visuose renginiuose yra būtinas. 

Dėl iššūkių – manau, kad kaip ir kiekvienoje gyvenimo situacijoje, svarbiausia mokėti gerai komunikuoti, rasti būdų spręsti įvairias iškylančias problemas. O nerimauti nematau dėl ko – kad ir kaip pasibaigtų ši programa, manau vis tiek įgausiu vertingų žinių bei įgūdžių.

„Antler“ programa vyks keliais etapais. Kaip manai, kas bus svarbiausia, norint juos įveikti ir gauti šansą susitikti su investuotojais? Ką tu, kaip kūrėjas, ir tavo produktas privalės turėti, kad įtikintų investuotojus?

Kiekvienam startuoliui svarbiausia rasti būdą, kaip uždirbti pinigus. Nors mane labiausiai motyvuoja noras kovoti su klimato kaita ir jos padariniais, puikiai suprantu, kad be gero verslo modelio nieko nepasieksime. Taip pat svarbu ir stipri komanda, su vienas kitą papildančiais žmonėmis, besidalijančiais žiniomis ir patirtimi. Manau, kad šansą judėti į priekį turės tie, kurie suburs stiprią komandą ir turės tvirtą verslo modelį.

Kaip tu manai, kaip ši programa prisidės prie tavo kuriamo produkto vystymo ir jo bendros ateities? 

Kad ir kokį produktą vystytume, svarbiausia turėti realią problemą, kurią norima išspręsti. Manau, kad „Antler“ programa padės įsitikinti ar tas kelias, kuriuos einame, yra tinkamas, ar galima pasiekti tų tikslų, kuriuos dabar esame išsikėlę.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau