„Makeademy“ finalininkas – tarptautiniame startuolių akseleratoriuje Stokholme

Sausio 27, 2021
Vidaus patalpų oro kokybė daro didžiulę įtaką žmonių savijautai ir darbingumui. Ši problema ypač aktuali darbo vietose ir mokymosi įstaigose. Ventiliacijos sistemos, padidėjus patalpos užimtumui, neužtikrina efektyvaus patalpų vėdinimo. Ką daryti, norint pagerinti oro kokybę uždarose patalpose? 

Problemos sprendimo būdą, sužavėjusį ne tik tautiečius, bet ir svetur gyvenančius išradėjus sugeneravo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) „LinkMenų fabriko“ ir telekomunikacijų bendrovės „Tele2” organizuojamoje meikerių akademijoje  „Makeademy“, tobulėjimo programoje, skirtoje techninės kūrybos entuziastams, dalyvaujanti „Algy“ komanda. 

Ieškodamas būdų, kaip pradėti vystyti startuolį, Simas Banys, „Algy“ komandos narys, nusprendė dalyvauti startuolių akseleratoriuje „Antler“, vykstančiame Stokholme. Idėja sužavėjo, tad kuo ji išskirtinė?

Papasakok apie savo ir komandos kuriamą produktą „Algy“. Kaip kilo šio produkto idėja? Kaip sekasi jos vystymas? Kaip prie idėjos ir produkto vystymo prisidėjo „Makeademy“ programa?

Kartu su komanda mes siekiame sukurti produktą, kuris padėtų palaikyti gerą vidaus patalpų oro kokybę, pašalinant perteklinį anglies dioskido (CO2) kiekį. Kuriame bio-akvariumą, kuriame augs mikro-dumbliai. Geriausiai žinomo mikro-dumblio pavyzdys – spirulina. Dumbliams, kaip ir augalams augti, reikalingas CO2, o mes norime šią natūralią dumblių savybę (absorbuoti CO2)  panaudoti mūsų kasdienės aplinkos mikroklimato gerinimui.

Įvairūs tyrimai ir mūsų komandos atlikti eksperimentai parodė, kad ventiliacijos sistemos, padidėjus patalpos užimtumui, neužtikrina efektyvaus patalpų vėdinimo. Turime nepamiršti klimato kaitos padarinių ir galvoti, kaip išlaikyti tinkamą mikroklimatą, prastėjant klimato sąlygoms visame pasaulyje. Esu gana jautrus oro kokybei – visada noriu atverti langą ir įsileisti gryno oro. Galbūt ir tai mane pastūmėjo ieškoti kažkokio sprendimo.

Mane taip pat labai domina įvairūs technologiniai sprendimai, kuriuos pasitelkus, naudojant tvarius metodus, įmanoma užsiauginti maisto ir pasigaminti reikiamų žaliavų. Kaip hidroponika naudojama daržovių auginimui, o svirplių ūkiai – proteinui. Paskutinis dalykas, kuriuo pradėjau domėtis intensyviausiai – mikro-dumbliai. Tai nuostabūs augalų „protėviai“, iš kurių galime tvariai išgauti įvairiausių medžiagų – nuo maisto papildų ir vitaminų, žmonių maisto ir pašaro gyvuliams bei žuvims, cheminių medžiagų pramonei, biokurui, bioplastikui. 

Dalyvavimas „Makeademy“ programoje mano komandai suteikė galimybę įgyvendinti savo produkto viziją, pagaminant pirminį prototipo variantą. Šiuo metu mes tai ir darome – gaminame pirmąjį bio-akvariumo prototipą. 

Ar tokios programos kaip „Makeademy“ reikalingos universitete? Kodėl?

Tikrai reikalingos. Tokios programos ne tik padeda įgyti praktikos realiai kuriant produktus, pritaikant universitete įgytas teorines žinias, bet taip pat leidžia įgyti darbo komandoje ir multidisciplininės patirties. Tačiau tokių programų trūksta ne tik universitetuose. Lietuvoje ir Europoje yra daug iniciatyvų orientuotų į startuolius, tačiau aš pasigendu tokių, kurios skatintų kurti „hardware“ produktus. Tai yra suprantama, nes „hardware“ kūryba reikalauja piniginių investicijų nuo pat pradžių, kitaip negu, pavyzdžiui, kuriant informacinių technologijų produktus. Tad VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ iniciatyva – tikrai sveikintinas dalykas.

Kaip sužinojai apie startuolių akseleratoriaus „Antler“ programą? Kas paskatino pateikti aplikaciją?

Apie „Antler“ programą sužinojau ieškodamas būdų, kaip galėčiau pradėti vystyti savo startuolį. „Antler“ programa – tai ankstyvos stadijos globalus startuolių akseleratorius. Programos metu yra surenkami profesionalai iš įvairių industrijų, vėliau jie buriasi į komandas ir vysto verslo idėjas. Tai terpė, kuri suteikia galimybę susirasti profesionalių partnerių, būsimų bendraįkūrėjų, turinčių platų žinių spektrą. Būtent tai mane ir paskatino kandidatuoti – komanda yra pats svarbiausias dalykas, norint įkurti sėkmingą startuolį.

Ką darei, kai pateikei aplikaciją? Kaip sekėsi tolimesni interviu, su kokiais iššūkiais susidūrei? Kas motyvavo judėti toliau ir įrodyti, kad esi vertas dalyvavimo?

Teikti savo kandidatūrą „Antler“ programai gana paprasta – tereikia išsiųsti savo „LinkedIn“ profilio nuorodą. Kai įvertinamos tavo turimos kompetencijos, gali būti pakviestas į tolimesnius interviu. Per vieną iš jų su programos komanda bendravome bendrais klausimais. Jie domėjosi, koks aš esu žmogus, kokios mano vertybės ir pan. Antrojo interviu metu jau kalbėjome apie verslą ir mano turimą idėją.

Atrankos procesas tikrai paprastas ir atliktas profesionaliai, todėl su sunkumais nesusidūriau. Manau, kad svarbiausia – tinkamai reprezentuoti patį save, aiškiai pateikti savo viziją, vertybes, tikslus. Visa tai yra labai svarbu kuriant startuolį, esu apie tai mąstęs ir pasiruošęs jau iš anksčiau, todėl interviu metu pateikti save ir savo produktą nebuvo sunku. 

O motyvacija gana paprasta – Stokholmas yra laikomas Europos startuolių sostine. „Antler“ programa suteikia galimybę pamatyti, kaip iš vidaus veikia Stokholmo startuolių ekosistema bei įgauti vertingų žinių, kontaktų ir pažinčių.

Kada prasideda ši programa? Ar vyksi į Stokholmą? Kaip manai, su kokiais iššūkiais susidursi?

Programa prasideda jau šį vasarį ir pirmasis etapas truks 11 savaičių. Parastai programa vyksta Stokholme, tačiau šiais metais, dėl pandemijos, dalis renginių ir susitikimų vyks gyvai, o kita dalis virtualiai, tačiau dalyvavimas visuose renginiuose yra būtinas. 

Dėl iššūkių – manau, kad kaip ir kiekvienoje gyvenimo situacijoje, svarbiausia mokėti gerai komunikuoti, rasti būdų spręsti įvairias iškylančias problemas. O nerimauti nematau dėl ko – kad ir kaip pasibaigtų ši programa, manau vis tiek įgausiu vertingų žinių bei įgūdžių.

„Antler“ programa vyks keliais etapais. Kaip manai, kas bus svarbiausia, norint juos įveikti ir gauti šansą susitikti su investuotojais? Ką tu, kaip kūrėjas, ir tavo produktas privalės turėti, kad įtikintų investuotojus?

Kiekvienam startuoliui svarbiausia rasti būdą, kaip uždirbti pinigus. Nors mane labiausiai motyvuoja noras kovoti su klimato kaita ir jos padariniais, puikiai suprantu, kad be gero verslo modelio nieko nepasieksime. Taip pat svarbu ir stipri komanda, su vienas kitą papildančiais žmonėmis, besidalijančiais žiniomis ir patirtimi. Manau, kad šansą judėti į priekį turės tie, kurie suburs stiprią komandą ir turės tvirtą verslo modelį.

Kaip tu manai, kaip ši programa prisidės prie tavo kuriamo produkto vystymo ir jo bendros ateities? 

Kad ir kokį produktą vystytume, svarbiausia turėti realią problemą, kurią norima išspręsti. Manau, kad „Antler“ programa padės įsitikinti ar tas kelias, kuriuos einame, yra tinkamas, ar galima pasiekti tų tikslų, kuriuos dabar esame išsikėlę.

Galerija

Panašios naujienos

197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
Spalio 22 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas surengė 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“. Hibridiniu būdu vykęs renginys subūrė 197 dalyvius, o jo metu pristatytas 151 mokslinis pranešimas. Konferencija tapo erdve bakalauro ir magistro studijų studentams pristatyti savo tyrimų rezultatus, dalytis įžvalgomis ir diskutuoti apie aktualius ekonomikos bei vadybos iššūkius. Konferencijoje – beveik 200 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešimų Konferencijoje iš viso dalyvavo 197 žmonės, iš kurių 4 dalyvavo gyvai, o 193 – nuotoliniu būdu. Didžioji dalis dalyvių atvyko iš Lietuvos – jų buvo 195. VILNIUS TECH atstovavo 192 dalyviai, o tarptautinį konferencijos kontekstą papildė du dalyviai iš užsienio: vienas iš Taivano ir vienas iš Jungtinės Karalystės. Iš viso konferencijoje pristatytas 151 pranešimas. 139 pranešimus pristatė VILNIUS TECH atstovai, o tarp užsienio pranešimų autorių buvo atstovų iš Taivano ir Jungtinės Karalystės. Plenarinėje sesijoje – dirbtinis intelektas, strategija, inovacijos ir finansai Plenarinėje sesijoje keturi pranešėjai lietuvių ir anglų kalbomis dalijosi profesine patirtimi ir įžvalgomis apie dirbtinio intelekto taikymą, projektų valdymą, strateginio valdymo iššūkius, inovacijas, verslumą ir duomenimis grįstų finansinių sprendimų priėmimą. Pranešimus skaitė: Mantas Kapočius, UAB „DIPA“, Lietuva – „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuva – „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Prof. dr. Cheng-Kang Chen, Nacionalinis Taivano mokslo ir technologijų universitetas (National Taiwan University of Science and Technology), Taivanas – „MNC Decision-making for Innovation and Entrepreneurship“. Chris Krul, „Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė – „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Pranešimų temos atskleidė, kaip šiuolaikinės technologijos, strateginis požiūris ir duomenų analizė keičia projektų valdymą, organizacijų sprendimų priėmimą ir finansų sritį. Studentų moksliniai tyrimai – keturiose teminėse sekcijose JMK-2026 konferencijoje daugiau nei 150 studentų pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus atskirose sekcijose. Jos apėmė keturias ekonomikai ir vadybai aktualias kryptis: Ekonomikos darni plėtra (Sustainable economic development). Šiuolaikinio verslo aktualijos (Actualities of modern business). Finansų valdymas (Financial management). Organizacijų plėtros valdymo aktualijos (Actualities of organisational development management). Konferencija suteikė galimybę skirtingų studijų pakopų studentams pristatyti savo tyrimus akademinei bendruomenei, pasitikrinti idėjas, sulaukti grįžtamojo ryšio ir įsitraukti į mokslines diskusijas. Tokia patirtis prisideda prie mokslinių kompetencijų ugdymo, kritinio mąstymo ir gebėjimo aktualias ekonomikos bei vadybos problemas nagrinėti remiantis tyrimais. Jaunųjų mokslininkų konferencija – tai vieta, kur susitinka smalsumas, kūrybiškumas ir noras atrasti. Čia gimsta naujos idėjos, dalijamasi žiniomis ir drąsiai ieškoma atsakymų į aktualius klausimus. Nors konferencijos dėmesio centre – jaunieji mokslininkai, mokslinis smalsumas nepriklauso nuo amžiaus ar patirties. Svarbiausia – noras pažinti, gebėjimas kelti klausimus ir ryžtas ieškoti naujų sprendimų, nes būtent nuo to prasideda kiekvienas reikšmingas atradimas. Padėka konferencijos organizatoriams VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas dėkoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkui dr. Pauliui Šūmakariui ir organizacinio komiteto sekretorei Kotrynai Katinaitei, taip pat konferencijos sekcijų pirmininkams ir sekretoriams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: prof. habil. dr. Lesyai Kolinets; prof. dr. Ievai Meidutei-Kavaliauskienei; prof. dr. Laimai Okunevičiūtei Neverauskienei; doc. dr. Juozui Merkevičiui; doc. dr. Almai Mačiulytei-Šniukienei; doc. dr. Kristinai Garškaitei-Milvydienei; doc. dr. Laimai Jesevičiūtei-Ufartienei; doc. dr. Živilei Jezerskei; doc. dr. Andriui Tamošiūnui; dr. Giedrei Lapinskienei; dr. Liudmilai Lobanovai; dr. Sigitui Davidavičiui; Artūrui Strucai; Giedriui Čyrui; Indrei Bagdonei. Dėkojame visiems pranešėjams, dalyviams ir organizatoriams už įsitraukimą, dalijimąsi žiniomis ir indėlį į mokslinės bendruomenės stiprinimą.
Plačiau