Stojantiesiems

Mažosios Visagino istorijos

Lapkričio 11, 2020

Vietovių tapatybės stiprinimas per gyventojų įtraukimą į vietovės formavimą, dalijimąsi savo istorijomis stiprina gyventojų ryšius su vietove ir yra vienas iš kultūrinio miestų planavimo krypčių. Vilnius Tech Kūrybinių industrijų programos absolventė Oksana Denisenko šiuo metu kuruojanti kūrybines iniciatyvas Visagine ir kartu su  Vilnius Tech KIF vykdanti miesto kultūriniam planavimui skirtą projektą „UrbCulturalPlanning”, apžvelgia vieną iš Visagine šiemet įgyvendintų veiklų.

Ką papasakotų žmonės, statę miestą sau? Visaginas yra viena tų vietovių, kurios kūrimosi istoriją galima išgirsti iš pirmų lūpų. Visagino istorija yra daugiabalsė ir daugiakultūrė — mieste gyvena virš 40 tautybių žmonių, kuriuos likimas atvedė į Lietuvą. Dėl darbo, tarnybos, meilės, šeimos, o kažkas vedinas jaunatviško maksimalizmo ir romantikos. Jauniausiame Lietuvos mieste įsikūrusi pirmoji karta vadinama miesto statytojais ir nepriklausomai nuo to, ką jie dirbo: mūrijo gyvenamuosius namus, ugdė meilę sportui, tvarstė žaizdas ar kuravo pirmąsias muzikos grupes. Visus šiuos žmones vienijo nauji namai, kuriuose jie kūrė gerbūvį sau ir ateinančioms kartoms.

Vilnius Tech KIF kartu su partneriais vykdomo Interreg projekto „Kultūros planavimas kaip miesto socialinių inovacijų metodas“ dalis skirta Visaginui — jo tapatybei ir mažosioms istorijoms. Siekiant atskleisti kompleksinę Visagino naratyvo mozaiką, imtasi įamžinti įvairialypes visaginiečių istorijas. Interviu su gyventojais iš sporto, statybų, medicinos, meno ir kultūros, architektūros sričių atskleidė skirtingas patirtis, papildančias bendrą įsivaizdavimą apie miestą ir jo bendruomenę. Visaginiečių portretus sukūrė Ksenija Salimdžanova. Gyventojų portretus ir jų istorijas planuojama pristatyti projektą „UrbCulturalPlanning” užbaigiančioje tarptautinėje parodoje. Čia skelbiame kelis portretus ir ištraukas iš istorijų: 



Vilnius Tech Kūrybinio industrijų fakultetas yra projekto „Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų įrankis“ (santrumpa UrbCulturalPlanning) partneris, ir džiaugiasi galėdamas prisidėti prie tvaresnių miestų kūrimo. Projektu siekiama ištirti ir įdiegti kūrybines metodikas, skirtas įtraukiam kaimynijų vystymui, sukurti sąlygas gyventojams ir institucijų atstovams suformuoti ir taikyti kultūrinio planavimo metodus. Tokiu būdu stiprinamas Baltijos jūros regiono valstybinių institucijų, gyventojų ir vietos NVO bendradarbiavimas. Tarptautinis projektas jungia 14 projekto partnerių ir 35 asocijuotas organizacijas 8 šalyse. Projektas finansuojamas Interreg Baltic Sea Region programos lėšomis. Projekto trukmė: 2019 m. sausis – 2021 m. birželis.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau