Stojantiesiems

Mokyklų ir mokymosi erdvių architektūra: tarptautinės studentų kūrybinės dirbtuvės

Spalio 15, 2025
Kaip turėtų atrodyti mokyklos, kad vaikai jaustųsi patogiai ir būtų įkvėpti tyrinėti pasaulį? Rudenį šį klausimą uždavė studentai iš Brno, Dortmundo ir Vilniaus bendrose kūrybinėse dirbtuvėse Čekijos Respublikoje.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto mokslininkai jau dešimtmetį tyrinėja mokyklų galimybes pritaikyti turimas erdves pagal besikeičiančius poreikius. Atliekami tyrimai, jų rezultatai aktyviai integruojami į Architektūros studijų procesą: mokyklų architektūrai skirtas intensyvus studijų kursas nuo 2023 m. tapo tarptautiniu ir šiais metais pakvietė susitikti Brno technikos universitete.

Programa prasidėjo ekskursija į Litomyšlį ir tęsėsi Brno, kur studentai aplankė įvairius švietimui skirtus pastatus – nuo istorinių institucijų iki šiuolaikinių projektų. Per šiuos vizitus studentai uždavė klausimus, stebėjo ir kritiškai apmąstė, kaip aplinka veikia tiek mokinius, tiek mokytojus. Remdamiesi šia patirtimi, tarptautinės studentų komandos parengė projektus, atspindinčius jų pačių vizijas apie ateities mokymosi erdves.

Pasiūlymai buvo sutelkti į lanksčias erdves, skatinančias neformalųjį švietimą, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą. Studentai tyrinėjo būdus, kaip atverti mokyklas aplinkai ir integruoti gamtos elementus, pavyzdžiui, sodus ar lauko klases.

Komandas sudarė VILNIUS TECH, Dortmundo taikomųjų mokslų ir menų universiteto ir Brno technikos universiteto Architektūros studentai. Projektų pristatymai virto atvira diskusija apie tai, kokias mokyklas norime statyti ateities kartoms. 

2023 metais dirbtuvės vyko Vilniuje, o 2024 – Dortmunde, Vokietijoje. VILNIUS TECH intensyvaus studijų kurso kuratorius doc. dr. Liutauras Nekrošius.

Naujienos nuotraukos: organizatorių

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau