Nauja daktaro disertacija

Birželio 2, 2025

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija, tema „Aukštos temperatūros poveikiams atsparaus betono kompozito kūrimas ir mechaninių savybių analizė“ („Development and mechanical performance analysis of high-temperature resistant concrete composite“), kurią parengė doktorantas Linas Plioplys. Disertacija rengta 2020–2025 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak.

Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2025 m. birželio 2 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje.

Ugniai atsparūs betonai arba ugniai atsparių užpildų ir itin smulkių priedų mišiniai su kalcio aliuminato cementu ir deflokuliantais buvo sukurti praeito amžiaus devintą dešimtmetį, siekiant apsaugoti metalurgijos ir naftos perdirbimo pramonės aukštakrosnes nuo aukštos temperatūros poveikio. Šie betonai išlaiko savo savybes esant aukštesnei nei 1000 °C temperatūrai ir atlaiko gniuždymo įtempius, atsirandančius dėl aukštų temperatūrų ir mechaninių apkrovų poveikio. Dėl išskirtinių savybių šie betonai pradėti plačiau tyrinėti, siekiant juos pritaikyti statybinėms konstrukcijoms kaip apsaugą nuo gaisrų ir sprogimų. Tuo tikslu konstrukcijas būtina armuoti ir taip užtikrinti jų atsparumą tempimo įtempiams, atsirandantiems dėl mechaninių apkrovų poveikio. Todėl itin svarbu, kad būtų užtikrintas armatūros sukibimas su betonu, nes esant aukštoms temperatūroms sukibimo įtempių būvis kinta veikiamas skirtingų betono ir plieninės armatūros šiluminio plėtimosi. Disertacijoje atlikti išsamūs tyrimai, siekiant įvertinti įvairius ugniai atsparių betonų ir armatūros derinius bei sukurti šiluminiams ir mechaniniams poveikiams atsparų kompozitą. Tyrimai atskleidė, kad tradiciniai betonai pasižymi priimtinomis savybėmis, atsižvelgiant į medžiagų kainą ir sukibimo atsparumą, tačiau įprastas jų gniuždymo stipris (50 MPa) yra nepakankamas, kad užtikrintų plieninių strypų sukibimą temperatūrai pasiekus 400 °C; lygaus paviršiaus armatūros strypai praranda sukibimą su betonu nepriklausomai nuo betono stiprio (dėl medžiagų šiluminio plėtimosi skirtumų). Priešingai, rumbuotų nerūdijančiojo plieno (304 klasės) strypų ir tradicinių ugniai atsparių betonų, modifikuotų 2,5 % masės silicio oksido mikrodalelėmis, užtikrinant 100 MPa gniuždymo stiprį (kai bandiniai buvo pakaitinti aukštoje temperatūroje ir savaime atvėso), derinys pasirodė perspektyvus kurti ugniai atsparų betono kompozitą. Be to, sukurtas baigtinių elementų modelis leidžia prognozuoti plieninės armatūros sukibimo su ugniai atspariais betonais elgseną kaitinant medžiagą iki 1000 °C. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmame skyriuje nagrinėjamos bandymų metodikos ir armatūros elgsena ugniai atspariuose kompozituose, veikiant aukštoms temperatūroms, taip pat identifikuojamos esamos literatūros tyrimų spragos. Antrame skyriuje aprašoma eksperimentinė programa, naudotos medžiagos ir surinkti duomenys iš armatūros tempimo, armatūros ištraukimo iš betono kubelių bei sijų lenkimo bandymų. Trečiame skyriuje analizuojami gauti eksperimentiniai rezultatai ir kuriamas baigtinių elementų modelis, skirtas nerūdijančiojo plieno armatūros sukibimo su betonu elgsenai modeliuoti, kai bandinys buvo pakaitintas aukštoje temperatūroje ir savaime atvėso. Disertacijos tema parengtų publikacijų sąrašą sudaro 3 straipsniai moksliniuose žurnaluose (referuojamuose Web of Science duomenų bazėje) ir 3 straipsniai tarptautinių konferencijų medžiagoje.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
Spalio 22 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas surengė 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“. Hibridiniu būdu vykęs renginys subūrė 197 dalyvius, o jo metu pristatytas 151 mokslinis pranešimas. Konferencija tapo erdve bakalauro ir magistro studijų studentams pristatyti savo tyrimų rezultatus, dalytis įžvalgomis ir diskutuoti apie aktualius ekonomikos bei vadybos iššūkius. Konferencijoje – beveik 200 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešimų Konferencijoje iš viso dalyvavo 197 žmonės, iš kurių 4 dalyvavo gyvai, o 193 – nuotoliniu būdu. Didžioji dalis dalyvių atvyko iš Lietuvos – jų buvo 195. VILNIUS TECH atstovavo 192 dalyviai, o tarptautinį konferencijos kontekstą papildė du dalyviai iš užsienio: vienas iš Taivano ir vienas iš Jungtinės Karalystės. Iš viso konferencijoje pristatytas 151 pranešimas. 139 pranešimus pristatė VILNIUS TECH atstovai, o tarp užsienio pranešimų autorių buvo atstovų iš Taivano ir Jungtinės Karalystės. Plenarinėje sesijoje – dirbtinis intelektas, strategija, inovacijos ir finansai Plenarinėje sesijoje keturi pranešėjai lietuvių ir anglų kalbomis dalijosi profesine patirtimi ir įžvalgomis apie dirbtinio intelekto taikymą, projektų valdymą, strateginio valdymo iššūkius, inovacijas, verslumą ir duomenimis grįstų finansinių sprendimų priėmimą. Pranešimus skaitė: Mantas Kapočius, UAB „DIPA“, Lietuva – „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuva – „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Prof. dr. Cheng-Kang Chen, Nacionalinis Taivano mokslo ir technologijų universitetas (National Taiwan University of Science and Technology), Taivanas – „MNC Decision-making for Innovation and Entrepreneurship“. Chris Krul, „Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė – „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Pranešimų temos atskleidė, kaip šiuolaikinės technologijos, strateginis požiūris ir duomenų analizė keičia projektų valdymą, organizacijų sprendimų priėmimą ir finansų sritį. Studentų moksliniai tyrimai – keturiose teminėse sekcijose JMK-2026 konferencijoje daugiau nei 150 studentų pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus atskirose sekcijose. Jos apėmė keturias ekonomikai ir vadybai aktualias kryptis: Ekonomikos darni plėtra (Sustainable economic development). Šiuolaikinio verslo aktualijos (Actualities of modern business). Finansų valdymas (Financial management). Organizacijų plėtros valdymo aktualijos (Actualities of organisational development management). Konferencija suteikė galimybę skirtingų studijų pakopų studentams pristatyti savo tyrimus akademinei bendruomenei, pasitikrinti idėjas, sulaukti grįžtamojo ryšio ir įsitraukti į mokslines diskusijas. Tokia patirtis prisideda prie mokslinių kompetencijų ugdymo, kritinio mąstymo ir gebėjimo aktualias ekonomikos bei vadybos problemas nagrinėti remiantis tyrimais. Jaunųjų mokslininkų konferencija – tai vieta, kur susitinka smalsumas, kūrybiškumas ir noras atrasti. Čia gimsta naujos idėjos, dalijamasi žiniomis ir drąsiai ieškoma atsakymų į aktualius klausimus. Nors konferencijos dėmesio centre – jaunieji mokslininkai, mokslinis smalsumas nepriklauso nuo amžiaus ar patirties. Svarbiausia – noras pažinti, gebėjimas kelti klausimus ir ryžtas ieškoti naujų sprendimų, nes būtent nuo to prasideda kiekvienas reikšmingas atradimas. Padėka konferencijos organizatoriams VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas dėkoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkui dr. Pauliui Šūmakariui ir organizacinio komiteto sekretorei Kotrynai Katinaitei, taip pat konferencijos sekcijų pirmininkams ir sekretoriams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: prof. habil. dr. Lesyai Kolinets; prof. dr. Ievai Meidutei-Kavaliauskienei; prof. dr. Laimai Okunevičiūtei Neverauskienei; doc. dr. Juozui Merkevičiui; doc. dr. Almai Mačiulytei-Šniukienei; doc. dr. Kristinai Garškaitei-Milvydienei; doc. dr. Laimai Jesevičiūtei-Ufartienei; doc. dr. Živilei Jezerskei; doc. dr. Andriui Tamošiūnui; dr. Giedrei Lapinskienei; dr. Liudmilai Lobanovai; dr. Sigitui Davidavičiui; Artūrui Strucai; Giedriui Čyrui; Indrei Bagdonei. Dėkojame visiems pranešėjams, dalyviams ir organizatoriams už įsitraukimą, dalijimąsi žiniomis ir indėlį į mokslinės bendruomenės stiprinimą.
Plačiau