Stojantiesiems

Naujai atvertame mokslo centre – trys VGTU laboratorijos

Kovo 15, 2016
Šiandien Saulėtekio slėnyje iškilmingoje ceremonijoje atidarytas naujas Jungtinio gyvybės mokslo centras (JGMC), Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC), kuriame įsikūrusios net trys Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) laboratorijos, o rytoj čia veikti pradeda ir jame įrengta didžiausia kilnojamoji Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) paroda.
 
NFTMC – didžiausias technologinės ir mokslo tyrimų paskirties pastatas Lietuvoje. Jame koncentruojamos keturios pagrindinės technologijų kryptys: puslaidininkinė nanotechnologija, organinių medžiagų technologijos, chemijos technologijos ir lazerių bei šviesos technologijos. Centras nuo šiol sujungs Fizinių ir technologijos mokslų centrą, VU Fizikos fakultetą, dalį Chemijos fakulteto, VU Taikomųjų mokslų bei Teorinės fizikos ir astronomijos institutus bei tris VGTU laboratorijas: Gruntinių fizinių ir mechaninių savybių tyrimų laboratoriją, Mikro ir nanoelektroninių sistemų projektavimo ir tyrimų laboratoriją, Fotoelektros technologijų laboratoriją.
 
VGTU Atviros prieigos Civilinės inžinerijos mokslo centrui (CIMC) priklausanti
Gruntinių fizinių ir mechaninių savybių tyrimų laboratorija gali pasigirti neeiline įranga ir suburta aukštos kvalifikacijos specialistų komanda persikėlė ir į naujas, erdvesnes patalpas. Šios laboratorijos vedėjas Šarūnas Skuodis teigia, kad Lietuvos mokslininkai turi ką pasiūlyti verslui: „Vykdome įvairius tyrimus – pradedant fizinių savybių ir baigiant mechaninių savybių nustatymu. Be to, kad atliekame daug įprastinių tyrimų, turime specialios įrangos, kuria galime atlikti specifinius tyrimus. Dažnai tyrimus užsako kelių tiesimo specialistai, kurie turi apskaičiuoti, kokia apkrova tenka gruntui dėl automobilių judėjimo. Kalbant apie pagrindines laboratorijoje atliekamų tyrimų kryptis, svarbu paminėti, kad projektuojant statinius itin svarbu žinoti, ant kokio pagrindo jie statomi, ar esamas pagrindas yra pakankamai tvirtas, o tam būtina atlikti tam tikrus tyrimus. Tyrimus prašoma atlikti ir ekspertizes tais atvejais, kai kažkas pradeda slinkti, griūti.“
 
Mikro ir nanoelektroninių sistemų projektavimo ir tyrimų laboratorija – kita VGTU laboratorija, įsikūrusi NFTMC. Jos paskirtis – koncentruoti visų mikro ir nanoelektroninių sistemų projektavimo ir tyrimo darbus. Tai yra bendros prieigos laboratorija, kurioje dirbs VGTU ir kitų institucijų mokslininkai bei studentai, bus vykdomi užsakomieji verslo įmonių darbai. Šios laboratorijos veikla apima fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, aukštos kvalifikacijos specialistų, magistrų ir daktarų rengimą.
 
Trečioji šiandien duris NFTMC atvėrusi laboratorija – Fotoelektros technologijų laboratorija. Jos poreikis iškilo, kai VGTU Fizikos katedra pradėjo bendradarbiauti su Fotoelektros Asociacijos Lietuvoje narėmis – mokslo, studijų ir verslo įstaigomis bei įmonėmis. Fotoelektros technologijų laboratorijoje bus atliekami saulės elementų elektrinių ir optinių savybių, struktūros bei paviršiaus morfologijos tyrimai, fotoelektrinių modulių elektroliuminescencijos tyrimai. Visi tyrimai aktualūs Lietuvos verslininkams, gaminantiems saulės elementus ir fotoelektrinius modulius, bei Lietuvos fotoelektrinių jėgainių savininkams, siekiantiems maksimalios jėgainės galios. Tyrimai taip pat svarbūs fundamentinių mokslų atžvilgiu, nes rezultatai bus panaudoti kuriant modernesnius saulės elementus, pasižyminčius ypatingai dideliu efektyvumu ir santykinai maža kaina.  
 
Atidarymo šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Jose Angelas Gurria. Daugelis svečių neabejojo – šiandien, su šio centro atidarymu, Lietuva žengia į naują raidos etapą.
 
Daug žada ir ryt lankytojams duris atversianti CERN paroda „Accelerating Science“. Ji smalsuoliams leis susipažinti su didžiausiomis Visatos paslaptimis ir apie sudėtingus dalykus pasakos paprastai, išankstinio pasirengimo neturinčiai auditorijai. Primename, jog jau balandžio 18–21 dienomis VGTU ir CERN siūlo neeilinę galimybę Lietuvos studentams dalyvauti intensyviuose IT mokymuose CERN SPRING CAMPUS’16. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau