VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto dekano pareigas pradėjęs eiti Martynas Šapurov sieks stiprinti studijų programų komitetų vaidmenį, skatinti bendruomenės iniciatyvas ir ieškoti būdų, kaip supaprastinti kasdienius akademinius procesus. Jo įsitikinimu, geriausi pokyčiai prasideda ne nuo nurodymų iš viršaus, o nuo žmonių, kurie geriausiai išmano savo veiklos sritį, įsitraukimo.

Martynas Šapurov
Naujos pareigos jam reiškia ne tik atsakomybę už fakulteto ateitį, bet ir galimybę tęsti jau pradėtus darbus. Prieš tapdamas dekanu, jis beveik trejus metus dirbo studijų prodekanu, todėl gerai pažįsta fakulteto veiklą, jo bendruomenę ir kylančius iššūkius.
Į universitetą sugrįžo po pertraukos
VILNIUS TECH naujasis Elektronikos fakulteto dekanas su universitetu susijęs nuo 2003 metų, kai įstojo studijuoti elektronikos inžinerijos. Vis dėlto jo studijų kelias nebuvo visiškai tiesus – bakalauro studijas jis buvo sustabdęs ketveriems metams.
„Kai tau dvidešimt, esi ambicingas, norisi uždirbti pinigų, todėl daug dirbi“, – apie tuometį savo pasirinkimą pasakoja M. Šapurov.
Vėliau sukūręs šeimą grįžo į universitetą, baigė bakalauro studijas ir tęsė mokslus magistrantūroje. Įgijęs elektronikos inžinerijos bakalauro ir kompiuterių inžinerijos magistro laipsnius, jis pradėjo doktorantūros studijas.
Tuo metu M. Šapurov profesinis gyvenimas buvo padalytas tarp akademinės veiklos ir darbo pramonėje. Pagrindines pareigas jis ėjo gamykloje, o universitete dėstė dalį etato. Šį etapą prisimena su dėkingumu buvusiam darbdaviui, kuris palaikė jo mokslinę veiklą ir sudarė sąlygas stažuotei doktorantūros metu.
Ilgainiui teko apsispręsti, kuria kryptimi judėti toliau. Akademinė veikla tapo pagrindiniu M. Šapurov profesiniu pasirinkimu.
Pokyčiai turi prasidėti nuo bendruomenės
Tapęs studijų prodekanu, jis turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Elektronikos fakulteto veikla ir jo bendruomenės poreikiais. Vienu svarbiausių pokyčių naujasis dekanas laiko glaudesnį bendradarbiavimą ir atviresnę fakulteto aplinką.

Pasak M. Šapurov, tam svarbios ne tik žmonių iniciatyvos, bet ir erdvės, kuriose jie gali susitikti, bendrauti ir kartu įgyvendinti idėjas. Fakulteto bendruomenei turint daugiau galimybių susiburti, stiprėja neformalūs ryšiai, atsiranda daugiau progų aptarti bendrus projektus ir ieškoti sprendimų.
Naujasis dekanas norėtų šią kryptį tęsti – stiprinti bendruomenės jausmą ir užtikrinti, kad kiekvienas fakulteto darbuotojas jaustųsi svarbia jo dalimi. Tai apima ne tik dėstytojus ir mokslininkus, bet ir mokslinių tyrimų institutuose bei projektuose dirbančius žmones.
„Svarbu, kad žmonės jaustųsi mūsų bendruomenės dalimi, kad joje nebūtų svetimų“, – pabrėžia M. Šapurov.
Vadovaujant fakultetui, jam svarbu ne tik skatinti naujas idėjas, bet ir išsaugoti jau vykstančias iniciatyvas. M. Šapurov įsitikinęs, kad vadovo užduotis – padėti darbuotojams įgyvendinti sumanymus ir parodyti, kad jų pastangos yra vertinamos.
Daugiau atsakomybės – studijų programų komitetams
Vienas pirmųjų naujojo dekano prioritetų – didesnis studijų programų komitetų savarankiškumas. Šie komitetai, kuriuose dalyvauja ir studentai, yra arti kasdienio studijų proceso, todėl geriausiai gali įvertinti, kokių pokyčių reikia konkrečioms programoms.
Dekanui svarbu, kad komitetai ne tik vykdytų administracijos nurodymus, bet ir patys aktyviai siūlytų sprendimus, reguliariai aptartų studijų turinį ir inicijuotų jo atnaujinimą.
„Norėčiau, kad iniciatyva kiltų iš pačių žmonių, kurie dirba su studijų programomis. Jie geriausiai žino, kas veikia, ką reikėtų keisti ir kokių žinių studentams šiandien reikia“, – teigia jis.
Dideliame fakultete veikia daug studijų programų ir specializacijų, todėl vienam vadovui sudėtinga įsigilinti į kiekvieno dalyko turinį. Dėl to svarbu pasitikėti žmonėmis, kurie šį darbą atlieka kasdien, ir suteikti jiems daugiau galimybių priimti sprendimus.

Didesnį savarankiškumą jis norėtų matyti ir studijų programų komitetų vadovų veikloje. Jo manymu, universiteto ir fakulteto vadovai turėtų padėti jiems įgyvendinti pokyčius, o ne nurodyti, ką daryti.
Toks požiūris, pasak dekano, galėtų padėti kurti studijas, kurios būtų aktualios studentams ir įdomios dėstytojams.
M. Šapurov taip pat neatmeta galimybės ateityje svarstyti, kaip studijų programose būtų galima daugiau dėmesio skirti menams ir kūrybiškumą ugdantiems dalykams. Tačiau pabrėžia, kad tokie sprendimai turėtų gimti diskutuojant su studijų programų komitetais, o ne būti priimami vienašališkai.
Dirbtinis intelektas gali palengvinti kasdienį darbą
Kitas dėmesio vertas klausimas – administracinių procesų supaprastinimas ir technologijų taikymas. Naujasis dekanas mano, kad dalį pasikartojančių užduočių būtų galima automatizuoti, taip darbuotojams paliekant daugiau laiko svarbesnėms veikloms.
Tarp tokių užduočių M. Šapurov mini ataskaitų rengimą, dokumentų tvarkymą ir tvarkaraščių duomenų suvedimą. Jo nuomone, tinkamai naudojami skaitmeniniai įrankiai ir dirbtinis intelektas gali padėti greičiau apdoroti didelius informacijos kiekius, parengti duomenų suvestines ir atlikti pirminę analizę.
Vis dėlto technologijų naudojimas neturėtų reikšti aklo pasitikėjimo jų rezultatais. Kad galėtų įvertinti dirbtinio intelekto pateiktą informaciją, žmogus turi išmanyti analizuojamą sritį ir gebėti pastebėti klaidas.
„Dirbtinis intelektas gali padėti sutaupyti laiko, tačiau tam, kad suprastum jo pateiktą suvestinę, turi išmanyti pačią sritį“, – sako jis.

Martynas Šapurov
Dekanui svarbu keisti ir požiūrį į tokių įrankių naudojimą. Pasak jo, pasitelkti technologijas nereiškia neatlikti savo darbo. Priešingai – jos gali padėti efektyviau analizuoti informaciją ir daugiau dėmesio skirti sprendimams, kuriems reikia žmogaus kompetencijos.
Pokyčiai – nuosekliai, išlaikant tai, kas veikia
Kalbėdamas apie fakulteto ateitį, naujasis dekanas pabrėžia, kad pokyčių nereikėtų imtis skubotai. Prieš priimant sprendimus svarbu įvertinti esamą situaciją, išsiaiškinti bendruomenės poreikius ir neprarasti to, kas jau pasiteisino.
Tarp ilgalaikių tikslų išlieka mokslo veiklos stiprinimas, glaudesnis bendradarbiavimas su įmonėmis ir naujų studentų pritraukimas. Tačiau šie tikslai, jo manymu, pasiekiami palaipsniui, nuosekliai įgyvendinant iniciatyvas ir kuriant palankias sąlygas bendram darbui.
M. Šapurov taip pat pripažįsta, kad vadovo pareigos reikalauja rasti savitą veikimo būdą. Perimant ankstesnio vadovo darbus svarbu ne bandyti jį kopijuoti, o išsaugoti tai, kas pasiteisino, ir kartu ieškoti naujų sprendimų.
„Telkti žmones, suteikti jiems daugiau atsakomybės ir padėti įgyvendinti idėjas. Būtent taip tikiuosi stiprinti Elektronikos fakultetą, kuriame studijų kokybė, moksliniai tyrimai ir bendruomenės iniciatyvos papildytų vieni kitus“, – sako M. Šapurov.