Nuo karo bėgantys ukrainiečiai studijas tęsia VILNIUS TECH

Kovo 28, 2022

Ankstų vasario 24-osios rytą, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pasaulis pasikeitė nebeatpažįstamai. Niekas nesitikėjo, jog išsipildys baisiausias scenarijus – bus griaunami pastatai, žudomi nekalti žmonės ir  griaunami jų likimai. Norėdami išsaugoti savo gyvybes, žmonės turėjo slėptis ir bėgti iš žiauraus karo niokojamos Ukrainos. Dalis jų atvyko ir į Lietuvą, o šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) jau studijuoja 21 Ukrainos studentas. Planuojama, kad artimiausiomis savaitėmis jų tik daugės. Kaip šiems studentams sekasi adaptuotis? 

Lietuvoje jaučiasi saugūs, tačiau nerimauja dėl artimųjų

Tarp šiuo metu VILNIUS TECH besimokančių studentų iš Ukrainos – Anna Khomchenkova iš Kijevo, studijuojanti architektūrą. Mergina teigia, kad universitetas ją džiugina praktiniu ir interaktyviu požiūriu į studijas. Tai leidžia nors trumpam užsimiršti apie situaciją gimtojoje šalyje. 

Jai pritaria ir Antoniia Bieliatynska, studijuojanti logistiką, kuri atkreipia dėmesį, jog vos atvykusi į Lietuvą, padedant universiteto specialistams, pavyko greitai integruotis į studijų procesą, gauti itin reikalingą emocinę ir humanitarinę pagalbą, apgyvendinimą ir pan.

Nors šios merginos ir džiaugiasi atvykusios į Lietuvą ir pabėgusios nuo karo, jaučiasi saugios, tačiau neslepia, jog nerimauja dėl Ukrainoje likusių kaimynų, draugų ir artimųjų. Dalis jų slepiasi tuose Ukrainos miestuose, kuriuose dar nevyksta tiesioginės kovos su Rusija. 

„Jaučiuosi pasimetusi. Kasdien gaunu informaciją iš karo niokojamos šalies, ten liko dalis man brangių žmonių, jie nespėjo pabėgti iš šalies. Mane pasiekia ir itin skaudžios naujienos – apie esamas karo aukas“, – atvirauja A. Khomchenkova.

Prasidėjus karui – noras išsaugoti savo gyvybę

A. Bieliatynska su savo šeima į Lietuvą atvyko prieš 10 dienų. Čia merginą sužavėjo nuostabi gamta, draugiški žmonės ir skanus maistas. 

A. Khomchenkovos istorija kitokia – į šalį jį atvyko prasidėjus karui, bėgo nuo raketų šūvių, apšaudymų, nuolat slėpėsi, saugodama savo gyvybę. Kelionė automobiliu, traukiniu ir net pėsčiomis, truko dešimtis valandų.

„5 valandą ryto už savo lango išgirdau šūvius, sirenų gausmą. Pirmiausia į tai reagavo mano augintiniai, kurie pradėjo inkšti. Tuomet atsitokėjau ir aš. Pirmoji į mano galvą atėjusi mintis – jog praradau savo gyvenimą, nebeliko nieko, kas man buvo svarbu. Po to sekė neigimo, pykčio etapai. Galiausiai supratau, kad šią situaciją turiu priimti, kaip tam tikrą gyvenimo pamoką. Tik liūdna, kad ji tokia skaudi, reikalaujanti aukų“, – patirtimi dalijasi VILNIUS TECH studentė A. Khomchenkova.

VILNIUS TECH pagalba Ukrainos studentams

Pasak VILNIUS TECH Tarptautinių studijų centro (TSC) vyriausiosios specialistės Dovilės Jodenytės, į VILNIUS TECH atvykę Ukrainos studentai pirmiausia pervedami į studijuojamą studijų programą, jiems užskaitomi praktiškai visi dalykai, kuriuos jie yra mokęsi. Beveik visiems studentams siūloma prisijungti į tą patį semestrą, iš kurio jie išvyko iš Ukrainos, jiems siūlomos nemokamos studijos. 

„Studentams taip pat galima nemokamai gyventi bendrabutyje iki rugpjūčio 31 d., jiems išmokama vienkartinė socialinė stipendija, bus mokama 200 eurų mėnesinė stipendija.

Bandome padėti ir kaip bendruomenė – renkame humanitarinę pagalbą iš Ukrainos atvykusiems žmonėms, nes suprantame, kad dalis jų į Lietuvą atvyko neturėdami jokių daiktų, nei asmens higienos priemonių, nei drabužių, batų“, – pasakoja D. Jodenytė.

Vyriausioji specialistė teigia, kad iš Ukrainos atvykę studentai išreiškia norą mokytis lietuvių kalbos, kad galėtų lengviau pritapti svečioje šalyje, lengviau bendrauti ir įsilieti į aplinką. Neužmiršta lieka ir jų emocinė būsena – VILNIUS TECH specialistai teikia šiuo metu itin reikalingą psichologinę pagalbą.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, visi ukrainiečiai, su kuriais teko bendrauti, yra be galo dėkingi lietuviams už rūpestį ir suteikiamą visokeriopą pagalbą. Karo pabėgėliai teigiamai atsiliepia ir apie visas Lietuvoje veikiančias tarnybas, pavyzdžiui, migracijos ir pan. Tiesa, į šalį kasdien jų atvyksta vis daugiau, tad pagalbą taip pat reikia teikti nuolatos.

„Dėl atvykimo įstudijuoti į VILNIUS TECH kasdien sulaukiu 10 ir daugiau užklausų. Manau, kad ateinančiomis savaitėmis jų tik daugės. Tiesa, daugiausiai į Lietuvą atvyksta moterys su mažais vaikais, tačiau yra ir studentų. Daugiausiai – pirmakursiai, pabaigę vieną studijų semestrą, kurie nėra šauktinių amžiaus ir jau studijuoja aukštosiose mokyklose. Jie VILNIUS TECH mokosi informacinių technologijų, architektūros, verslo vadybos, logistikos, studijų programose“, – sako TSC vyriausioji specialistė.

D. Jodenytės teigimu, visi Ukrainos studentai, norintys mokytis VILNIUS TECH, dėl platesnės informacijos turi kreiptis į TSC, el. p. tsc@vilniustech.lt. Centro darbuotojai suteiks visą reikiamą informaciją, atsakys į rūpimus klausimus ir pan.

Sukurtas paramos fondas Ukrainai ir jos žmonėms

VILNIUS TECH atsižvelgė į susiklosčiusią situaciją ir vos prasidėjus karui sukūrė paramos sąskaitą, skirtą remti Ukrainai ir jos žmonėms.

Universiteto bendruomenės nariai, įmonės, partneriai bei visi neabejingi, pagal savo galimybes, kviečiami paaukoti ir prisidėti prie pagalbos Ukrainos studentams, ieškantiems karinio prieglobsčio ir atvykstantiems į Lietuvą. 

VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas
AB SWEDBANK banko sąskaitos numeris: LT69 7300 0100 0245 9025
Pavedimo skiltyje nurodyti: Paramos Ukrainai fondas

Visos paaukotos lėšos bus skirtos paremti Ukrainos studentams, besimokantiems VILNIUS TECH.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau