Stojantiesiems

„OpenAI“ dirbantis Tomas: DI amžiuje žmogiškumas tampa didžiausia vertybe

Birželio 3, 2026

Nuo studijų VILNIUS TECH iki darbo vienoje pažangiausių pasaulio technologijų bendrovių – tokiu keliu žengė dizaineris Tomas Markevičius. Buvęs pasaulinės prekės ženklų transformacijos agentūros „Collins“ kūrybos vadovas neseniai prisijungė prie „OpenAI“ animuoto grafinio dizaino (angl. motion design) komandos. Jo profesinė patirtis atspindi šiandien vis labiau nykstančią ribą tarp kūrybos ir technologijų.

„Technologijos yra kūryba, o kūryba yra technologijos“, – sako VILNIUS TECH alumnas. Pasak dizainerio, dirbtinio intelekto amžiuje šis ryšys tampa kaip niekada svarbus, o žmogaus kūrybiškumas – dar vertingesnis.

Kūrybiškumo paieškos atvedė į VILNIUS TECH

Technologijos ir dizainas Tomą domino nuo ankstyvos jaunystės. Nors kūryba visada buvo jo aistra, ilgą laiką vaikinas nežinojo, kaip šias sritis sujungti ir paversti profesiniu keliu. Atsakymą jis rado VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų studijų programoje.

Tomas Markevičius

Tomas Markevičius

„Tai atrodė kaip idealus pasirinkimas. Studijos parodė, kiek daug galimybių gali atverti kūrybiškumas ir padėjo suprasti, kuria kryptimi noriu judėti toliau“, – prisimena jis.

Studijų metais Tomas aktyviai eksperimentavo, išbandė įvairius įrankius ir metodus, o iššūkius priėmė kaip galimybę mokytis ir augti.

„Būtent tada susiformavo pagrindai mano būsimai dizainerio karjerai. Mane supo talentingi ir motyvuoti žmonės, o tokia aplinka nuolat skatino tobulėti. Iki šiol manau, kad VILNIUS TECH studijų kokybė yra labai aukšta“, – teigia jis.

Nuo Vilniaus iki Niujorko

Dar studijuodamas T. Markevičius pradėjo dirbti nedidelėje dizaino agentūroje Vilniuje. Vėliau, sukaupęs profesinės patirties, pasirinko laisvai samdomo plataus profilio dizainerio kelią ir nuosekliai plėtė tarptautinių klientų ratą.

2015 metais jis persikėlė į Niujorką – miestą, kuris iki šiol išlieka vienu svarbiausių jo įkvėpimo šaltinių. Čia Tomas dirbo dizaino studijoje „2×4“ ir kūrybinėje agentūroje „Hugo & Marie“, o tarp reikšmingiausių projektų buvo ilgalaikis bendradarbiavimas su „Prada“. Dizaineris kūrė vizualinius sprendimus prekės ženklo vitrinoms visame pasaulyje, mados renginiams, reklamos kampanijoms ir socialinių tinklų komunikacijai.

Svarbiu karjeros etapu tapo kvietimas prisijungti prie vienos garsiausių pasaulio dizaino agentūrų – „Collins“.

„Tai buvo daugelio metų nuoseklaus darbo rezultatas. Prisijungęs prie „Collins“ 2019-aisiais, sulaukiau pasiūlymo plėtoti animuoto grafinio arba judesio dizaino kryptį, kuri tuo metu tapo vis svarbesne prekės ženklų identiteto dalimi. Dizainas evoliucionavo nuo statiškų logotipų ir taisyklių rinkinių link dinamiškų, interaktyvių ir nuolat kintančių sistemų“, – pasakoja Tomas.

Vėliau jis tapo judesio dizaino direktoriumi, o dar vėliau – kūrybos vadovu, atsakingu ne tik už kūrybinę viziją, bet ir už komandų valdymą bei strateginį darbą su klientais.

Kūryba technologijų amžiuje

Dirbdamas „Collins“, Tomas prisidėjo prie daugelio tarptautiniu mastu pripažintų projektų. Vienas jų – San Fransisko simfoninio orkestro identitetas, kuriame specialiai sukurtas šriftas „šoko“ kartu su muzika, paversdamas judesį pagrindine prekės ženklo išraiškos forma.

Kuriant „Bose“ prekės ženklo projektą, įkvėpimu tapo filosofo Alano Wattso mintis, kad klausydamiesi muzikos mes išgyvename išplėstą dabarties akimirką. Ši idėja virto dinamiška vizualine kalba – nuo transformuoto logotipo iki unikalių grafinių sprendimų. Lietuvis su komanda taip pat kūrė tokiems dideliems prekių ženklams, kaip „Nike“, HBO, „Google“, „Netflix“ ir kitiems.

Tomas Markevičius

Tomas Markevičius

Pasak T. Markevičiaus, kūrybiškumą nuolat skleidžia bei skatina ir pats Niujorkas.

„Tai vienas geriausių miestų kūrybininkams. Įkvėpimas slypi visur – muziejuose, galerijose, knygynuose, architektūroje ar net kasdieniuose gatvės vaizduose. Miestas nuolat primena, kad verta išlikti smalsiam“, – sako jis.

Ne mažiau svarbūs įkvėpimo šaltiniai jam yra kinas ir muzika, padedantys pažvelgti į pasaulį iš skirtingų perspektyvų. Vis dėlto didžiausią dėmesį šiandien jis skiria technologijoms ir dizainui, mat šios dvi sritys tampa vis labiau susijusios ir viena kitą papildančios.

Pradėjęs dirbti įmonėje „OpenAI“ ir svarstydamas apie dabartinę dirbtinio intelekto erą Tomas tiki, kad kūryba nepraranda reikšmės, priešingai – žmogaus indėlis tampa dar vertingesnis.

„Daugybę procesų šiandien galima automatizuoti, todėl būtent tai, ką gali pasiūlyti žmogus – intuicija, jautrumas, originalus mąstymas – tampa didžiausia vertybe. Kartu tai metas, kai ypač svarbu neatsilikti nuo naujų technologijų. Tarp akimirkos, kai parašau šį sakinį, ir jo publikavimo greičiausiai bus pristatyta dar dešimtys naujų dirbtinio intelekto įrankių. Pokyčiai vyksta neįtikėtinai greitai, tačiau tikiu, kad talentingi kūrėjai visada ras būdų, kaip šias technologijas panaudoti dar geresniems rezultatams pasiekti“, – teigia T. Markevičius.

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau