Pasaulinėje švietimo konferencijoje – diskusijos apie lygybę DI amžiuje bei naujos VILNIUS TECH tarptautinės galimybės

Rugsėjo 15, 2026

Rugsėjo 8–11 dienomis VILNIUS TECH atstovai lankėsi Glazge (Škotija) vykusioje Europos tarptautinio švietimo asociacijos konferencijoje ir parodoje „EAIE 2026“ (org. European Association of International Education – EAIE Conference and Exhibition). Ši konferencija buvo didžiausia EAIE istorijoje ir subūrė per 7300 dalyvių iš daugiau nei 107 šalių.

Šių metų konferencijos tema – „Revoliucijos ritmas“ (angl. The Rhythm of Revolution) – atspindėjo sparčius pokyčius ir inovacijas tarptautinio aukštojo mokslo srityje bei kvietė švietimo ekspertus prisitaikyti prie naujo ateities ritmo.

Programą sudarė daugiau nei 240 sesijų ir dirbtuvių. Jose daugiausia dėmesio skirta tarptautinio aukštojo mokslo perspektyvoms ir inovacijoms: strateginiam aukštojo mokslo valdymui, „Erasmus+“ ir „Horizon Europe“ programų ateičiai, studentų mobilumo gerinimui, tvarumui švietime, globalioms partnerystėms ir socialinei atsakomybei.

Renginio metu vyko diskusijos apie dirbtinį intelektą ir švietimo politiką, pristatytos Europos Komisijos bendro Europos laipsnio gairės (angl. joint European degree label). Vienu svarbiausių konferencijos akcentų tapo debatai apie lygybę dirbtinio intelekto (DI) amžiuje.

Tuo metu VILNIUS TECH atstovai parodoje pristatė universiteto studijų programas anglų kalba, dvigubo diplomo programas (DDP), mainų programos studentams siūlomų modulių sąrašą, akademinio personalo mainų galimybes bei jungimąsi į bendrus projektus.

Susitikimų su kitais universitetais metu VILNIUS TECH atstovai aptartė partnerystės galimybės, dvigubo diplomo programas, bendradarbiavimo plėtrą, stipendijas studentams bei praktikos vietas užsienio valstybėse.

„Dalyvaudami „EAIE 2026“ konferencijoje sėkmingai įgyvendinome VILNIUS TECH įsipareigojimą tarptautiškumui ir bendrakūrybai, skirtą praturtinti aukštojo mokslo patirtis ir kurti tvarią ateitį. Atlikome itin produktyvų ir įkvepiantį darbą: per šias kelias dienas sustiprinome esamas partnerystes ir užmezgėme daugybę svarbių kontaktų. Ypač džiaugiamės perspektyviais pokalbiais su Danijos technikos universitetu (Technical University of Denmark), Šv. Ignaco Lojolos universitetu (USIL – Universidad San Ignacio de Loyola) (Peru) bei Inžinerijos ir kompiuterių mokslų mokykla (EPITA – School of Engineering and Computer Science) (Prancūzija).

Taip pat džiaugiamės Didžiosios Britanijos sugrįžimu į „Erasmus+“ akademinio mobilumo programą nuo 2027 m., todėl atnaujinome ryšius su Abertay universitetu (Abertay University) ir Glazgo menų mokykla (The Glasgow School of Art) (Škotija), kurie atveria naujas galimybes bendriems projektams ir studentų bei darbuotojų mainams“, – sako VILNIUS TECH Užsienio ryšių direkcijos vadovė Aleksandra Sokolova.

Atstovai taip pat susitiko su ATHENA Europos universitetų aljanso kolegomis aptarti bendrų projektų ir iniciatyvų bei su Primorskos universiteto (University of Primorska) (Slovėnija) partneriais, siekdami plėsti dvigubo diplomo programas ir bendradarbiavimo sritis.

Su Rio Grandės do Nortės federaliniu universitetu (UFRN – Universidade Federal do Rio Grande do Norte) (Brazilija) aptartos atvykstančių tyrėjų ir doktorantų mobilumo, remiamo Brazilijos federalinės agentūros prie Švietimo ministerijos (CAPES), galimybės. Su Vidurio Heseno technikos universitetu (Technische Hochschule Mittelhessen – THM) (Vokietija) aptarta galimybė VILNIUS TECH studentams atlikti apmokamą praktiką Vokietijos įmonėse.

Ypač svarbus buvo susitikimas su strateginiu VILNIUS TECH partneriu – Nacionaliniu Taipėjaus technologijos universitetu (National Taipei University of Technology – Taipei Tech, Taivanas), su kuriuo jau pasiekta konkrečių bendradarbiavimo rezultatų vykdant bendrų mokslinių tyrimų pradinių dotacijų (angl. seed money) projektus.

Galerija

Panašios naujienos

Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Mokslininkė dr. Judita Škulteckė tapo UNESCO konkurso „Moterims moksle“ laureate
Trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ viena iš laureačių Lietuvoje tapo VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja ir direktoriaus pavaduotoja dr. Judita Škulteckė. Mokslininkei skirta stipendija už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti karjerą moksle. Jau trečius metus vykstantis Baltijos šalių stipendijų konkursas „Moterims moksle – viena iš priemonių atliepianti į pasaulinį UNESCO raginimą skatinti lyčių lygybę moksle. Stipendijų devynioms Baltijos šalių mokslininkėms teikėjos – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Estijos Respublikos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija ir Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Dr. Juditos Škulteckės tyrimų rezultatai prisideda prie kelių infrastruktūros tvarumo didinimo Lietuvoje ir Europoje. Per savo mokslinę karjerą ji kartu su Kelių tyrimo instituto mokslininkais įgyvendino daugiau kaip 30 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, iš kurių 11-kai vadovavo pati, taip pat dalyvavo įgyvendinant 10 aukšto lygio projektų, finansuotų Lietuvos mokslo tarybos ir (arba) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, bei 3 tarptautiniuose projektuose. Įgyvendinti darbai ir projektai apima tiek fundamentinius, tiek taikomuosius mokslinius tyrimus, orientuotus į bituminių rišiklių funkcionavimą, asfalto dangų ilgaamžiškumą ir tvarių kelių infrastruktūros sprendimų kūrimą. Dar doktorantūros studijų metu ji trejus metus iš eilės buvo apdovanota Lietuvos mokslo tarybos doktoranto stipendija. Yra tapusi Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureate. Net trys jos moksliniai straipsniai pripažinti geriausiais VILNIUS TECH moksliniais straipsniais statybos inžinerijos ir aplinkos inžinerijos kryptyse. Bene reikšmingiausias jos akademinis įvertinimas – 2025 m. Lietuvos mokslo premija technologijos mokslų srityje už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams“, parengtą kartu su bendraautoriais. Informacija iš UNESCO.lt pranešimo spaudai.
Plačiau