Stojantiesiems

Pasaulinės architektūros dienos proga – tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija

Spalio 1, 2024
Pasaulinės architektūros dienos išvakarėse Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultetas (AF) organizuoja tarptautinę Baltijos šalių jaunųjų architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos tyrėjų konferenciją 2024 m. spalio 3 – 4 dienomis.

Konferencijoje susitiks 10 doktorantų iš 5 Europos aukštųjų mokyklų. Dviejų dienų trukmės renginys kviečia mokslininkus ne vien dalintis savo tyrimais, bet ir gilinti žinias patyriminiu būdu bei plėsti akiratį išbandant naujas formas ir metodus.

Jaunieji mokslininkai skaitys pranešimus Rokiškio krašto muziejuje – dvare, lankysis „Dingęs Štetlas“ Šeduvos žydų istorijos muziejuje bei dalyvaus seminaruose. Ypatingas konferencijos svečias – Rainer Mahlamäki (Suomijos architektų įmonė „Lahdelma & Mahlamäki Architects“), unikalios architektūros muziejaus „Dingęs Štetlas“ autorius.

„Džiaugiamės, kad doktorantai dalinasi savo tyrimais platesniame mokslininkų rate bei turi galimybę semtis patirties iš pasaulinio lygio profesionalų. Rainer Mahlamäki pristatymas – neabejotinai vienas laukiamiausių susitikimų“, – teigia VILNIUS TECH AF mokslo prodekanė dr. Eglė Bagušinskaitė. 

Konferencijoje ypatingas dėmesys skiriamas ugdyti tyrėjui reikalingas kompetencijas: galimybė ne tik gauti vertingas įžvalgas, bet ir pažvelgti į tyrinėjamus objektus kitu kampu, pradedant nuo paties kūrinio autoriaus sumanymo. Doktorantai taip pat dalyvaus dr. Mindaugo Reklaičio organizuojamame akademinio rašymo seminare, kuris padės mokslininkams konstruoti tyrimus kūrybiškiau.

Antrąją susitikimo dieną mokslininkai skaitys pranešimus, recenzentai dalinsis įžvalgomis ir vyks atviros diskusijos. Dalyvių nagrinėjamos mokslinės temos itin įvairios: nuo Turkijos iki Ukrainos bei Lietuvos; nuo barokinės architektūros iki kraštovaizdžio, socialinio būsto, vaikų aplinkos suvokimo ir kitų tyrimų.

Nuo 2020 m. konferencija rengiama bendradarbiaujant su Rygos technikos universitetu (RTU) ir Kauno technologijos universitetu (KTU), kasmet susitinkant vis kitoje aukštojoje mokykloje. Konferencijos ištakos – nuo 1999 m. rengti „K. Šešelgio skaitymai“, skirti pagerbti reikšmingą lietuvių urbanistikos mokslininką Kazį Šešelgį. 

Šiandien sėkmingų partnerysčių dėka konferencija įgijusi tarptautinį mastą ir suteikia galimybę tyrėjams augti atveriant platesnę geografiją ir dar išradingesnį mąstymą.

Konferencijos partneriai ir rėmėjai: Rokiškio krašto muziejus – dvaras, „Dingęs Štetlas“ Šeduvos žydų istorijos muziejus, AB „Rokiškio sūris“, restoranas „Šeduvos malūnas“, gastrostudija „Šaukštas ir šakutė“.

Daugiau apie konferenciją čia.
Nuotrauka: Rimgaudas Barauskis

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau