Pastatų inžinerijos specialistai padės sumažinti energijos sąnaudas

Liepos 13, 2014
 
Šiuo metu Europos šalių pastatuose sunaudojama apie 40 proc. visos išgaunamos energijos. Prognozuojant nekilnojamojo turto sektoriaus plėtimąsi, regiono energetikai tokios sąnaudos gali tapti nepakeliama našta. Dėl to Europos Sąjungos (ES) Vadovų taryba užsibrėžė iki 2020 m. sumažinti ES suvartojamos energijos kiekį 20 proc.

Norint pasiekti užsibrėžtų tikslų ir paskatinti žaliųjų idėjų statybose atsiradimą, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) bus rengiami specialistai, išmanantys pastatų energinį efektyvumą, kitus techninius ir ekonominius parametrus, darančius įtaką energijos suvartojimui bei žmogaus aplinkai, jos kokybei. VGTU steigiama nauja pastatų inžinerinio valdymo bakalauro studijų programa.

Tokių žinių turinčių specialistų Lietuvoje reikia ne tik statant naujus pastatus, bet ir skatinant daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo procesus. Lietuvoje iki 2020 m. planuojama modernizuoti 24 tūkst. daugiabučių namų ir apšiltinti 6 tūkst. viešųjų pastatų. Tam reikalingos ne tik teorinės statybos inžinerijos žinios, bet ir geri praktiniai įgūdžiai, kompetencijos projektavimo ir statybos srityje. Tad su studentais dirbs ne tik mokslininkai, pristatysiantys naujausias pastatų inžinerijos tendencijas, bet ir socialiniai partneriai – praktikai iš didžiausias Lietuvos statybos kompanijas vienijančios Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos bei daugiabučių namų, butų ir kitų pastatų savininkus vienijančios federacijos – Būsto valdymo ir priežiūros rūmų. Programa skirta rengti specialistus, kurie prisidės prie valstybės ir Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimo: plečiantis nekilnojamojo turto sektoriui, vis daugiau dėmesio kreipiama į pastatų energijos sąnaudas ir keliamas tikslas jas sumažinti.

„Iki šiol Lietuvoje nebuvo rengta tokios kvalifikacijos specialistų, dėl to darbo rinkoje jų trūksta. Darbdaviai pasigenda profesionalų, turinčių techninių, inžinerinių, energetinio pastatų efektyvumo, jų valdymo bei verslo žinių, reikalingų profesionaliai prižiūrint ar atnaujinant pastatus“, – pasakojo VGTU Statybos fakulteto prodekanė Jolanta Tamošaitienė.

Apie pažangias statybines medžiagas, statinių konstrukcijas, tvarų statinių gyvavimo ciklą, efektyvias išteklių ir energijos naudojimo sistemas, technologijas bei pastatų aprūpinimą energija mokęsi specialistai galės dirbti įvairaus profilio tarptautinėse ir šalies statybos, jos priežiūros įmonėse. Jie gebės taikyti kompiuterines technologijas, apdorodami bei kompleksiškai spręsdami pastato bei inžinerinių sistemų priežiūros proceso, valdymo, organizavimo, planavimo problemas.

Pastatų inžinerinio valdymo specialistus rengia pažangiausios Jungtinių Amerikos Valstijų aukštosios mokyklos, tarp jų – ir Masačusetso technologijos institutas. Lietuvoje pastatų inžinerinio valdymo specialistai iki šiol nebuvo rengiami.

Galerija

Panašios naujienos

197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
Spalio 22 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas surengė 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“. Hibridiniu būdu vykęs renginys subūrė 197 dalyvius, o jo metu pristatytas 151 mokslinis pranešimas. Konferencija tapo erdve bakalauro ir magistro studijų studentams pristatyti savo tyrimų rezultatus, dalytis įžvalgomis ir diskutuoti apie aktualius ekonomikos bei vadybos iššūkius. Konferencijoje – beveik 200 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešimų Konferencijoje iš viso dalyvavo 197 žmonės, iš kurių 4 dalyvavo gyvai, o 193 – nuotoliniu būdu. Didžioji dalis dalyvių atvyko iš Lietuvos – jų buvo 195. VILNIUS TECH atstovavo 192 dalyviai, o tarptautinį konferencijos kontekstą papildė du dalyviai iš užsienio: vienas iš Taivano ir vienas iš Jungtinės Karalystės. Iš viso konferencijoje pristatytas 151 pranešimas. 139 pranešimus pristatė VILNIUS TECH atstovai, o tarp užsienio pranešimų autorių buvo atstovų iš Taivano ir Jungtinės Karalystės. Plenarinėje sesijoje – dirbtinis intelektas, strategija, inovacijos ir finansai Plenarinėje sesijoje keturi pranešėjai lietuvių ir anglų kalbomis dalijosi profesine patirtimi ir įžvalgomis apie dirbtinio intelekto taikymą, projektų valdymą, strateginio valdymo iššūkius, inovacijas, verslumą ir duomenimis grįstų finansinių sprendimų priėmimą. Pranešimus skaitė: Mantas Kapočius, UAB „DIPA“, Lietuva – „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuva – „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Prof. dr. Cheng-Kang Chen, Nacionalinis Taivano mokslo ir technologijų universitetas (National Taiwan University of Science and Technology), Taivanas – „MNC Decision-making for Innovation and Entrepreneurship“. Chris Krul, „Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė – „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Pranešimų temos atskleidė, kaip šiuolaikinės technologijos, strateginis požiūris ir duomenų analizė keičia projektų valdymą, organizacijų sprendimų priėmimą ir finansų sritį. Studentų moksliniai tyrimai – keturiose teminėse sekcijose JMK-2026 konferencijoje daugiau nei 150 studentų pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus atskirose sekcijose. Jos apėmė keturias ekonomikai ir vadybai aktualias kryptis: Ekonomikos darni plėtra (Sustainable economic development). Šiuolaikinio verslo aktualijos (Actualities of modern business). Finansų valdymas (Financial management). Organizacijų plėtros valdymo aktualijos (Actualities of organisational development management). Konferencija suteikė galimybę skirtingų studijų pakopų studentams pristatyti savo tyrimus akademinei bendruomenei, pasitikrinti idėjas, sulaukti grįžtamojo ryšio ir įsitraukti į mokslines diskusijas. Tokia patirtis prisideda prie mokslinių kompetencijų ugdymo, kritinio mąstymo ir gebėjimo aktualias ekonomikos bei vadybos problemas nagrinėti remiantis tyrimais. Jaunųjų mokslininkų konferencija – tai vieta, kur susitinka smalsumas, kūrybiškumas ir noras atrasti. Čia gimsta naujos idėjos, dalijamasi žiniomis ir drąsiai ieškoma atsakymų į aktualius klausimus. Nors konferencijos dėmesio centre – jaunieji mokslininkai, mokslinis smalsumas nepriklauso nuo amžiaus ar patirties. Svarbiausia – noras pažinti, gebėjimas kelti klausimus ir ryžtas ieškoti naujų sprendimų, nes būtent nuo to prasideda kiekvienas reikšmingas atradimas. Padėka konferencijos organizatoriams VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas dėkoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkui dr. Pauliui Šūmakariui ir organizacinio komiteto sekretorei Kotrynai Katinaitei, taip pat konferencijos sekcijų pirmininkams ir sekretoriams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: prof. habil. dr. Lesyai Kolinets; prof. dr. Ievai Meidutei-Kavaliauskienei; prof. dr. Laimai Okunevičiūtei Neverauskienei; doc. dr. Juozui Merkevičiui; doc. dr. Almai Mačiulytei-Šniukienei; doc. dr. Kristinai Garškaitei-Milvydienei; doc. dr. Laimai Jesevičiūtei-Ufartienei; doc. dr. Živilei Jezerskei; doc. dr. Andriui Tamošiūnui; dr. Giedrei Lapinskienei; dr. Liudmilai Lobanovai; dr. Sigitui Davidavičiui; Artūrui Strucai; Giedriui Čyrui; Indrei Bagdonei. Dėkojame visiems pranešėjams, dalyviams ir organizatoriams už įsitraukimą, dalijimąsi žiniomis ir indėlį į mokslinės bendruomenės stiprinimą.
Plačiau