Pavargę nuo ekranų pamiršome nuotolinio mokymosi privalumus – kokie jie?

Sausio 22, 2021

Dar iki pandemijos nuotolinio mokymosi populiarumas sparčiai augo. „Eurostat“ duomenimis, iki 2019 m. Europos Sąjungos šalyse 16–74 m. amžiaus žmonių, besimokančių nuotoliniu būdu, procentinis skaičius, lyginant su 2010 m., išaugo dvigubai. Nuotolinis mokymas ypač buvo populiarus tarp atokiau gyvenančių, dirbančių, vaikus auginančių ar vyresnio amžiaus žmonių, nes tokia mokymosi forma leidžia lanksčiau planuoti laiką ir toli nekeliaujant lengvai pasiekti geriausių pasaulio universitetų ar įmonių atveriamas žinias.

Pandemijos metu su nuotoliniu mokymusi teko susidurti ir kur kas didesniam skaičiui jaunesnių žmonių – mokyklinio amžiaus vaikų, kuriems stinga laiko planavimo įgūdžių ar motyvacijos – savybių, kurios labai reikalingos mokantis nuotoliniu būdu. Vis tik Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) dėstytojai, antrus metus siūlantys papildomas matematikos, fizikos ir informacinių technologijų pamokas Lietuvos moksleiviams iš savo patirties pastebi, kad nuotolinis mokymasis turi nemažai privalumų, kurie ne visada lieka pastebėti ir tinkamai įvertinti.

Laiko ir finansų taupymas. VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto lektorė dr. Nomeda Bratčikovienė, Lietuvos moksleiviams vedanti matematikos užsiėmimus, kaip svarbų privalumą įvardija paprastesnį nuotolinio mokymosi prieinamumą ir sutaupomą laiką: „Prie nuotolinių mokymų gali prisijungti visi pageidaujantys, jie pasiekiami iš bet kurios vietos, nereikia kažkur toli vykti bei mokėti už transportą važiuojant į kitą miestą. Užtenka turėti kompiuterį ir internetą. Be to, kadangi prie mokymų jungiamasi iš namų, yra taupomas brangus laikas, kuris gali būti efektyviai išnaudojamas mokymuisi ar įgytų žinių kartojimui“.

Mokymasis saugioje aplinkoje ir drąsa klysti. Nors daugelis moksleivių sako pasiilgę tiesioginio bendravimo su draugais, ne maža dalis daug patogiau jaučiasi mokydamiesi namuose. Gerai pažįstama, saugi namų aplinka ypač ramesniems vaikams daugeliu atveju kelia mažiau streso, dėl to jie gali jaustis drąsiau, nebijo pasisakyti ar pasirodyti neišmanantys prieš bendraklasius. Tai pastebi ir N. Bratčikovienė: „Kadangi didžioji užsiėmimuose dalyvaujančių vaikų dalis vienas kito nepažįsta, tai nelieka nepatogumo užduoti klausimus ar prisipažinti, kad kažkas nepasisekė. Visuomet moksleiviams pabrėžiu, kad blogas klausimas gali būti tik neužduotas klausimas ir kad blogų klausimų nėra. Todėl moksleiviai drąsiai užduoda bet kuriuos jiems kilusius klausimus“.

Išėjimas iš komforto zonos. Informacinių technologijų užsiėmimus moksleiviams vedanti VILNIUS TECH lektorė Nijolė Čeikienė atkreipia dėmesį, kad patys mokymai, kuriuos šiuo metu siūlo universitetas, padeda mokiniams plėsti akiratį: „Ypač IT srityje labai naudinga pasitikrinti save kitokioje aplinkoje, išėjus iš komforto zonos. Universiteto siūlomi IT mokymai abiturientui sudaro galimybę pabendrauti su universiteto dėstytoju, pažiūrėti į programavimą kitu kampu, kitaip nei mokykloje. O taip pat – įgyti naujos patirties.“

Patogus mokymo medžiagos pasiekiamumas. Nuotoliniai mokymai dažnai pasižymi tuo, kad juose itin patogiai ir struktūruotai pateikiama visa mokomoji medžiaga, prie kurios galima esant poreikiui grįžti. Nereikia nerimauti, kad gali atsilikti nuo kitų, nes visada galima vėliau dar kartą peržiūrėti pamokos vaizdo įrašą. Tą akcentuoja ir fizikos užsiėmimus abiturientams vedantis universiteto docentas dr. Dainius Jasaitis: „Mūsų vedami užsiėmimai vyksta per vaizdo konferencijų sistemą „Zoom“, per ją pateikiami uždavinių sprendimas, paaiškinimai, klausimai dėstytojui užduodami raštu per „pokalbių“ funkciją. Pamokų vaizdo įrašai, mokomoji medžiaga, uždavinių sprendimo pavyzdžiai pateikiami virtualiojoje mokymosi aplinkoje „Moodle“, prie kurios galima jungtis bet kada esant poreikiui.“

Akcentas į svarbiausius dalykus. Renkantis papildomus užsiėmimus nuotoliniu būdu siekiant pagilinti atskiro dalyko žinias, didelis privalumas yra žinių koncentravimasis į pagrindą, pačią esmę. VILNIUS TECH lektorių siūlomi matematikos, fizikos ir IT užsiėmimai yra skirti sustiprinti moksleivių žinias ir padėti geriau pasiruošti baigiamiesiems brandos egzaminams. Dėl to kursų medžiaga yra labai struktūruota ir sudėliota tikslingai. „Pavyzdžiui, fizikos pamokų temos apima visą mokyklinės fizikos kursą ir yra įtrauktos į valstybinio fizikos egzamino programą. Užsiėmimų metu sprendžiami uždaviniai ir testai, taip pat aptariamos pagrindinės fizikinės sąvokos bei dėsniai, skiriant didesnį dėmesį dažniausiai brandos egzamino metu pasitaikančioms temoms. Atsižvelgiant į mokinių poreikius, pamokų temų sąrašas gali būti koreguojamas. Jei moksleiviams kiltų sunkumų įsisavinant medžiagą, visada galima pasitarti, sunkesnei temai skirti daugiau laiko“, – pasakoja D. Jasaitis.

Šiuo metu abiturientai aktyviai ieško galimybių, kaip pakartoti ir įtvirtinti turimas žinias ruošiantis egzaminams. Suprasdamas, kad pandemija – iššūkis visai švietimo sistemai, ir toliau abiturientams padėti siekia VILNIUS TECH – tęsia didelio moksleivių dėmesio praėjusiais metais sulaukusią iniciatyvą ir organizuoja nuotolines matematikos, fizikos ir IT pamokas. Jų tikslas – padėti abiturientams kuo geriau pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams, kad eidami jų laikyti moksleiviai jaustųsi ramūs ir būtų užtikrinti savo jėgomis. 

Susidomėję pamokomis ir norintys sužinoti daugiau yra kviečiami dalyvaudami nemokamose įvadinėse pamokose, kurios prasideda jau kitą savaitę: 
Sausio 25 d. 17 val. matematikos įvadinė pamoka;
Sausio 28 d. 16:30 val. informacinių technologijų įvadinė pamoka;
Sausio 28 d. 18:15 val. fizikos įvadinė pamoka.
 

Registruotis į užsiėmimus galima čia. Daugiau informacijos – el. p. esg@vilniustech.lt ir tel. (8 5) 274 5035.

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau