Pratybose „Gintarinė migla 2019“ mokomasi gintis nuo kibernetinių grėsmių

Lapkričio 22, 2019

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai prisideda prie vykstančių Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuojamų kibernetinio saugumo pratybų „Gintarinė migla 2019“, kurių metu tobulinamas tarpinstitucinis ir tarptautinis karinis bendradarbiavimas saugant nuo kibernetinių grėsmių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą. Pratybose „Gintarinė migla 2019“ lapkričio 11–22 d. dalyvauja daugiau nei 100 specialistų iš Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Sakartvelo, Ukrainos ir Europos Sąjungos šalių.

Pratybose vertinami greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandų (angl. Rapid Reaction Team (RRT)) gebėjimai vykdyti gynybines kibernetines operacijas – įvertinti priešiškus veiksmus kibernetinėje erdvėje, aptikti ir identifikuoti kibernetines grėsmes, vykdyti potencialių kibernetinių atakų prevenciją ir jų poveikio neutralizavimą.
 
„Pastaraisiais metais situacija kibernetinėje erdvėje ypač sparčiai keičiasi. Kibernetinės atakos tapo nauju, moderniu pavojingu ginklu, galinčiu suparalyžiuoti ne tik atskirų įstaigų, gamybos, prekybos, transporto, ryšių, elektros energijos, vandens tiekimo įmonių, bet ir valstybės ginkluotos gynybos operacijas, todėl dabar svarbiausiu ginklu tampa aštrus protas“, – sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
 
Pratybose „Gintarinė migla 2019“ taip pat dalyvauja ir Lietuvos inicijuoto ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje (angl. Permanent Structured Cooperation) rėmuose vystoma kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų komanda, sudaryta iš Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos ir Suomijos kibernetinio saugumo specialistų. Komanda turi ir du papildomus uždavinius. Pirmasis – treniruotis dirbti kartu, dalytis informacija, bendradarbiauti nustatant bei analizuojant kibernetines grėsmes, priešiškus veikėjus ir išpuolius. Antrasis uždavinys – įvertinti bendrus kibernetinės gynybos pajėgumus.
 
PESCO komanda ne tik treniruojasi, bet ir atlieka įvairias komandos formavimo užduotis, rengia operacines procedūras bei diskutuoja dėl naudojamų įrankių suderinamumo. Taip komanda ruošiasi artėjančiai rotacijai 2020-taisiais metais, kai budėjimą pradės pirmoji šio projekto rėmuose suburta tarptautinė komanda, kuriai vadovaus Lietuva.
   
Svarbiausio kibernetinio saugumo pratybose „Gintarinė migla 2019“ naudojamo įrankio – Kibernetinio poligono, kuriame treniruojasi greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandos, sukūrimas buvo patikėtas Lietuvos kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų bataliono vienetui, sudarytam iš aktyviojo rezervo karių.


„Šiemet kibernetinis poligonas sukurtas siekiant imituoti verslo sistemas bei atkartoti verslo poreikius ir IT valdymo procesus didelėse organizacijose. Taip pratybose yra mokomasi ne tik techninių saugos užtikrinimo aspektų, bet ir prisitaikoma prie verslo IT valdymo praktikų – tai leidžia tobulinti standartines greito reagavimo į kibernetinius incidentus komandų procedūras, pritaikant jas prie realesnių sąlygų,“ – sakė pratybų techninis direktorius kapitonas Tomas Mogodia.

Pratybose „Gintarinė migla 2019“ treniruojasi kariai iš Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo, Ryšių ir informacinių sistemų bataliono, Informacinių technologijų tarnybos prie krašto apsaugos ministerijos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos. Jie užtikrina kibernetinę saugą ir vykdo gynybines kibernetines operacijas taikos ir karo metu. Kartu su jais treniruojasi ir VGTU, Vilniaus universiteto, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Ignitis“, JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos, Ukrainos ir Sakartvelo kibernetinės reagavimo į incidentus komandos, sudarytos iš profesinės karo tarnybos, aktyviojo rezervo karių ir kibernetinio saugumo specialistų.

Parengta remiantis Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos informacija
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau