Stojantiesiems

Profesoriui Zigmui Jonui Daunorai – apdovanojimas už fundamentalų indėlį į urbanistikos mokslą

Liepos 3, 2023
2023 m. birželio 30 d. buvo įteikti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) – įvertinti geriausi per pastaruosius metus įgyvendinti architektūros kūriniai ir jų autoriai, praneša Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Tarp nominantų ir laureatų – VILNIUS TECH absolventai, dėstytojai. Specialus apdovanojimas buvo įteiktas ilgamečiui Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto profesoriui Zigmui Jonui Daunorai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikisi, kad Nacionaliniai architektūros apdovanojimai taps prasminga ir laukiama tradicija ne tik architektų bendruomenėje, bet ir visuomenėje, kuri tampa vis smalsesnė ir reiklesnė savo aplinkai. „Užsiimdami architektūros sferos teisėkūra, diskutuodami ir bendraudami su architektais, supratome, jog būtina įvertinti autorius, kurie kuria aukštos kokybės, darnią ir ilgaamžę architektūrą. Tokią, kuri daro ilgalaikį poveikį ir rodo kryptį kitiems. Džiugu, kad į mūsų kvietimą teikti apdovanojimams savo darbus atsiliepė gausus būrys talentingų kūrėjų ir šiandien galime švęsti jų drąsias vizijas ir meistrystę“, –  sako S. Gentvilas.

‎‎Buvo įteikta iš viso 10 apdovanojimų:

  • Geriausias gyvenamosios architektūros kūrinys – architektų studijos „Heima Architects“ sukurta pavėsinė privačiame sklype Zarasų rajone (architektai Povilas Žakauskas, Povilas Daugis, Rūta Kazėnaitė, Elena Gaidelytė). 
  • Geriausias kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys – architektų studijos „Do Architects“ darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija Pagiriuose, Vilniaus rajone (architektai Gilma Teodora Gylytė, Sabina Grincevičiūtė, Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Ignas Uogintas, Justina Jauniškytė, Vadim Babij, Justas Paičius, Domantas Baltrūnas, Karolina Čiplytė, Motiejus Vyšniauskas). 
  • Geriausias komercinės architektūros kūrinys – architektų studijos „Aketuri architektai“ apartamentai „Gallery 4A“ (architektai Milda Rekevičienė, Kazimieras Kasteckas, Samuel Mora, Ieva Marcinonytė, Kristina Šimkūnaitė, Lukas Rekevičius; konstruktoriai Kristupas Veteris, Jevgenij Anančenko). 
  • Geriausia viešoji erdvė – Vingrių šaltinių skveras Vilniuje, kurį įgyvendino „Vilniaus planas“ (architektai Lolita Vileikienė, Paulius Jonys).
  • Geriausia konversija – kompleksas „Bokšto skveras“ Vilniaus senamiestyje  („Archinova“ ir „Studio Seilern Architects“).
  • ‎‎Geriausias urbanistikos kūrinys – „Do Architects“ projektas „Svencelė. Miestas prie vandens“ (Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, urbanistinės koncepcijos autorių komanda ir detaliojo plano rengėjai – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Sabina Grincevičiūtė, Ignas Uogintas („Do Architects“), Bartas Brandsas, Sylvia Karres, Katarina Brandt, Ursas Haerdenas, Uta Krause („Karres en Brands“) ir Lukas Rekevičius, Milda Jusaitė, Margarita Ramanauskienė; Vizijos autoriai Dainius Šatkus ir Marius Šatkus; Pastatų architektūros autorių komanda – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Ignas Uogintas, Kasparas Žiliukas, Milda Grabauskaitė, Emilija Deksnytė, Laura Gaudulytė, Marija Steponavičiūtė, Emilija Martinkevič, Grasilda Mintaučkytė, Justas Paičius, Edvinas Skiestenis, Gediminas Aismontas („Do Architects“). 
  • Geriausias kultūros paveldo objekto atnaujinimo projektas –  „Vilniaus plano“ (Vincas Brezgys ir Rūta Astasevičiūtė) Medinės miesto architektūros muziejus Vilniuje.
  • ‎‎„Už architektūros teoriją ir sklaidą“ apdovanojimas skirtas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus iniciatyva  suorganizuotos parodos ir parengtos knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ kūrėjams (autorė Marija Drėmaitė, dizainerė Vika Pranaitytė-Bareckė, fotografas Lukas Mykolaitis, projekto vadovė Lina Pranaitytė, vaizdų redagavimas „aust.studio“). 
  • Pagrindinis Didysis prizas už nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, pritaikymo ir įveiklinimo kultūrą atiteko „Bokšto skvero“ kūrėjams („Archinova“ ir „Studio Seilern Architects“). 
  • ‎‎Specialiu apdovanojimu už fundamentalų indėlį į urbanistikos mokslą buvo pagerbtas architektas prof. Zigmas Jonas Daunora.  
Zigmas Jonas Daunora –  architektas, urbanistas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. 1959 m. Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus architekto kvalifikaciją. 1961 – 1970 m. dirbo Vilniaus Miestų statybos projektavimo institute, 1972 – 2011 m. VILNIUS TECH Architektūros fakultete. Mokslinių interesų sritis: gyvenviečių sistemos integracinių procesų įtaka miesto urbanistinei struktūrai, koordinuota miesto ir regiono plėtra. Paskelbė per 130 mokslo straipsnių, išleido metodikos knygą Socialinių būstų projektavimas" (1998 m.), monografiją Vilniaus miesto vizualinio identiteto apsauga ir plėtros principai" (2004 m., su bendraautoriais), Valstybė – metropolinis rajonas – sostinė: koordinuotos urbanistinės plėtros posovietinėje Lietuvoje klausimai" (2019 m.). 

Parengė miesto bendrųjų planų, urbanistinių kompleksų ir statinių architektūrinių projektų. Tarp jų – Vilniaus telecentro S. Konarskio gatvėje urbanistinis sprendinys bei realizuotas redakcijų korpuso ir studijų bloko techniniai projektai; studentų miestelio Vilniuje konkursinis variantas ir realizuojamo komplekso detalusis planas (1966 –1972 m., su bendraautoriais); Vilniaus miesto BP 2015 m. preliminarūs sprendiniai. Sudarė ir moksliškai redagavo leidinį Vilniaus vizija 2015" (1996 m.). 1993 – 2002 m. – VILNIUS TECH Urbanistikos katedros vedėjas, mokslo žurnalo Urbanistika ir architektūra" vyr. redaktoriaus pavaduotojas urbanistikos sričiai, Architektūros fakulteto doktorantūros komiteto narys ir jo pirmininkas; Aplinkos ministerijos architektūros ir urbanistikos ekspertų komisijos pirmininkas (iki 2007 m.).

NAA laimėtojai buvo apdovanoti šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės, VILNIUS TECH absolventės Aistės Ambrazevičiūtės sukurtomis originaliomis statulėlėmis.

Su Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) nominantų darbais išsamiau galite susipažinti čia

Parengta pagal LR Aplinkos ministerijos ir VILNIUS TECH Architektūros fakulteto informaciją. ‎‎Naujienos nuotrauka: LR Aplinkos ministerija.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau