Nors miestai užima tik 3 proc. Žemės sausumos, juose gyvena apie 3.5 mlrd., t.y. pusė pasaulio žmonių, o jų automobiliai sugeneruoja iki 95 proc. transporto sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekio. Miesto gyventojų skaičiui vis augant, auga ir oro taršos rodikliai bei transporto priemonių spūstys keliuose, kurios eikvoja pinigus ir laiką, kenkia visuomenės sveikatai ir aplinkai. Ekspertai vieningai sutaria: šios problemos gali būti sprendžiamos plėtojant darnųjį transportą.
Darnus transportas, kurio pasaulinė diena minima lapkričio 26-ąją, yra judėjimo ar jo organizavimo būdas, darantis mažesnį poveikį aplinkai, mažina automobilių spūstis ir kitaip prisidedantis prie gyvenimo kokybės bei visuomenės sveikatos gerinimo.
Darnus judumas apima vaikščiojimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar paspirtuku, viešuoju transportu, taip pat ekologiškais automobiliais, į tranzitą orientuoto eismo mažinimą, naudojant dalinimosi transporto priemones, taip pat naudojant ekonomiškas ir ekologiškas miesto transporto sistemas, kurios ne tik taupo miesto erdvę, bet ir skatina sveikesnį gyvenimo būdą.
Pasak VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto dekano prof. dr. Olego Prentkovskio, ilgalaikėje perspektyvoje darnus transportas yra nepaprastai vertingas. Pavyzdžiui, tradicinis transportas išmeta maždaug 25 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o darnus transportas jų beveik neišskiria arba išskiria ženkliai mažiau.
„Be to, jis yra ekonomiškai perspektyvus, padeda kurti naujas darbo vietas, teigiamai prisideda prie darnaus šalies vystymosi nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis bei socialinio teisingumo – pavyzdžiui, viešasis transportas ir nemotorizuotos priemonės tampa prieinamos visiems, nepaisant ekonominių, socialinių ar fizinių skirtumų“, – dalijasi VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto dekanas.
Būtina keisti keliavimo įpročius
Vienas geriausių darnaus transporto pavyzdžių – viešasis transportas, viena iš tvariausių, ekologiškiausių ir efektyviausių transporto rūšių. Pasak UAB „SCANIA Lietuva“ regiono vadovo Dariaus Snieškos, kuo daugiau žmonių naudojasi tokia paslauga, tuo daugiau naudos įgauna visa transporto infrastruktūra.
Jam antrina JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė, kuri tikina – viešasis transportas suteikia galimybę kurti miestus, kuriuose dėl geresnio oro, mažesnio triukšmo ir patogesnio judumo kyla gyvenimo kokybė. Vis dėlto, norint užtikrinti kokybiškesnį judumą mieste, būtina keisti keliavimo įpročius.
„Tai yra didžiulis iššūkis, kuriam neužtenka infrastruktūros ar didesnio skaičiaus autobusų, troleibusų. Efektyvi transporto sistema kuriama holistiškai – integruojant skirtingas transporto priemones, maršrutus, miesto planavimą ir socialinius bei aplinkosauginius veiksnius, – pasakoja JUDU direktorė Loreta Levulytė-Staškevičienė. – Iki 2030 metų siekiame subalansuoti sostinės judumą taip, kad daugiau negu 70 proc. kelionių mieste būtų darnios – be automobilio, t.y. gyventojai ir miesto svečiai kelionėms rinktųsi viešąjį transportą, mikrojudumo priemones bei keliautų pėsčiomis.“
Visuomenės sąmoningumas – svarbus
Anot Dariaus Snieškos, šiuo metu transporto sektorius taip pat susiduria su užduotimi, kaip prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų, klientų poreikių ir technologijų – atsiranda alternatyvios kuro rūšys, automobilių dalijimosi kompanijos konkuruoja su privačiais klientais, tolimesnės distancijos dažnai įveikiamos lėktuvais, populiarėja alternatyvios transporto priemonės.
Negana to, transportas turi atitikti daugelį darnumo reikalavimų – būti patogus klientui, tylus, manevringas, pagamintas iš perdirbtų medžiagų, lengvai aptarnaujamas ir remontuojamas bei kuo mažiau teršti aplinką, ypač – žmonių susirinkimų vietose.
Nors transporto priemonės tampa daug efektyvesnės ir draugiškesnės aplinkai, naujos technologijos reikalauja papildomų kaštų, kuriuos turi padengti galutinis vartotojas.
„Dažnai pradinė investicija į naująsias transporto technologijas būna didesnė, tačiau per eksploatavimo laiką jos tampa daug efektyvesne ir finansiškai naudingesne alternatyva dabartinėms technologijoms. Klientams sunku su tuo sutikti, kadangi dažnai matoma tik pirminė investicija, tad yra svarbu edukuoti rinką. Nereikia pamiršti ir to, kad automatizacija ir DI technologijos pasiūlys tokias galimybes, kokių negali pasiūlyti dabartinis transportas. Jau šiuo metu naudojami lankstūs transporto priemonių aptarnavimo ir remonto prevencijų algoritmai padeda automobiliams ilgiau važiuoti be nenumatytų remontų ir sumažina remonto išlaidas“, – sako UAB „SCANIA Lietuva“ regiono vadovas.
Akivaizdu, kad siekiant tvarių pokyčių labai svarbu didinti visuomenės sąmoningumą, keisti jų požiūrį ir įpročius.
„Alternatyvių energijos šaltinių atsiradimas yra labai sveikintinas reiškinys, bet net ir ekologiškiausias automobilis sėkmingai sudaro transporto spūstis keliuose, kuriuose praleidžiame daug laiko, ir tas laikas brangiai kainuoja. Esmė yra ne tik ekologijoje – transportą reikia naudoti tinkamai“, – tikina Darius Snieška.
Galerija
