Statybos inžinerijos geotechnikos studentai lankėsi rekonstruojamame administracinės paskirties pastate Vilniuje

Kaip senas miestas tampa nauju, išlaikančiu savo tapatumą, bet ir atliepiančiu šiandienos iššūkius? Atsakymų į šį klausimą ieškojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros studentai, kartu su docentu dr. Liutauru Nekrošiumi išvykę į Šiaurės Europą – regioną, kuriame dažnai ieškoma pažangių urbanistinių transformacijų sprendimų. Kelionės maršrutas apėmė miestus, kuriuose gausu pavyzdžių, kaip architektūra gali reaguoti į klimato kaitą, išsaugant istoriją ir šiuolaikinio žmogaus poreikius: „Lundas, Malmė ir Kopenhaga atskleidė, kaip jautriai, bet kartu inovatyviai galima derinti istorinį kontekstą ir šiuolaikinę architektūrą“, – įspūdžiais dalinasi VILNIUS TECH Architektūros studentė Liepa Henrieta Rubikaitė. Vertė slypi gebėjime perkurti Vizitas prasidėjo Lundo universitete, kur studentai dalyvavo architektūros simpoziume „Revive and Destroy“. Jo pagrindinė tema – kaip prikelti esamą urbanistinę aplinką naujam gyvenimui, neprarandant jos tapatumo. Diskusijose išryškėjo paprasta, bet svarbi mintis: tvari architektūra nebūtinai reiškia naujų pastatų statybą. Priešingai – dažnai didžiausia vertė slypi gebėjime perkurti tai, kas jau egzistuoja. Lunde ši idėja atsiskleidžia itin ryškiai. Čia naujoviški architektūros sprendimai subtiliai įsilieja į istorinį audinį, pavyzdžiui, bendruomenės forumas greta viduramžių katedros, istorinio Lundo universiteto miestelio šiuolaikiška plėtra – tai miestas, kuriame architektūra siekiama ne konkuruoti su istorija, o su ja kalbėtis. Malmė: gyvenimo kokybės link Visai kitokį, bet ne mažiau įkvepiantį veidą parodė Malmė. Kadaise buvęs industrinis miestas šiandien yra vienas iš tvarios urbanistikos lyderių ir demonstruoja kaip nauji statiniai gali kurti darną su istoriniais. Didžiausią įspūdį paliko Bo01 rajonas – teritorija, kurioje eksperimentuojama su naujais gyvenimo mieste modeliais. Rajone vanduo, žaliosios erdvės ir architektūra veikia kaip viena sistema, o gyventojai natūraliai įtraukiami į tvarų gyvenimo būdą. Virš šio rajono iškyla „Turning Torso“ – skulptūriškas dangoraižis, tapęs vienu iš miesto simbolių. Tačiau svarbiausia ne jo aukštis, o tai, kaip aplink jį kuriamos viešosios urbanistinės erdvės: krantinės, pasivaikščiojimo takai, erdvės bendruomenėms. Studentams įsiminė ir mažiau pastebimi sprendimai – lietaus vandens surinkimo sistemos, kurios integruotos į kraštovaizdį taip, kad tampa estetikos dalimi. Miestas žmonėms Paskutinė stotelė – Kopenhaga – miestas, dažnai įvardijamas kaip vienas patogiausių gyventi pasaulyje. Kopenhagoje kiekvienu sprendimu atsižvelgiama į žmogų ir jo sveikatą: išvystyti dviračių takai, viešosios urbanistinės erdvės ir bendruomenėms skirti statiniai kuriami taip, kad skatintų žmones būti lauke, judėti ir bendrauti. Vienas svarbiausių vizito akcentų – susitikimas su „Dorte Mandrup Studio“ komanda. Architektų studijoje dirbanti VILNIUS TECH alumnė Milda Naujalytė pristatė ne tik projektus, bet ir studijos filosofiją, kurioje didelis dėmesys skiriamas kontekstui, socialinei atsakomybei ir idėjų drąsai. Studentai taip pat lankėsi Karališkojoje Danijos architektūros akademijoje, kur susipažino su jaunųjų architektų vizijomis parodoje „Imagining the Future“ bei įsijautė į vietinių kasdienybę: daugumą objektų aplankė dviračiu, pėsčiomis arba viešuoju transportu. Daugiau nei architektūra: gyvenimo būdas Kelionė paliko stiprų įspūdį ne tik dėl pamatytų objektų, bet ir dėl bendros atmosferos miestuose. „Labiausiai sužavėjo tai, kaip tvarumas čia nėra tik idėja, bet natūrali kasdienės aplinkos dalis, kuri yra vertinama, išryškinama ir, rodos, dar daug metų į priekį bus viena pagrindinių projektavimo idėjų. Aplinka besimėgaujančių, ramiai vaikštinėjančių ar dviračiais važinėjančių žmonių pilna Kopenhaga ir Malmė tik pagrindžia žaliųjų erdvių svarbą, o tokie gyvi pavyzdžiai skatina įtrauki daugiau tvarių sprendimų į savo projektus“, – pasakoja L. H. Rubikaitė. Ši patirtis aktuali ne tik architektams. Sprendimai miestuose tiesiogiai veikia mūsų kasdienybę – nuo to, kaip judame mieste, iki to, kaip jaučiamės viešose erdvėse ar statiniuose. Svarbiausia pamoka paprasta: tvari ateitis neprasideda nuo milžiniškų projektų. Ji prasideda nuo gebėjimo iš naujo pažvelgti į tai, ką jau turime – pernaudoti ir paversti tai geresne vieta gyventi. Studentų kelionę rėmė NORDTEK Nuotraukos: doc. dr. Liutauras Nekrošius

Pirmasis darbas dažniausiai atrodo kaip naujo gyvenimo pradžia: pirmas atlyginimas, daugiau laisvės, daugiau galimybių. Tuo pačiu – tai ir momentas, kai pradeda formuotis finansinio elgesio modelis. Tai, kas šiuo laikotarpiu atrodo kaip smulkūs sprendimai, vėliau tampa įpročiais, ilgainiui virstančiais labai konkrečiais finansiniais rezultatais. Balandžio 14-ąją, Finansinio raštingumo dieną, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto docentė ir įmonės vadovė dr. Nomeda Dobrovolskienė dalinasi patarimais, kaip teorines žinias apie pirmąjį uždarbį ir taupymą paversti praktika, bei kokių klaidų vengti. [caption id="attachment_112424" align="alignnone" width="216"] Doc. dr. Nomeda Dobrovolskienė[/caption] Pirmoji taisyklė – atskirti prioritetus Pasak mokslininkės, prieš pradedant dirbti svarbu suprasti paprastą dalyką: pinigai nėra tik uždarbis  –  tai yra jų valdymas. Pirmiausia reikia žinoti, kiek realiai gausite pajamų. Atlyginimas „ant popieriaus“ skiriasi nuo sumos į rankas, todėl šis skirtumas keičia labai konkrečius dalykus ir tai, kokį gyvenimo lygį iš tikrųjų galėsite sau leisti. „Akademiniu požiūriu tai yra pajamų struktūros supratimas. Praktikoje – tai vieta, kur dažniausiai padaroma pirmoji klaida: planuojama pagal atlyginimą „ant popieriaus“, o ne pagal realiai gaunamas pajamas. Todėl ne mažiau svarbu suprasti savo išlaidas. Ne apytiksliai, o realiai! Tik tada atsiranda galimybė priimti pagrįstus sprendimus“, – paaiškina finansų ekspertė. Dar pirmasis atlyginimas turi būti sąmoningai paskirstytas. Paprasčiausias modelis aiškus: dalis – būtinosioms išlaidoms, dalis laisvalaikiui, dalis kaupimui ar investavimui, priklausomai nuo to, kokie yra finansiniai tikslai. „Praktika rodo, kad jei atidedama tik tai, kas lieka, dažniausiai nelieka nieko, todėl dalį pajamų reikia skirti kaupimui ar investavimui iš karto, nes šios taisyklės laikymasis ilgainiui nulemia finansinį rezultatą. Jei žmogus nepradeda taupyti gavęs pirmąsias pajamas, jis dažniausiai nepradeda ir vėliau“, – pasakoja doc. dr. N. Dobrovolskienė. Iš ko susideda atlyginimas? Darbo pasirinkimas yra pirmasis finansinis sprendimas. Jaunas žmogus dažnai džiaugiasi gavęs darbo pasiūlymą, vis dėlto, ne mažiau svarbu įsitikinti, ar pasirinktas darbdavys yra patikimas ir užtikrins finansinį stabilumą. Renkantis darbą verta atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus: atlyginimo aiškumą, mokėjimų reguliarumą, bonusų skaidrumą, bendrą finansinę tvarką įmonėje. Darbdavys iš esmės turėtų būti vertinamas kaip finansinis partneris, o ne tik kaip darbo vieta. Tačiau net ir pasirinkus patikimą darbdavį, iš karto kyla kitas svarbus klausimas – kaip suprasti siūlomą atlyginimą: „Dažniausiai dėmesys sutelkiamas į vieną skaičių – kiek bus mokama į rankas. Vis dėlto, vien šio skaičiaus nepakanka. Svarbu suprasti, iš ko susideda atlyginimas: kokia jo dalis yra fiksuota, kokia priklauso nuo darbo rezultatų ir kokiomis sąlygomis mokamos papildomos išmokos. Visa tai turi būti aiškiai apibrėžta dokumente, kuris įtvirtina susitarimą tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo sutartyje nustatomos visos sąlygos. Ne tik kiek bus mokama, bet ir kaip, kada bei kokiomis aplinkybėmis tas atlygis bus gaunamas. Praktikoje dauguma problemų kyla ne dėl per mažo atlyginimo, o dėl nesuprastų ar neįvertintų darbo sutarties sąlygų. Todėl atlyginimas turėtų būti vertinamas kartu su darbo sutartimi, nes tik ji atskleidžia tikrąją finansinę situaciją.“ Taupymo įpročiai prasideda nuo mažų sumų Ir vis dėlto, net ir aiškiai supratus visas darbo sutarties sąlygas, tikroji finansinė realybė prasideda tada, kai pirmą kartą pinigai pasiekia asmeninę banko sąskaitą – būtent nuo šio momento pradeda ryškėti dažniausios finansinės klaidos, sako dr. N. Dobrovolskienė. „Vienas pirmųjų natūraliai kylančių klausimų – ar apskritai verta taupyti, jei suma nedidelė? Atsakymas vienareikšmiai yra TAIP! Ne dėl pačios sumos, o dėl įpročio. Mažos sumos šiame etape neturi didelės įtakos rezultatui, tačiau turi labai didelę įtaką elgesiui – būtent nuo tokių sprendimų pradeda formuotis finansinė disciplina. Praktikoje aiškiai matyti vienas dėsningumas: tie, kurie pradeda nuo mažų sumų, vėliau didina jas natūraliai, o tie, kurie laukia „geresnio momento“, dažniausiai jo taip ir nesulaukia“, – paaiškina VILNIUS TECH docentė. Svarbiausi finansiniai įpročiai yra paprasti: reguliarus atidėjimas, išlaidų kontrolė, nuoseklumas. Tačiau praktikoje matome priešingai – gyvenimas nuo atlyginimo iki atlyginimo, impulsyvūs pirkimai, finansinio rezervo nebuvimas. Šių įpročių pasekmės iš karto nėra matomos, vis tik, po kelių metų jos tampa labai aiškios. Net ir nedidelės netikėtos išlaidos sukelia stresą, didėjant pajamoms – situacija nesikeičia, atsiranda įsipareigojimai, kurie nėra pagrįsti realiomis galimybėmis, tad per didelės išlaidos ilgainiui tampa norma. Finansuose svarbiausias veiksnys – laikas   Kada pradėti galvoti apie ilgalaikius finansinius tikslus? „Atsakymas paprastas – iš karto. Ne tada, kai atsiranda didesnės pajamos ar „kai atsiras daugiau galimybių“. O tada, kai uždirbami pirmieji pinigai, nes finansuose svarbiausias veiksnys yra laikas, galiausiai tampantis pagrindiniu kapitalo augimo šaltiniu. Kuo anksčiau pradedama, tuo mažesnėmis sumomis galima pasiekti didesnį rezultatą“, – paaiškina finansų ekspertė. Ką iš viso to turėtų pasiimti jaunas žmogus, pradėdamas savo pirmą darbą? Mokslininkė darsyk primena: svarbiausia yra ne tai, kiek uždirbama, o kaip su tais pinigais elgiamasi nuo pat pradžių. Visi šie pasirinkimai iš esmės remiasi vienu bendru vardikliu – disciplina. Docentė viską susiaurina iki kelių aiškių principų: Siekti uždirbti daugiau, tačiau kartu disciplinuotai kontroliuoti išlaidas. Didėjant pajamoms, neturėtų tokiu pačiu tempu augti ir išlaidos. Būtent skirtumas tarp pajamų ir išlaidų kuria finansinį pagrindą. Suprasti pinigus neužtenka. Juos reikia disciplinuotai valdyti. Žinios be veiksmų nekeičia situacijos – tik nuoseklūs sprendimai duoda rezultatą. Neatidėlioti ir veikti disciplinuotai nuo pat pradžių. Laikas finansuose yra svarbiausias resursas. Kiekvienas atidėtas sprendimas reiškia prarastas galimybes, kurių vėliau neįmanoma susigrąžinti. „Taigi, jauno darbuotojo finansinė sėkmė neprasideda nuo atlyginimo dydžio. Ji prasideda nuo pirmųjų sprendimų: nuo to, kaip paskirstomas pirmasis atlyginimas, nuo to, ar formuojami finansiniai įpročiai, ar priimami sprendimai yra nuoseklūs. Finansinė sėkmė retai priklauso nuo vieno didelio sprendimo. Ji susiformuoja iš daugelio mažų, bet nuosekliai kartojamų pasirinkimų. Be disciplinos pajamų augimas virsta vartojimu, investavimas nevyksta nuosekliai, o finansinės žinios lieka teorija. Disciplina yra mechanizmas, kuris pajamas paverčia turtu“, – apibendrina VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto doc. dr. Nomeda Dobrovolskienė.

Balandžio 12 dieną vyko NSTL vaikinų tinklinio čempionatas, kuriame VILNIUS TECH komanda dar kartą įrodė savo pranašumą. Finalinėse varžybose dėl pirmosios vietos susitiko VILNIUS TECH ir LSU ekipos. Pirmasis setas klostėsi užtikrintai, VILNIUS TECH tinklininkai dominavo aikštėje ir laimėjo rezultatu 25:15. Antrajame sete pranašumas buvo dar ryškesnis - 25:13. Komanda išlaikė aukštą žaidimo tempą ir trečiajame sete, neleisdama varžovams perimti iniciatyvos, bei užtikrintai užbaigė rungtynes rezultatu 3:0. Demonstruodami kovinę dvasią, užsispyrimą ir didelį ryžtą, VILNIUS TECH tinklininkai iškovojo pirmąją vietą ir jau ketvirtus metus iš eilės tapo Nacionalinės studentų tinklinio lygos čempionais. Komandos treneris R. Adamovič po rungtynių dėkojo žaidėjams už atsidavimą, susitelkimą ir energiją viso čempionato metu. Jis taip pat linkėjo, kad komandą ir toliau lydėtų čempionų aura. Vienas iš komandos žaidėjų, Emilis Bartkus, pabrėžė, kad visa komanda atidavė paskutines jėgas, išlaikė maksimalų susikaupimą ir pasiekė pelnytą pergalę. Emilis atsisveikina su NSTL lyga aukštai pakelta galva ir džiaugiasi komandos vienybe. Taip pat dėkojame VILNIUS TECH tautinių šokių ansambliui „Vingis“ už gerą atmosferą ir nuostabius šokių žingsnelius NSTL čempionato metu. Sveikiname trenerį ir žaidėjus su įspūdingu pasiekimu bei linkime ir toliau sėkmingai siekti aukščiausių rezultatų šiame sporte!

VILNIUS TECH plečia tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir vykdo vidinių mokslinių projektų programą, kurioje kasmet dalyvauja universitetų partneriai iš Pietų Korėjos, Taivano ir Slovėnijos. Tai stiprina mokslininkų tarptautines kompetencijas, skatina jaunųjų tyrėjų įsitraukimą ir kuria aukšto lygio mokslinius rezultatus. Tarptautiniai projektai augina jaunuosius mokslininkus Esame pasirašę ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su šešiais universitetais – trimis Taivano, dviem Pietų Korėjos bei vienu Slovėnijos. Bendradarbiavimo projektai trunka vienerius metus, o konkursai teikti paraiškas skelbiami kasmet. Siekiama, kad, užmezgę ryšius, mokslininkai juos tęstų, vėliau aplikuodami į išorinio finansavimo programas. Finansuojamas jaunųjų tyrėjų įdarbinimas, jų komandiruotės, įrangos ir tyrimams reikalingų priemonių įsigijimas bei straipsnių publikavimo išlaidos. Programos prioritetas – jaunųjų tyrėjų įtraukimo skatinimas: 2025 metais į 19 vykusių projektų buvo įtraukti 23 jaunieji tyrėjai. Siekiamybė – bendri mokslininkų straipsniai „Clarivate Analytics Web of Science“ duomenų bazės Q1 arba Q2 kvartilio žurnale. Pavyzdžiui, pernai VILNIUS TECH mokslininkai John Liobe ir Vaidotas Barzdėnas, drauge su Taivano mokslininkais, paskelbė straipsnį su tyrimo rezultatais žurnale „Applied Computing and Geosciences“ –  „Palydovinių vaizdų vaizdo kokybės gerinimas naudojant kraštų analizės bangelių transformatorių didelės raiškos atkūrimui“. Tyrimo rezultatai parodė, kad pasiūlyta nauja technika yra veiksminga, siekiant pagerinti žemos rezoliucijos vaizdus iš mažų palydovų (visas straipsnis: https://doi.org/10.1016/j.acags.2025.100302). Partneriai iš užsienio universitetų Iš Pietų Korėjos POSTECH universiteto 2025 ir 2026 metais bendradarbiaujama su Mechanikos inžinerijos katedra. Iš Korėjos universiteto – su Integratyviosios energetikos inžinerijos, Cheminės ir biologinės inžinerijos, bei Pramonės ir vadybos inžinerijos katedromis ir Energetikos ir aplinkos magistrantūros mokykla. Bendradarbiavimui iš NSYSU įsitraukė mokslininkai iš Elektros inžinerijos, Mechanikos inžinerijos, Informatikos ir inžinerijos bei Mechaninės ir elektromechaninės inžinerijos katedrų, bei Integrinių grandynų projektavimo instituto. Iš Taipei Tech į projektus įsitraukė mokslininkai iš Statybos inžinerijos, Chemijos inžinerijos ir biotechnologijų, Kompiuterių mokslo ir ryšių technologijų, Mechanikos inžinerijos bei Elektronikos inžinerijos katedrų bei Tiksliosios analizės bei medžiagų tyrimo centro. Taiwan Tech projektuose dalyvavo Elektronikos ir kompiuterių inžinerijos, Medžiagotyros ir inžinerijos bei Mechanikos inžinerijos katedrų mokslininkai. Primorskos universitete į bendrus tyrimus įsitraukė Vadybos, Sveikatos mokslų ir Matematikos, gamtos mokslų ir informacinių technologijų fakultetų, Technologijų bei Taikomosios lingvistikos katedrų bei Andrej Marušič instituto mokslininkai. 2025 m. tyrimai: nuo aplinkosaugos iki dirbtinio intelekto 2025 metais, bendradarbiaujant su Korėjos ir POSTECH universitetais, vykdyti 4 projektai: Su Korėjos universitetu Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra vykdė tyrimus, kartu kurdami naujas medžiagas efektyviam teršalų šalinimui iš nuotekų bei CO₂ surinkimui; Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedra kūrė patvaresnius ir jautresnius fermentais padengtus elektrodus tiksliems matavimams. Logistikos ir transporto vadybos katedra siekė sukurti duomenimis grįstą logistikos krizių valdymo modelį, pasitelkdami dirbtinį intelektą, o su POSTECH universitetu Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedra siekė patobulinti metalo detalių ilgaamžiškumą. 2025 metais, bendradarbiaujant su Taivano universitetais, vykdyti 9 projektai. Bendradarbiaujant su NSYSU Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros projekte suprojektuotas ir ištirtas nuolatinės įtampos formavimo lustas (DC-DC keitiklis), skirtas išmaniosioms transporto sistemoms. Mechanikos mokslo instituto vykdytame projekte atlikti modeliavimai ir eksperimentiniai tyrimai, skirti didinti oro valymo efektyvumą ir mažinti taršą. Informacinių sistemų katedra vykdė tyrimus, susijusius su Robotic Process Automation (RPA) sistemų saugumu. Tvariosios statybos instituto Operacijų tyrimų laboratorija atliko statistinę analizę pagal surinktus Lietuvos ir Taivano ITC ir biotechnologijų įmonių duomenis. Su Taipei Tech Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra tyrė nuotekų valymo galimybes, naudojant bioanglies aktyvavimą nanodalelėmis; Elektros inžinerijos katedra atliko matavimus elektrocheminiu mikroskopu, o Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedra dirbo su integrinių grandynų ir jų lustų projetavimu. Su Taiwan Tech Biomechanikos inžinerijos katedra kūrė įrenginius, skirtus energijos generavimui iš žmogaus judesių, Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedra dirbo su giliojo mokymosi (angl. deep-learning) srautų apdorojimu, siekiant pagerinti mažos galios objektų atpažinimą, o Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedroje bendradarbiauta darbuojantis prie mobiliojo roboto valdymo. Su Primorskos universitetu vykdyti 5 projektai. Kūrybinių industrijų fakulteto Užsienio kalbų skyrius tyrė, kaip skirtingų kalbų ir kultūrų skaitytojai interpretuoja AI tekstą; Statybos fakulteto Tvariosios statybos instituto Operacijų tyrimų laboratorija atliko literatūros apžvalgą apie technologijų perdavimo veiksnius. Verslo vadybos fakulteto Dinamiškosios vadybos institute atliktas tyrimas, skirtas tvarumo sukeliamam nuovargio vertinimo instrumentui sukurti. Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedroje buvo izoliuotos ir ištirtos melanino dalelės iš trijų juodųjų mielių rūšių. Dinamiškosios vadybos institutas atliko žemės ūkio produktyvumo analizę. 2026-ieji: dar ambicingesni tyrimai ir naujos kryptys Projekte su P. Korėjos POSTECH universitetu Uosto inžinerijos katedra tirs nulinio plitimo ličio jonų akumuliatorių modulius energijos kaupimui. Su Taivano universitetais Kompozitinių medžiagų laboratorija atliks nanopriedų poveikio kompozicinėms lazeriu legiruotoms dangoms tyrimą, Uosto inžinerijos katedra atliks vandenilinės talpyklos eksperimentinį tyrimą. Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedra atliks keturis tyrimus: Buck keitiklio su nuosekliai jungiamu kondensatoriumi ir skaitmenine PVT kompensacija tyrimą; dirbs su DI grįsta 5G/Wi-Fi integracija naujos kartos belaidžiams tinklams bei su groteliniais jutikliais greitam on-situ be žymenų atliekamam ligos diagnozavimui, ir 5 vatų Ku dažnio juostos GaN galios stiprintuvo projektavimu. Elektroninių sistemų katedra tyrinės naujos kartos apvaliai poliarizuotos šviesos aptikimo technologiją, Elektros inžinerijos katedra – su optimizuotu YOLOv3-Tiny autonominių transporto priemonių aptikimui, o Medžiagų tyrimo laboratorija dirbs su mikro lygio mechanistiniais tyrimais konstrukciniam plienui. Penkiuose projektuose su Primorskos universitetu VILNIUS TECH Biomechanikos inžinerijos katedra atliks objektyvaus kineziofobijos vertinimo tobulinimą, Pastatų energetikos katedra atliks realaus laiko medienos duomenų susiejimą su atviruoju BIM, Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra tyrinės patalpų apsaugą nuo triukšmo pastatuose, Dinamiškosios vadybos institutas atliks tvarumo ir produktyvumo analizę pirminiame gamybos sektoriuje, o Ekonomikos inžinerijos katedra analizuos skaitmeninę transformaciją, jos vaidmenį siekiant tvaraus vystymosi. Galimybės, kurios jungia 2025 ir 2026 metų pavyzdžiai rodo didelį mokslininkų susidomėjimą. Tyrėjų grupės pasinaudoja galimybėmis jungtis į tarptautines komandas ir plėtoti tyrimus aktualiomis temomis. Artimiausias kvietimas teikti paraiškas bus skelbiamas internetiniame puslapyje spalio mėnesį – šia galimybe pasinaudoti kviečiami visi universiteto mokslininkai.