Stojantiesiems

Studentų paskaitose – puspriekabės ir sunkvežimiai

Sausio 25, 2016
Kol visuomenėje ir toliau kaip viena iš aktualiausių aukštojo mokslo problemų  išskiriama tai, kad maža dalis baigusių mokslus dirba pagal specialybę arba yra netinkamai paruošiami būsimiems darbams, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pradėjo bendradarbiavimą su verslo atstovais, kurie dalinasi savo resursais tam, kad studentų paskaitos būtų orientuotos į šiuolaikinius verslo poreikius.
 
Universitetas be sienų
 
VGTU studentai, besispecializuojantys transporto srityje, sulaukė neįprastų paskaitų ciklo. Pastariesiems teko palikti sau įprastas auditorijas ir atvykti į sunkvežimių aptarnavimo centrą Vilniuje. Pradėję nuo įprastų serviso procedūrų, tokių kaip transporto priemonės registravimas aptarnavimo darbams, blankų pildymo ir galimų situacijų, priėmimo metu, analizės, vėliau studentai su dėstytojais patraukė į serviso zoną. Čia jų laukė sunkvežimių „Scania“  ir puspriekabių „Krone“ atstovai, kurie studentus supažindino su pervežimuose naudojamomis transporto priemonėmis.
 
Jauniesiems transportininkams buvo pademonstruota šiuolaikiška technika, kurią jie galėjo įvertinti iš visų pusių, o specialistai ne tik pristatė jų veikimo principus, priežiūrą ir galimybes, bet ir atsakė į visus klausimus.
 
Verslas: studentams trūksta praktikos
 
Verslo atstovai tarsi susitarę vieningai tvirtino, kad jauni žmonės atėję iš mokslo įstaigų nėra gerai susipažinę su technika ir darbu, kurį jie galėtų atlikti, o tam trūksta paprasčiausių praktinių žinių. Tokios paskaitos turėtų būti aktualios ir naudingos ateityje, kuomet esami studentai eis darbintis ir turės daugiau žinių, patirties ir pasitikėjimo.
 
Vienas iš šių paskaitų iniciatorių, ne vieną dešimtmetį transporto versle besisukantis Rimas Puronas trumpai paaiškina tokių paskaitų reikalingumą: „Inicijavome paskaitų ciklą, su tikslu supažindinti studentus su transporto specifika, ruošti specialistus taip, kad žinotų, kuo transportas „kvėpuoja“, kaip atrodo. Leidome studentams „pačiupinėti“ transporto priemones – apžiūrint priekabas ir vilkikus, kad suprastų kaip jie veikia, kad būtų tikras įsivaizdavimas kas laukia ateityje. Mūsų manymu, tai yra būtina praktika“ – esmines priežastis trumpam palikti universiteto auditorijas įvardino R. Puronas.
 
Kitas aktyvus verslo atstovas, turintis savo transporto įmonę, o dabar dar ir pasinėręs į dėstytojavimo veiklą, Sigitas Žilius teigia, kad tai tarsi universitetas be sienų, kuris leidžia ne tik studentams pagilinti savo žinias, bet ir ateityje atneš naudos ir verslo atstovams.
 
„Studentai daug laiko praleidžia auditorijose ir tas laikas nepraeina veltui, bet ta patirtis, kuri įgyjama gyvoje aplinkoje, matant kaip vyksta servisų veikla, naujos technologijos, suvokiama kokio dydžio ir brangumo yra prietaisai, taip pat būtina. Būsimi transporto vadybininkai tai žinodami galės lengviau atlikti savo pareigas, atėję dirbti į įmonę bus labiau pasiruošę darbui“ – į ateitį žiūri S. Žilius.
 
Tuo metu reikiamą įrangą aprūpinę ir savo žiniomis apie transporto priemones pasidalinę transporto priemonių gamintojų atstovai taip pat pozityviai žiūri į tokias iniciatyvas. UAB „Krone Scanbalt“ direktorė Renata Navagrudskienė  pasidžiaugė tokiu projektu, kuris, jos manymu, naudingas ne tik studentams, bet ir įmonėms, dalyvaujančioms projekte.
„Tokia VGTU iniciatyva nustebino, kadangi nedažnai sulaukiame panašių pasiūlymų iš universitetų, kurie skatintų tarpusavio bendradarbiavimą vardan studentų praktinių žynių plėtros. Be abejonės manau, jog panaši veikla padės studentams pasiruošti darbui transporto srityje. Kiekviena praktinė žinių įsisavinimo veikla , skatina studentą priimti pateiktą informaciją žymiai lengviau ir paprasčiau, nei teorinis informacijos pritaikymas. Projektas naudingas transporto sektoriaus studentams ir taipogi naudingas mums kaip grįžtamasis ryšys tarp potencialių klientų.“, – studentų ir įmonės gaunamą naudą įvardino R. Navagrudskienė. 
 
„Tokį bendradarbiavimą pasiūlė VGTU ir mums jis yra aktualus. Mes nuolatos ieškome mechanikų ir inžinerijos darbuotojų. Reikalingi žmonės, kurie turi supratimą, įgiję praktiką, tad priimame studentus, kad jie susipažintų su naudojama technika. Mūsų tikslas supažindinti su turima technika, pritraukti naujus žmones, kurie domisi ir nori tobulėti“ – kolegei pritarė Kęstutis Bacevičius, „Scania Lietuva“ pardavimų vadovas.
 
Ne vienadienis projektas?
 
Ne kartą transporto sektoriaus atstovai yra užsiminę, kad po universitetų ateinantys dirbti transporto srities specialistai nėra tinkamai paruošti darbui šiuolaikinėse transporto įmonėse. Kalbinti pašnekovai tikis, kad tokie projektai nebus vienadieniai ir akcentuoja, kad studentams dažnai trūksta praktinių žinių, kurių metu pateikiamas informacija yra geriau įsisavinama nei teorinių paskaitų metu. Po tokių paskaitų, galiausiai naudos gauna visi – ir įmonės, ir studentai.
 
UAB „Krone Scanbalt“ direktorė, kalbėdama apie panašius projektus, tikina, kad tokios paskaitos ne tik naudingos, bet ir turėtų būti rengiamos dažniau ir tikslingiau.
 
„Siekiant , jog būsimi transporto srities specialistai tūrėtų gausų praktinių bei teorinių žinių bagažą, kurį galėtų pritaikyti savo veikloje,  turi būti įtrauktos į šį  procesą  transporto sektoriaus įmonės, kurios savo veikla padėtų šviesti būsimus specialistus tikslinga informacija“,- reziumuoja ji.
 
Smalsūs studentų žvilgsniai, pasitempę ir lyg studentai paskaitoms patys pasiruošę verslo atstovai, pristatinėjantys nūdienos transporto įrankius – VGTU transporto pakraipos studentų ruošimo ateitis? O kodėl gi ne?

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau