Studentų paskaitose – puspriekabės ir sunkvežimiai

Sausio 25, 2016
Kol visuomenėje ir toliau kaip viena iš aktualiausių aukštojo mokslo problemų  išskiriama tai, kad maža dalis baigusių mokslus dirba pagal specialybę arba yra netinkamai paruošiami būsimiems darbams, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pradėjo bendradarbiavimą su verslo atstovais, kurie dalinasi savo resursais tam, kad studentų paskaitos būtų orientuotos į šiuolaikinius verslo poreikius.
 
Universitetas be sienų
 
VGTU studentai, besispecializuojantys transporto srityje, sulaukė neįprastų paskaitų ciklo. Pastariesiems teko palikti sau įprastas auditorijas ir atvykti į sunkvežimių aptarnavimo centrą Vilniuje. Pradėję nuo įprastų serviso procedūrų, tokių kaip transporto priemonės registravimas aptarnavimo darbams, blankų pildymo ir galimų situacijų, priėmimo metu, analizės, vėliau studentai su dėstytojais patraukė į serviso zoną. Čia jų laukė sunkvežimių „Scania“  ir puspriekabių „Krone“ atstovai, kurie studentus supažindino su pervežimuose naudojamomis transporto priemonėmis.
 
Jauniesiems transportininkams buvo pademonstruota šiuolaikiška technika, kurią jie galėjo įvertinti iš visų pusių, o specialistai ne tik pristatė jų veikimo principus, priežiūrą ir galimybes, bet ir atsakė į visus klausimus.
 
Verslas: studentams trūksta praktikos
 
Verslo atstovai tarsi susitarę vieningai tvirtino, kad jauni žmonės atėję iš mokslo įstaigų nėra gerai susipažinę su technika ir darbu, kurį jie galėtų atlikti, o tam trūksta paprasčiausių praktinių žinių. Tokios paskaitos turėtų būti aktualios ir naudingos ateityje, kuomet esami studentai eis darbintis ir turės daugiau žinių, patirties ir pasitikėjimo.
 
Vienas iš šių paskaitų iniciatorių, ne vieną dešimtmetį transporto versle besisukantis Rimas Puronas trumpai paaiškina tokių paskaitų reikalingumą: „Inicijavome paskaitų ciklą, su tikslu supažindinti studentus su transporto specifika, ruošti specialistus taip, kad žinotų, kuo transportas „kvėpuoja“, kaip atrodo. Leidome studentams „pačiupinėti“ transporto priemones – apžiūrint priekabas ir vilkikus, kad suprastų kaip jie veikia, kad būtų tikras įsivaizdavimas kas laukia ateityje. Mūsų manymu, tai yra būtina praktika“ – esmines priežastis trumpam palikti universiteto auditorijas įvardino R. Puronas.
 
Kitas aktyvus verslo atstovas, turintis savo transporto įmonę, o dabar dar ir pasinėręs į dėstytojavimo veiklą, Sigitas Žilius teigia, kad tai tarsi universitetas be sienų, kuris leidžia ne tik studentams pagilinti savo žinias, bet ir ateityje atneš naudos ir verslo atstovams.
 
„Studentai daug laiko praleidžia auditorijose ir tas laikas nepraeina veltui, bet ta patirtis, kuri įgyjama gyvoje aplinkoje, matant kaip vyksta servisų veikla, naujos technologijos, suvokiama kokio dydžio ir brangumo yra prietaisai, taip pat būtina. Būsimi transporto vadybininkai tai žinodami galės lengviau atlikti savo pareigas, atėję dirbti į įmonę bus labiau pasiruošę darbui“ – į ateitį žiūri S. Žilius.
 
Tuo metu reikiamą įrangą aprūpinę ir savo žiniomis apie transporto priemones pasidalinę transporto priemonių gamintojų atstovai taip pat pozityviai žiūri į tokias iniciatyvas. UAB „Krone Scanbalt“ direktorė Renata Navagrudskienė  pasidžiaugė tokiu projektu, kuris, jos manymu, naudingas ne tik studentams, bet ir įmonėms, dalyvaujančioms projekte.
„Tokia VGTU iniciatyva nustebino, kadangi nedažnai sulaukiame panašių pasiūlymų iš universitetų, kurie skatintų tarpusavio bendradarbiavimą vardan studentų praktinių žynių plėtros. Be abejonės manau, jog panaši veikla padės studentams pasiruošti darbui transporto srityje. Kiekviena praktinė žinių įsisavinimo veikla , skatina studentą priimti pateiktą informaciją žymiai lengviau ir paprasčiau, nei teorinis informacijos pritaikymas. Projektas naudingas transporto sektoriaus studentams ir taipogi naudingas mums kaip grįžtamasis ryšys tarp potencialių klientų.“, – studentų ir įmonės gaunamą naudą įvardino R. Navagrudskienė. 
 
„Tokį bendradarbiavimą pasiūlė VGTU ir mums jis yra aktualus. Mes nuolatos ieškome mechanikų ir inžinerijos darbuotojų. Reikalingi žmonės, kurie turi supratimą, įgiję praktiką, tad priimame studentus, kad jie susipažintų su naudojama technika. Mūsų tikslas supažindinti su turima technika, pritraukti naujus žmones, kurie domisi ir nori tobulėti“ – kolegei pritarė Kęstutis Bacevičius, „Scania Lietuva“ pardavimų vadovas.
 
Ne vienadienis projektas?
 
Ne kartą transporto sektoriaus atstovai yra užsiminę, kad po universitetų ateinantys dirbti transporto srities specialistai nėra tinkamai paruošti darbui šiuolaikinėse transporto įmonėse. Kalbinti pašnekovai tikis, kad tokie projektai nebus vienadieniai ir akcentuoja, kad studentams dažnai trūksta praktinių žinių, kurių metu pateikiamas informacija yra geriau įsisavinama nei teorinių paskaitų metu. Po tokių paskaitų, galiausiai naudos gauna visi – ir įmonės, ir studentai.
 
UAB „Krone Scanbalt“ direktorė, kalbėdama apie panašius projektus, tikina, kad tokios paskaitos ne tik naudingos, bet ir turėtų būti rengiamos dažniau ir tikslingiau.
 
„Siekiant , jog būsimi transporto srities specialistai tūrėtų gausų praktinių bei teorinių žinių bagažą, kurį galėtų pritaikyti savo veikloje,  turi būti įtrauktos į šį  procesą  transporto sektoriaus įmonės, kurios savo veikla padėtų šviesti būsimus specialistus tikslinga informacija“,- reziumuoja ji.
 
Smalsūs studentų žvilgsniai, pasitempę ir lyg studentai paskaitoms patys pasiruošę verslo atstovai, pristatinėjantys nūdienos transporto įrankius – VGTU transporto pakraipos studentų ruošimo ateitis? O kodėl gi ne?

Galerija

Panašios naujienos

VVF paskaitą skaitys Profitus Crowdfunding Investuotojų komunikacijos ir projektų kokybės vadovas Justas Paliukėnas
VVF paskaitą skaitys Profitus Crowdfunding Investuotojų komunikacijos ir projektų kokybės vadovas Justas Paliukėnas
Š. m. spalio mėn. 16 d.  10:20 val. SRA 03 Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Irenos Danilevičienės kvietimu atvyksta Profitus Crowdfunding investuotojų komunikacijos ir projektų kokybės vadovas Justas Paliukėnas, kuris studentams praves praktinę paskaitą „Investavimas be didelio kapitalo: galimybės, pasirinkimai ir rizikos“ (paskaita vyks lietuvių kalba). Profitus – viena didžiausių sutelktinio finansavimo platformų Lietuvoje, leidžianti investuoti į verslo paskolas ir nekilnojamojo turto projektus nuo 100 eurų. Tai patogus ir skaidrus būdas investuoti internetu, suteikiantis realių galimybių tiek pradedantiesiems, tiek jau įgudusiems investuotojams. Justas Paliukėnas – PROFITUS investuotojų komunikacijos ir projektų kokybės vadovas, sukaupęs daugiau kaip 10 metų profesinę patirtį finansų ir investavimo sektoriuje. Per savo karjerą Justas dirbo vartojimo kreditų finansų įstaigoje, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformoje, faktoringo platformoje. Darbovietėse buvo atsakingas už klientų aptarnavimą, pardavimus, investavimo sritis, naujų klientų pritraukimą. Šiuo metu PROFITUS platformoje yra atsakingas už investuotojų komunikaciją, pasitikėjimo stiprinimą, investavimo sritis, portfelio kokybės gerinimą. Justas aktyviai prisideda prie visuomenės finansinio raštingumo ugdymo, dalyvauja konferencijose, veda pranešimus ir dalijasi praktinėmis žiniomis apie investavimo galimybes, rizikų valdymą bei ilgalaikio investavimo svarbą. Paskaitos metu aptarsime, kaip pradėti investuoti net ir neturint didelio pradinio kapitalo, kokios yra investavimo galimybės bei su jomis susijusios rizikos. Susipažindinsime su sutelktinio finansavimo veikimo principais, investicinių projektų vertinimu ir svarbiausiais rizikos rodikliais. Ypatingą dėmesį skirsime periodiniam, reguliariam ir nuosekliam investavimui, kuris ilgalaikėje perspektyvoje gali padėti sukaupti reikšmingą investicinį portfelį. Praktiniais pavyzdžiais parodysime, kaip kas mėnesį investuojant pasirinktą sumą ir reinvestuojant uždirbtas palūkanas, laikui bėgant gali augti sukauptas kapitalas. Maloniai kviečiame dėstytojus ir studentus atvykti į paskaitą Saulėtekio al. 11, Vilnius, SRA 03.
Plačiau
Inžinieriams vien techninių žinių nebeužtenka: kaip Baltijos ir Šiaurės šalys rengia naujos kartos kūrėjus?
Inžinieriams vien techninių žinių nebeužtenka: kaip Baltijos ir Šiaurės šalys rengia naujos kartos kūrėjus?
Inžinerija išlieka viena perspektyviausių ir paklausiausių karjeros krypčių, tad aukštojo mokslo institucijos nuolat investuoja į inžinerijos studentų pritraukimą ir parengimą. Vis dėlto, technologijų pažangos pagreitis veikia ir tai, ko reikalaujama iš būsimų inžinierių – jų kompetencijos nebegali būti matuojamos vien gebėjimu skaičiuoti, programuoti ar konstruoti. Ateities inžinieriaus formulė Ateities inžinieriams reikalinga plati kompetencijų formulė: techninės žinios, kritinis mąstymas, kibernetinis saugumas, energinis efektyvumas, etinė atsakomybė ir tarptautinis bendradarbiavimas. Šį iššūkį sprendžia tarptautinis projektas „Dirbtinio intelekto taikymas inžinierių ugdymo plėtrai, siekiant kibernetinio tvarumo ir efektyvaus energijos vartojimo visuomenėje“ – ENERGYCOM, (angl. „Advancing the Education of Engineers Through AI for Cyber-Sustainable and Energy-Efficient Union“), finansuojamas pagal Nordplus Higher Education programą. Projekto tikslas – pasitelkti dirbtinį intelektą (DI) rengiant inžinierius, gebančius kurti ne tik pažangias, bet ir saugias, energetiškai efektyvias bei aplinkai draugiškas technologijas. „ENERGYCOM projektas rodo, kad DI šioje formulėje nėra žmogaus pakaitalas. Jis yra galingas įrankis, galintis pagreitinti mokymąsi, padėti analizuoti sudėtingas sistemas ir atrasti naujus sprendimus. Tačiau technologijų kryptį vis tiek turi pasirinkti žmogus. Būtent todėl naujos kartos inžinierių rengimas prasideda ne nuo klausimo, ką už mus gali padaryti dirbtinis intelektas. Daug svarbiau klausti, kaip jį panaudoti taip, kad mūsų kuriamos sistemos būtų saugesnės, taupesnės ir naudingesnės visuomenei“, – sako projekto koordinatorė, Kauno technologijos universiteto Kompiuterių katedros docentė dr. Rasa Brūzgienė. Kodėl inžinieriams nebeužtenka vien techninių žinių? Šiuolaikinės technologijos tampa vis labiau susietos – elektros tinklai, gamybos įrenginiai, automobiliai, pastatai ir net buitinė technika renka duomenis, bendrauja internetu ir priima automatinius sprendimus. Kuo daugiau tokių sistemų atsiranda, tuo svarbesnės tampa trys tarpusavyje susijusios sritys – energijos vartojimo efektyvumas, kibernetinis saugumas ir atsakingas DI taikymas. Ateities inžinierius turės vertinti ne tik tai, ar sistema veikia, bet ir kiek energijos ji sunaudoja, ar yra saugi, kokius duomenis renka ir kokių pasekmių jos sprendimai gali turėti žmogui ir aplinkai. „Pavyzdžiui, išmanioji gamybos sistema su DI gali optimizuoti elektros energijos vartojimą, tačiau jeigu ši sistema nėra tinkamai apsaugota, ją gali sutrikdyti kibernetinė ataka. Kita vertus, itin sudėtingas DI modelis gali padidinti sistemos tikslumą, bet kartu sunaudoti daugiau skaičiavimo išteklių ir energijos“, – teigia VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesorius dr. Darius Plonis, vadovaujantis universiteto vykdomoms projekto veikloms. Išskiriamos net trys tvarumo kryptys ENERGYCOM projekte išskiriamos net trys tarpusavyje susijusios kompetencijų kryptys. Pirmiausia – tvarioji inžinerija, apimanti mechaninių ir elektroninių sistemų, valdymo technologijų, robotikos, mechatronikos ir energiją taupančių įrenginių projektavimą. Tai reiškia, kad studentai mokosi vertinti visą kuriamo sprendimo gyvavimo ciklą, o ne vien jo veikimą laboratorijoje. Tuo tarpu tvarioji kompiuterija aprėpia programinę įrangą, algoritmus, debesų kompiuteriją, autonomines sistemas, daugialypės terpės technologijas, sprendimų priėmimo procesus ir gali tapti ne tik techninio meistriškumo, bet ir aplinkosauginės atsakomybės klausimu. „Trečioji kryptis – ryšys ir komunikacija, kuri jungia kompiuterių tinklus, ryšio protokolus, aparatinę įrangą, duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą. Didėjant daiktų interneto įrenginių skaičiui, svarbu nustatyti, kokie duomenys turi būti siunčiami į debesiją, o kokius galima apdoroti pačiame įrenginyje. Vietinis duomenų apdorojimas gali sumažinti perdavimo apkrovą ir energijos sąnaudas, bet kartu reikia užtikrinti įrenginio saugumą bei duomenų konfidencialumą“, – teigia VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesorius dr. Andrius Katkevičius. DI – kaip studentų ir dėstytojų asistentas Kaip teigia VILNIUS TECH Elektroninių sistemų katedros docentė dr. Diana Belova-Plonienė, viena svarbiausių projekto idėjų yra DI grindžiamų asistentų įtraukimas į mokymosi aplinką. Jie gali labai padėti studentams – paaiškinti sudėtingas teorines sąvokas, pateikti individualizuotų užduočių, pastebėti programinio kodo ar skaičiavimo klaidas, suteikti grįžtamąjį ryšį, analizuoti mokymosi pažangą ir nustatyti žinių spragas, o dėstytojams – rengti interaktyvią mokomąją medžiagą. Tiesa, DI pasiūlytas atsakymas ne visada yra teisingas – modelis gali pateikti įtikinamai skambančią, bet techniniu požiūriu klaidingą informaciją. Inžinerijoje tokia klaida gali lemti netinkamai suprojektuotą grandinę, pažeidžiamą ryšio protokolą ar nesaugų autonominės sistemos sprendimą. „Dėl šios priežasties projekto metodikoje itin svarbus kritinis mąstymas. Studentas turi mokėti patikrinti DI pateiktą rezultatą, įvertinti jo prielaidas, palyginti su eksperimentiniais duomenimis ir prisiimti atsakomybę už galutinį inžinerinį sprendimą. Taigi, žmogaus sprendimas, etinis vertinimas ir dalykinė kompetencija išlieka esminiai“, – sako docentė. Tikimasi, kad ENERGYCOM veiklos sustiprins dėstytojų gebėjimus tinkamai integruoti DI į studijas, padidins studentų motyvaciją ir išplės tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Absolventai turėtų būti geriau pasirengę kurti kibernetiškai saugias, energetiškai efektyvias ir žmogaus poreikius atitinkančias sistemas. Vis dėlto, nauda visuomenei gali būti dar platesnė – atsakingai parengti inžinieriai galėtų kurti patikimesnę kritinę infrastruktūrą, efektyvesnius energetikos sprendimus, saugesnius daiktų interneto įrenginius ir skaidresnes DI sistemas. „Europos skaitmeninio švietimo kryptys pabrėžia, kad pažangūs skaitmeniniai gebėjimai, įskaitant DI, kibernetinį saugumą ir duomenų mokslą, yra svarbūs Europos konkurencingumui bei strateginiams technologiniams pajėgumams“, – teigia dr. D. Belova-Plonienė. Jungia dešimt Baltijos ir Šiaurės šalių universitetų ENERGYCOM tinkle bendradarbiauja dešimt Baltijos ir Šiaurės šalių aukštųjų mokyklų: Vilniaus Gedimino technikos universitetas,  Kauno technologijos universitetas, Rygos technikos universitetas, Talino technologijos universitetas, Tartu universitetas, Suomijos Vasa universitetas, Norvegijos Arkties universitetas, Reikjaviko universitetas, Islandijos universitetas, Linšiopingo universitetas. Partnerių kompetencijos apima elektroniką, mechatroniką, robotiką, energetiką, daiktų internetą, signalų apdorojimą, programinės įrangos kūrimą, kibernetinį saugumą, DI ir į žmogų orientuotas informacines sistemas. Toks platus kompetencijų spektras leidžia inžinerijos problemas nagrinėti sistemiškai. Vienos institucijos mokslininkai gali pasiūlyti energetikos ar galios elektronikos žinių, kiti – prisidėti kibernetinio saugumo metodais, o treti parodyti, kaip dirbtinis intelektas gali būti integruojamas į valdymo, komunikacijų ir autonomines sistemas. Šiame tinkle universitetai tampa ne atskiromis žinių salomis, o bendra tarptautine laboratorija, kurioje keičiamasi mokymo metodais, kuriamos bendros praktinės užduotys ir išbandomos naujos dirbtiniu intelektu papildytos studijų formos. Projektas buvo vykdomas nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. spalio 1 d., jį koordinavo Kauno technologijos universitetas, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto veikloms vadovavo Elektroninių sistemų katedros profesorius Darius Plonis.
Plačiau