Uosto ir laivybos inžinerinio valdymo studijas aukštoji mokykla Klaipėdoje siūlys studijuoti nuo ateinančio rudens. Studentai galės rinktis dvi programos specializacijas – Jūrų uosto krovos inžineriją arba Laivybos techninį valdymą.
Akademijos studijų, alumnų ir partnerystės prodekanės Rimos Mickienės teigimu, uosto ir laivybos valdymo specialistų rengimas akademijoje turi gilias tradicijas ir lanksčiai prisitaiko prie besikeičiančių verslo poreikių.
Akademijoje nuo 1990-ųjų metų buvo rengiami jaunesnieji uosto eksploatavimo ir laivų aptarnavimo inžinieriai, nuo 2000-ųjų – uosto ir laivybos vadybininkai, o naujoji studijų programa buvo inicijuota bendradarbiaujant su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos nariais pasikeitus darbo kėlimo kranais organizatoriui keliamiems reikalavimams, kurie taikomi stividoriams (krovos darbų organizatoriams, vadovaujantiems specialistams) – dabar būtinas aukštasis ar jam prilygintas inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės išsilavinimas.
Plačios karjeros galimybės
Studijos truks 3 metus, iš kurių vienas semestras skirtas profesinės veiklos praktikai jūrų uosto įmonėse. Dėstytojais bus ne tik jūrų inžinerijos, vadybos ir ekonomikos srities mokslininkai, bet ir jūrų krovos, laivybos bei tarptautinės logistikos kompanijų profesionalai, tarp kurių dauguma – sėkmingi akademijos absolventai.
Sėkmingai apgynusiems baigiamąjį darbą bus suteikiamas inžinerijos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Absolventai galės toliau studijuoti ir siekti magistro diplomo šalies ir užsienio universitetuose.
„Šios programos tikslas – parengti tarptautinėje darbo rinkoje paklausius aukštos kvalifikacijos jūrų uostų inžinerijos specialistus, gebančius eksploatuoti, tobulinti ir prižiūrėti jūrų uostų infrastruktūros inžinerinius statinius ir krovos įrenginius, organizuoti įvairius jūrų krovos procesus uosto terminaluose, dirbti laivų, laivybos linijų ir įgulų formavimo agentais, ekspedijuoti jūrų ir sausumos keliais gabenamus įvairių rūšių krovinius ir vykdyti kitą giminingą veiklą tarptautiniame jūrų transporto sektoriuje, tvariai naudojant jūros ir jūros aplinkos išteklius“, – sako akademijos Uosto inžinerijos katedros vedėja Vilma Locaitienė.
Lietuvos jūreivystės akademijos vadybininkė Faustina Miceikienė sako, kad šių studijų procese itin svarbi praktika, kuri padeda studentams suprasti realią darbo aplinką.
„Praktika būsimos profesinės veiklos vietose yra neatsiejama studijų dalis – nuo pirmo kurso studentai kviečiami susipažinti su realia darbo aplinka“, – sako F. Miceikienė.
Dirbdama karjeros vadybininke, ji tiesiogiai bendradarbiauja su būsimais darbdaviais, žino verslo įmonių poreikius, todėl gali patarti ir studentams, ir ketinantiems rinktis Uosto ir laivybos inžinerinio valdymo studijas – domėkitės inžinerinėmis inovacijomis, jūra, uostais ir laivais, o ypač stiprinkite savo asmenines savybes ir būkite atviri visoms galimybėms!
Uosto ir laivybos inžinerinio valdymo studijų absolventai galės siekti karjeros nuo specialisto iki vadovo jūrų uosto krovos terminaluose, laivų ir laivybos linijų, jūrininkų įdarbinimo agentūrose, jūrų krovinių ekspedijavimo įmonėse, muitinės tarpininkavimo paslaugas teikiančiose įmonėse ar kitose jūrų ar sausumos transporto verslo bei jūrų transporto sektoriaus valdymo valstybės įmonėse šalyje bei užsienyje.
Jiems taip pat atsiveria galimybės įsidarbinti Lietuvos kariuomenės ir Karinių jūrų pajėgų padaliniuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, Lietuvos transporto saugios administracijos Vandens transporto departamente ir muitinėje.
Baigusieji studijas gali dirbti jūrų uosto krovos terminaluose krovos planuotoju, stividoriumi, krovos vadovu, krovinių ekspeditoriumi tarptautinėje logistikos grandinėje, laivų, laivybos linijos ar laivų įgulų agentu, laivo frachtavimo brokeriu, importo ir eksporto specialistu, eiti kitas inžinerines kompetencijas atitinkančias pareigas jūrų transporto sektoriaus įmonėse, taip pat dirbti giminingą darbą sausumos transporto ar su juo susijusiose srityse.
Specialistų uoste trūksta
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus sako, kad uosto inžinerijos valdymo specialistų poreikis Klaipėdos uoste jaučiamas, todėl akademijos paruošti specialistai galėtų būti paklausūs.
"Manau, kad pagal tokią programą paruošti specialistai praverstų, nes uosto kompanijos susijusios su inžineriniais įrenginiais, sprendimais ir technologijomis, be kurių fizinių darbų uoste nepadarysi.
Tai tikrai labai svarbus klausimas, svarbi mokslo ir išsilavinimo sritis, o specialistų, norinčių į tai gilintis, trūksta", – sakė R. Valantiejus.
Anot jo, uosto inžinerijos valdymo specialistai būtini norint tinkamai organizuoti krovos procesus, kuriems vien tik idėjų, programinės įrangos ar vadybinių gebėjimų neužtenka.
"Turėdamas vien tik gerą programinę įrangą, vadybinius gebėjimus, suderėtas geras sąlygas dėl krovinio jo vien mintimis ar gerais ketinimais neperkrausi.
Turi būti inžineriniai sprendimai, technologijos, procesai gerai suplanuoti ir suvaldyti, o tuose procesuose, žinoma, reikia pačios technikos – uosto infrastruktūros, teritorijos įrengimo, suprastruktūros – viso to, kas yra virš žemės: kranų, sandėlių, transporterių, visos technologijos, o jų be inžinierių nei sukursi, nei prižiūrėsi, nei vystysi", – aiškino LJKKA vykdomasis direktorius.
R. Valantiejus sako, kad inžineriniai sprendimai uoste yra specifiniai, dėl to būtinos tam tikros žinios, kurių iš kitų sričių neįmanoma pritaikyti.
"Aišku, įvairių sričių inžinerijoje yra kažkoks bendras pagrindas, supratimas, baziniai dalykai, bet vėliau gilinantis į tam tikras sritis atsiranda specifika.
Uoste sąveika su laivais, vandeniu, buvimu arti skirtingų stichijų reikalauja labai specifinių žinių, kurių, tikimės, ir mokys tokios programos kaip uostų inžinerijos valdymas", – kalbėjo R. Valantiejus.
Nors asociacija tiesiogiai nedalyvavo kuriant VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos studijų programą, R. Valantiejus neabejoja, kad naujų mokslų idėja buvo sugeneruota bendradarbiaujant akademikams ir uosto verslo žmonėms, atskiroms kompanijoms.
Klaipėdos uostas sukuria apie 6 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, su juo siejama 58 tūkst. darbo vietų, o atlyginimai šiame sektoriuje dažnai yra aukštesni nei šalies vidurkis.
Šaltinis: ve.lt
Galerija
