Studijos, kurios atitinka Z kartos lūkesčius: dėmesys – kiekvienam studentui

Birželio 17, 2025

Brandos egzaminų sesijai einant į pabaigą, abiturientų laukia lemtingas apsisprendimo momentas. Nors jaunuoliai sulaukia daug spaudimo dėl būsimos profesijos ir aukštosios mokyklos pasirinkimo, Z karta prioritetus dėlioja kiek kitaip – jie pirmiausia galvoja apie tai, kaip save pažinti, atskleisti didžiausias stiprybes ir realizuoti autentiškumą. Tokių galimybių apstu VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete – čia galima subręsti ir kaip asmenybei, ir kaip specialistui.

Asmeninis dėmesys – kiekvienam studentui

Studijos aukštosiose mokyklose – universitetuose ar kolegijose – tradiciškai siejamos su išsilavinimu ir pirmaisiais karjeros žingsniais, tačiau dabartiniai jaunuoliai į studijas žiūri su viltimi, kad čia ne tik įgis žinių ir reikalingų kompetencijų, bet bus iš tiesų pamatyti, išgirsti ir suprasti.

„Būsimiesiems studentams dabar svarbiausia ne konkurencingumas darbo rinkoje ar darbo vietų pasiūla, o vertybės, autentiškumas, galimybė save išreikšti ir surasti tinkamiausią karjeros kelią“, – pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH)  Verslo vadybos fakulteto (VVF) dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė.

Vis tik nemažai aukštųjų mokyklų į vieną studijų programą priima šimtus studentų, todėl apie individualų dėmesį galima tik pasvajoti. Tokia situacija dažna verslo vadybos, ekonomikos, finansų krypties studijose, kurios išlieka tarp populiariausių Lietuvoje.

„Tos programos, į kurias įstoja šimtai studentų, dažnai vykdomos tarsi konvejeriu. Pas mus yra priešingai. Kadangi esame nedidelis, jaukus, kamerinis fakultetas, kiekvienam studentui galime skirti daug asmeninio dėmesio ir suteikti galimybių atsiskleisti. Tai – labai svarbu, nes visi nori būti pastebėti ir užaugti ne tik kaip specialistai, bet ir kaip asmenybės“, – sako dekanė.

Anot jos, šiuolaikiniams studentams taip pat labai svarbus emocinis ryšys su dėstytojais, o saugi, palaikanti bendruomenė tampa reikšminga studijų patirties dalimi.

„Draugiškos bendruomenės reikšmė yra didžiulė, nes jeigu vyrauja negeras mikroklimatas, mokytis yra sunku ir trūksta motyvacijos. Studentams reikia ir kokybiško, smagaus gyvenimo po studijų. Džiugu, kad Verslo vadybos fakulteto bendruomenė – itin draugiška ir aktyvi. Tai – viena iš mūsų stiprybių“, – šypsosi profesorė.

Gerų specialistų paklausa išlieka

Žinoma, tinkamas studijų pasirinkimas Z kartai taip pat yra labai svarbus. Vis tik stojantieji dažnai susiduria su nežinomybe, abejonėmis, noru išbandyti kelis skirtingus dalykus arba visišku pasimetimu.

„Karjeros mugių metu moksleiviai dažnai klausia – o ką siūlote? Būna, kad į parodas ateina ir studijomis domisi tėvai, o vaikai įstoja ten, kur jie liepia. Visgi tai nėra pats geriausias variantas, nes tokie studentai dažnai meta studijas. Studijos turi patikti, dominti – tuomet netrūks noro mokytis, atsidavimo ir sėkmės“, – dalijasi prof. dr. V. Davidavičienė.

Nors kai kuriuos gali gąsdinti verslo, ekonomikos ar finansų studijų populiarumas, dekanė ramina – gerų specialistų paklausa išlieka aukšta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šios dinamiškos sritys prisitaiko prie technologinių pokyčių, tačiau kartu išlieka priklausomos nuo žmonių sprendimų.

„Ekonomikos ar finansų srityse dirbtinis intelektas (DI) paspartins darbus, bet nesukurs naujų modelių ar metodų, todėl specialistų poreikis išliks. Be to, vis labiau reikės žmonių, kurie gebėtų valdyti DI įrankius, juos prižiūrėti“, – sako ji.

Verslo vadybos studijose, kaip ir organizacijų strategijų ir lyderystės programoje, gausu kūrybiškumo reikalaujančių veiklų. Sprendimams kurti pasitelkiamas ir DI, tačiau jis nepakeičia pačių specialistų ir jų ekspertinių žinių.

„Jiems reikia įgimtos lyderystės, gebėjimo burti, vesti komandą – tik tuomet vyksta progresas. Jeigu pasikliausime DI, kuris mokosi iš kitų patirties, nieko naujo nesukursime“, – sako profesorė.

Ji priduria, kad verslo logistikos srityje trūksta universitetines studijas baigusių specialistų, kurie gebėtų optimizuoti vidinius procesus. „Tokia situacija galimai susiklostė dėl to, nes dauguma stojančiųjų renkasi greitesnį kelią – 3 metų studijas kolegijose, todėl šiemet priimtas sprendimas sutrumpinti studijas iki 3,5 metų ir tokiu būdu atliepti Z kartos, o kartu ir rinkos poreikius“, – dalijasi prof. dr. V. Davidavičienė.

Techniškumas ir tarptautiškumas – esminiai pranašumai

Technologijų pažanga daro didelę įtaką visoms profesinėms sritims, todėl studentų gebėjimas ne tik jas suprasti, bet ir veikti technologinėje aplinkoje tampa esminiu pranašumu. Studijos techniškajame VILNIUS TECH universitete suteikia galimybę būti arti tų pokyčių – ne tik stebėti, bet ir dalyvauti bendruose projektuose su inžinerijos ir technologijų studijų programų studentais bei dėstytojais, spręsti tarpdisciplinines užduotis, naudotis šiuolaikinėmis verslo analitikos ir skaitmeninėmis priemonėmis.

Tokia studijų aplinka formuoja gebėjimą mąstyti plačiau, greitai prisitaikyti prie pokyčių ir kurti sprendimus, tinkančius ne tik šiandienai, bet ir rytojui.

„Bendravimas su skirtingų inžinerinių krypčių studentais, ryšių užmezgimas ir puoselėjimas gali peraugti į ilgalaikius verslo santykius, padėti kuriant savo verslą ar startuolius. Tai galiu patvirtinti iš savo patirties – pati esu baigus VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetą“, – sako prof. dr. V. Davidavičienė.

Tarptautiškumas – dar viena neatsiejama šiuolaikinių studijų dalis. VVF siūlo dvigubo diplomo studijų programas su universitetais Taivane ir Prancūzijoje bei platų mainų programų pasirinkimą. Tarptautinę patirtį studentai gauna ne tik išvykę pagal mainų programas, bet ir likę Lietuvoje – dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, užsienio dėstytojų paskaitose ir konkursuose.

„Be to, 25 proc. mūsų fakulteto studentų yra iš užsienio: tai – vienas aukščiausių universiteto rodiklių. Pavyzdžiui, jie sudaro net 50 proc. Verslo vadybos bakalauro programos studentų. Užsienio studentai, kurie atvyksta į VILNIUS TECH, atneša savo patirčių ir idėjų – taip studijų aplinka tampa dar turtingesnė, skatina kultūrinį atvirumą, plečia akiratį ir ugdo gebėjimą dirbti tarptautinėse komandose ar globalioje darbo rinkoje.

Tarptautiška ir technologiškai pažangi aplinka formuoja studentą, kuris geba mąstyti globaliai, veikti kompleksiškai ir prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių. Tai tampa ne tik išsilavinimo, bet ir visapusiško pasirengimo gyvenimui dalimi“, – sako VVF dekanė prof. dr. V. Davidavičienė.

Šaltinis: delfi.lt

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
Rugsėjo 30 d. nuotoliniame Europos inovatyvių aukštojo mokslo institucijų tinklo (ENIHEI) narių susitikime daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo institucijų vaidmeniui kuriant socialines inovacijas, stiprinant jų poveikį visuomenei ir ieškant naujų būdų bendradarbiauti su skirtingais partneriais. Susitikime savo patirtimi dalijosi ir VILNIUS TECH atstovė dr. Rūta Mikučionienė. VILNIUS TECH yra vienas iš ENIHEI steigėjų ir aktyvus tinklo narys. Kartu su dar 37 pažangiomis Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis universitetas prisideda prie ENIHEI misijos skatinti novatoriškus požiūrius į tai, kaip aukštasis mokslas gali aktyviai prisidėti prie socialinių ir technologinių inovacijų. Susitikimo metu pristatytos įvairios aukštojo mokslo institucijų iniciatyvos ir patirtys, atskleidžiančios, kaip inovacijos gali būti siejamos ne tik su technologine pažanga, bet ir su realių visuomenės iššūkių sprendimu. VILNIUS TECH susitikime taip pat pristatė savo patirtį. Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė skaitė pranešimą „Social impact through problem-based learning in the Sustainability Management programme, in collaboration with municipalities“, kuriame pristatė socialinio poveikio kūrimą taikant probleminį mokymąsi Tvarumo valdymo programoje. Ypatingas dėmesys skirtas realių problemų integravimui į studijų procesą, pristatyti keli pavyzdžiai, kaip studentai sprendžia realias savivaldybių iškeltas problemas, ir taip pat kokį socialinį poveikį ši bendradarbystė kuria. Prof. Andreja Kutnar iš Primorskos universiteto pranešime „From Research to Societal Impact: The New European Bauhaus Academy at the University of Primorska“ aptarė, kaip mokslinių tyrimų rezultatai gali būti paverčiami platesnį poveikį visuomenei turinčiomis iniciatyvomis, pasitelkiant Naujojo europinio bauhauzo principus. Rygos technikos universiteto atstovė Paula Cukura pranešime „Embedding ‘Social’ Across Innovation Pathways“ aptarė socialinio aspekto integravimą į skirtingus inovacijų kūrimo kelius. Pranešimas atkreipė dėmesį į tai, kad inovacijos gali būti vertinamos ne vien pagal technologinius ar ekonominius rezultatus, bet ir pagal jų kuriamą naudą visuomenei. Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatyti pranešimai apie pačio ENIHEI tinklo veiklą ir ateities planus. Dr. Tatjana Chircop iš Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžo pristatė „Updates from ENIHEI Steering Committee“, kuriame pateikta naujausia informacija apie tinklo valdymo komiteto veiklą. Taip pat ji pristatė „ENIHEI Vision“ – tinklo ateities viziją ir tolesnes veiklos kryptis. Prof. Carmen Buzea iš Transilvanijos Brašovo universiteto pristatė „Updates on upcoming ENIHEI 8th General Assembly in Brasov“ – informaciją apie artėjantį aštuntąjį ENIHEI visuotinį susirinkimą, kuris vyks Brašove. ENIHEI tinklas įsteigtas 2022 m. Europos Komisijos iniciatyva, siekiant suburti pažangias aukštojo mokslo institucijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo. Šiuo metu tinklą sudaro 38 universitetai ir aukštojo mokslo institucijos, atrinkti Europos Komisijos siūlymu arba nominuoti ES valstybių narių vyriausybių dėl išskirtinių pasiekimų inovacijų, mokslo ir verslumo srityse.
Plačiau
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Kurti ne naudą, o vertę. Tokia nuostata suvienijo mokslo bendruomenę tradiciniame „Europos horizonto“ forume, kuris šiemet įvyko VILNIUS TECH universitete. Sveikindamas forumo „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“ dalyvius VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžė tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio ir glaudesnės mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus sąveikos svarbą: „Mūsų visų misija – įkvėpti ir ugdyti inovatyvias ir kūrybingas asmenybes, tyrėjus ir tyrėjas, kurie keis pasaulį. Žmonių atvirumas, bendradarbiavimas ir smalsumas vis dar yra galingiausi mokslo varikliai, todėl mes stengiamės savo tyrėjams kurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos drąsios ambicijos, nuolatiniai mainai ir augimas. Visa mokslo ir inovacijų bendruomenė turės imtis atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti. Todėl mūsų vienas prioritetų bus siekti dar didesnio tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio bei dar glaudesnės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveikos. Norime būti vienu svarbiausių jūsų akademinių partnerių, padedančių Lietuvai kurti technologinį savarankiškumą, ekonominį konkurencingumą ir visuomenės atsparumą“, – atidarymo metu sakė rektorius. „Šis forumas dar kartą priminė, kad mokslas prasideda nuo žmonių – nuo tyrėjų, idėjų, jų tarptautinės patirties, mentorių ir institucijų, kurios sudaro sąlygas augti. Būtent tai jau 30 metų labai aiškiai parodo MSCA. O mūsų, „Europos horizonto“ nacionalinių kontaktinių atstovų, užduotis – padėti Lietuvos tyrėjams ir organizacijoms kuo geriau pasinaudoti šiomis programos teikiamomis galimybėmis,“ – kalbėjo programos „Europos horizontas“ vadovė Aiga Jonele. Forume daugiausia dėmesio skirta „Marie Skłodowska-Curie“ veiksmams (MSCA) – jų 30 metų istorijai, šiandienai ir ateičiai. MSCA programą ir perspektyvą apžvelgė Marija Fedotovaitė, Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė, atsakinga už „Marie Skłodowska-Curie veiksmus“. [caption id="attachment_131428" align="alignnone" width="1024"]  [/caption] Savo sėkmės istoriją papasakojo prof. dr. Mantas Šimėnas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto. Praktinėmis įžvalgomis apie vadovo vaidmenį MSCA podoktorantūros stažuotėse dalijosi prof. dr. Darius Andriukaitis iš Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto. Apie MSCA mokslo darbuotojų mainus, jų įgyvendinimą ir naudą visai institucijai kalbėjo doc. dr. Viktor Skrickij, Vilnius TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius. Jis pabrėžė, kad investicijos į tyrėjus ir jų tarptautinę patirtį stiprina ne tik atskirus mokslininkus, bet ir visą mokslo instituciją. Itin svarbi forumo tema – ir programos ateitis. Apie MSCA po 2027 m. bei derybas dėl naujojo „Europos horizonto“ kalbėjo dr. Brigita Serafinavičiūtė, Švietimo ir mokslo atašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. MSCA poveikį institucijai pristatė Vida Lapinskaitė, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė. Apie judėjimą per akademines aplinkas ir bendradarbiavimo svarbą kalbėjo dr. Vilius Dranseika iš Jogailos universiteto Krokuvoje, paraginęs kolegas klausti, nes būtent nuo klausimų prasideda ryšių kūrimas ir bendradarbiavimas. Orginalus šaltinis: Europoshorizontas.lt Visą nuotraukų galeriją rasite čia.
Plačiau