Stojantiesiems

Su „National Geographic“ dirbantis LJA alumnas D. Kneižys: jūroje visuomet yra ką atrasti

Gegužės 6, 2026

Jei ieškotumėte Dominyko Kneižio, tikėtina, kad jis būtų kur nors atviroje jūroje. Beveik visas savo aplankytas kryptis – septynis žemynus, daugybę šalių ir atokiausias salas – jis pasiekė laivu. Šiandien VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos absolventas eina kapitono vyresniojo padėjėjo pareigas „National Geographic–Lindblad Expeditions“ laivyne ir tęsia viso gyvenimo kelionę, įkvėptą meilės vandenynui.

Ilgas kelias svajonės link

Dominykas buriuoti pradėjo būdamas dešimties. Tai, kas prasidėjo kaip laisvalaikio užsiėmimas po pamokų, netrukus tapo jo aistra, svajone, o galiausiai – tikslu. Visas jo gyvenimas ėmė suktis aplink buriavimą ir vandens sportą: banglentes bei jėgos aitvarus. Kartais jis net praleisdavo pamokas mokykloje, kad galėtų daugiau laiko praleisti ant vandens arba išvykti į pietus ir šiek tiek anksčiau pradėti buriavimo sezoną.

Baigęs mokyklą jis susidūrė su sunkiu pasirinkimu: siekti profesionalaus buriuotojo karjeros tikintis patekti į olimpines žaidynes ar studijuoti jūrų laivavedybą, iš sporto pereinant į akademinį mokymąsi ir komercinę laivybą. Dominykas pasirinko pastarąjį kelią – sprendimą, kuris tuo metu jam kėlė dvejopus jausmus.

Studijuodamas VILNIUS TECH, jis dalyvavo „Erasmus+“ programoje ir semestrą praleido Tenerifėje, Ispanijoje. „Pavyko išmokti ispanų kalbos pagrindus ir dar labiau įsimylėti atvirus vandenis – buvau apsuptas plataus Atlanto vandenyno, o didžiąją laiko dalį praleisdavau prie kranto, – prisimena Dominykas. – Kitais metais pateikiau paraišką „Workaway“ programai ir vasaros sezoną praleidau Havajuose, Maui saloje, dirbdamas jėgos aitvarų instruktoriumi.“

Studijų metu jis taip pat turėjo atlikti šešių mėnesių kadeto praktiką tanklaivyje. Ši patirtis toli nuo šeimos, draugų ir hobių privertė jį suprasti, kad krovininė laivyba ne jam. Dominykas žinojo, kad nori dirbti keleiviniuose laivuose arba jachtose. Kai pasitaikė proga įsidarbinti keleiviniame laive, jis ja pasinaudojo – taip prasidėjo jo navigacijos pareigūno karjera. Tačiau netrukus jis suprato, kad tikroji jo aistra yra tyrinėti laukinę gamtą ir būti gamtoje.

Aistra gamtai ir atradimams atsipirko

D. Kneižys metė darbą ir pradėjo ieškoti naujų galimybių. „Turėjau vienpusį bilietą į Maljorką kaip tik tada, kai smogė COVID pandemija, todėl likau įstrigęs saloje be pajamų šaltinio ir namų, – pasakoja Dominykas. – Radau fermą, kurioje galėjau apsistoti, tad iš jachtų pasaulio perėjau į ūkininkavimą! Kol ieškojau darbo, šėriau gyvulius ir kirtau medžius. Laimei, turėjau ryšių jachtų industrijoje, kurie padėjo į ją sugrįžti, o vėliau – ir į buriavimo ekspedicijų sritį.“

Maždaug tuo metu „National Geographic-Lindblad Expeditions“ statė du naujus laivus ir ieškojo patyrusios įgulos, galinčios užtikrinti aukščiausius paslaugų standartus. Jau daugiau nei 50 metų ši pionieriška koncepcija diktuoja ekspedicinių kruizų madas.

Kai Larsas-Ericas Lindbladas 1966 m. vadovavo ekspedicijoms į Antarktidą, o 1967 m. – į Galapagus, jis įėjo į istoriją kaip pirmasis tyrinėtojas, atvėręs šias unikalias laukines vietas privatiems asmenims. „Lindblad Expeditions“ bendradarbiavimo su „National Geographic“ pradžia pažymėjo naują tyrinėjimų erą.

Šiandien keliautojai gali rinktis iš daugiau nei 100 maršrutų visuose septyniuose žemynuose. Įmonė valdo išskirtinį ekspedicinių laivų parką, tarp kurių – vieni pažangiausių laivų visoje pramonėje.

„Neturėjau patirties navigacijoje ledynuose ar ekspedicijose, tačiau į kandidatų sąrašą patekau dėl savo aistros vandens sportui, puikių buriavimo ir laivavedybos įgūdžių, darbo jachtose patirties bei „Power Boat“ sertifikatų, taip pat visų neribotų sertifikatų, reikalingų navigacijos pareigūnui dideliuose keleiviniuose laivuose, – aiškina Dominykas. – Paaiškėjo, kad jie ieškojo žmonių, degančių aistra gamtai ir tyrinėjimams – aš atitikau visus šiuos kriterijus.“

Plaukiant su vėju, o ne prieš jį

Dominykas pradėjo dirbti pirmuoju navigacijos pareigūnu naujajame „National Geographic Resolution“ laive, kuris tuo metu dar buvo statomas Norvegijos laivų statykloje. Po šešių mėnesių jis persikėlė į kitą laivą – „National Geographic Orion“, kur buvo paaukštintas iki pirmojo saugos pareigūno pareigų. Dar po metų jis vėl buvo paaukštintas ir tapo kapitono vyresniuoju padėjėju, tęsdamas savo kelionę aplink pasaulį.

„Laivas, kuriame dirbu, yra butikiniam stiliui priskiriamas nedidelis ekspedicinis kruizinis laivas su visais patogumais: prabangiomis kajutėmis, bibliotekomis, sveikatingumo centru, sporto sale, baru, restoranu, nardymo įranga, karinės klasės pripučiamomis valtimis („Zodiac“), baidarėmis, irklentėmis, žygių įranga ir kt., – vardija Dominykas. – Šios koncepcijos išskirtinumą kuria mūsų lankomos vietos. Laivai yra itin manevringi, turi sustiprintus korpusus ir aukštą ledo klasę, todėl gali įveikti didelius atstumus atokiose vietovėse. Patyrusi įgula šias ekspedicijas daro dar ypatingesnes – kartu su mumis keliauja „National Geographic“ fotografai, ekspedicijų vadovai ir narai iš viso pasaulio.“

Nors nepamirštamų patirčių buvo daugybė, Dominykas ypač ryškiai prisimena savo pirmąją įspūdingą kelionę į Antarktidą, plaukimą per Ramųjį vandenyną nuo Naujosios Zelandijos iki pat Velykų salos bei apsilankymus atokiausiose pasaulio vietose – Prancūzijos Polinezijoje, Markizų salose ir kitur.

Vieni labiausiai sukrėtusių prisiminimų yra iš Papua Naujosios Gvinėjos ir Vakarų Papua. „Kartą į mūsų laivą dukart trenkė žaibas, kitą sykį su visais keleiviais įstrigome Australijos pakrantėje, apsupti krokodilų ir gyvačių“, – prisimena kapitono vyresnysis padėjėjas.

Per visus jūroje praleistus metus jis išmoko vieną svarbią pamoką: niekada nenuvertink gamtos ir visada plauk su vėju, o ne prieš jį. „Jūra yra didžiausia mano aistra – mano pragyvenimo šaltinis, profesija, hobis ir meilė, – sako Dominykas. – Linkiu kiekvienam atrasti tokią aistrą gyvenime.“

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas
VILNIUS TECH vyko tarptautinė konferencija „eStream 2026“, jungianti elektronikos ir informacijos mokslų inovacijas
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) balandžio 23–24 d. vyko 13-oji tarptautinė elektros, elektronikos ir informacijos mokslų konferencija „eStream 2026“. Šis renginys tapo svarbiu traukos centru mokslininkams, doktorantams bei pramonės lyderiams iš viso pasaulio, suteikdamas erdvę pristatyti naujausius mokslinius tyrimus, proveržio inovacijas ir stiprinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje. Konferenciją oficialiai atidarė konferencijos pirmininkas, VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, o įkvepiantį sveikinimo žodį tarė Elektronikos fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Medeišis. Kasmet konferencija suburia ryškiausius savo sričių ekspertus, ir šie metai nebuvo išimtis – abi renginio dienas pradėjo aukšto lygio kviestiniai pranešėjai, pristatę aktualias įžvalgas, tiesiogiai reaguojančias į šiandienos visuomenės ir technologijų iššūkius. Prof. Dr. Vijitashwa Pandey iš Oaklando universiteto (JAV), katedros vedėjas ir Pawley „Lean Studies“ profesorius, buvo pirmasis konferencijos pranešėjas. Jo pristatymas „Naujos sprendimų priėmimo neapibrėžtumo sąlygomis perspektyvos išmaniųjų autonominių sistemų kontekste“ efektyviai suformavo renginio toną ir kryptį, įkvėpdamas dinamišką tarpdisciplininį dialogą. Prof. Dr. Vilius Benetis, NRD Cyber Security (Lietuva) generalinis direktorius, tęsė sesiją pristatydamas pranešimą „Skaitmeninis suverenitetas fragmentuotame pasaulyje: kodėl vietinės ekosistemos tampa naujuoju globaliu skydu“. Jo įžvalgos apie kintančią kibernetinio saugumo aplinką suteikė svarbią perspektyvą, kaip regioninis atsparumas tampa esmine apsauga vis labiau susiskaldžiusiame technologiniame amžiuje. Dr. Gediminas Račiukaitis, ChipsC²-LT koordinatorius iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (Lietuva), užbaigė atidarymo sesiją. Savo pranešime „Nuo idėjos iki lusto: kaip ChipsC²-LT gali tai palengvinti“ jis išsamiai pristatė puslaidininkių inovacijų kelią, pabrėždamas Kompetencijos centro esminį vaidmenį, jungiantį koncepcinį projektavimą su apčiuopiama realybe. Antrosios dienos atidarymo žodį tarė prof. dr. Zigmas Balevičius iš FTMC (Lietuva). Po jo sekė žymių pranešėjų sesija, kuri gilinosi į techninius ir edukacinius pramonės iššūkius. Doc. dr. Inna Saiapina iš Ukrainos nacionalinio technikos universiteto „Igor Sikorsky Kyiv Polytechnic Institute“ (Ukraina) pristatė pranešimą „Inžinerinis švietimas pokyčių laikotarpiu: tarpdisciplininės ir duomenimis grįstos perspektyvos iš Ukrainos“. Jos prezentacija suteikė gilų žvilgsnį į tai, kaip akademinės sistemos kinta veikiamos kritinių išorinių veiksnių. Hans Klos, „Sintecs“ (Nyderlandai) generalinis direktorius, skaitė baigiamąjį sesijos pranešimą „Kodėl elektroniniai projektai nepasiekia savo tikslų ir kaip modeliavimas bei analizė pagerina prognozuojamumą“. Remdamasis didele „Sintecs“ patirtimi aukštos kokybės PCB projektavime, jis pabrėžė modeliavimu grįsto kūrimo kritinę svarbą užtikrinant veiksmingumą skirtinguose sektoriuose. Dalyvių pasiekimų apdovanojimai Konferencijos metu taip pat buvo pagerbti geriausių mokslinių darbų autoriai. Apdovanojimus pelnė Robertas Ūselis bei Olga Ovtšarenko. Ypatingo įvertinimo sulaukė Wan-Ru Yao, kurio darbas pelnė specialųjį įmonės „Elinija“ apdovanojimą. Konferencijos mokslinis komitetas, Prof. Dr. Darius Plonis, Doc. Dr. Artūras Medeišis, ir organizatoriai, Dr. Justina Anulytė, džiaugiasi augančia renginio kokybe ir bendruomene. Doc. dr. Darius Eidukynas, doc. dr. Andrius Šibilskis bei dr. Mindaugas Žilys pastebi, kad konferencija tapo svarbiu tarptautiniu centru. „Kasmet stebime ne tik didėjantį dalyvių skaičių, bet ir kokybinį šuolį. Džiugu matyti, kad konferencija tampa vieta, kurioje akademinė bendruomenė ir pramonės ekspertai randa bendrą kalbą kurdami realų poveikį turinčias technologijas,“ – teigė Doc. Dr. Artūras Medeišis. Jaunųjų mokslininkų įsitraukimas Be žodinių pranešimų, vyko ir mokslinių plakatų sesija, kurioje jaunieji mokslininkai vizualiai pristatė savo pasiekimus ir tyrimus. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę su autoriais diskutuoti jų pristatomas temas ir vėliau pateikti anoniminį balsavimą. Geriausių mokslinių plakatų vietas užėmė: Dimitrij Kamyšanskis ir Ūla Šveiterytė – pelnė pirmąją vietą už plakatą „Image Caption Datasets: A Review and Lithuanian Translation-Based Corpus.“ Radoslav Titko – pelnė antrąją vietą už plakatą „Defect Detection Strategies for Glass Bottle Inspection.“ Kristina Miliauskaitė – pelnė trečiąją vietą už plakatą „Wilkinson Power divider 2.4GHz Frequency with Distributed Selective Elements“. „eStream 2026“ yra techniškai remiama „IEEE“ (Institute of Electrical and Electronics Engineers), o prie sėkmingo renginio įgyvendinimo šiemet prisidėjo ir lustų kompetencijos centras „ChipsC²-LT“.  
Plačiau
„Atlantų balkono“ epizode – Šarūnas Joneikis
„Atlantų balkono“ epizode – Šarūnas Joneikis
VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) komanda pristato penktąjį tinklalaidės epizodą. Šį kartą VILNIUS TECH LinkMenų fabriko studijoje kalbame apie muziką, tikrumą, technologijas, kūrybą bei „iPhone“ telefonais įrašomus albumus. Mūsų svečias – Šarūnas Joneikis. „Aš esu Šarūnas Lukas Joneikis – tiesiog žmogus, bandantis suprasti, ką gero ir įdomaus galiu nuveikti šioje planetoje“, – taip save pristato vienas ryškiausių Lietuvos alternatyviosios muzikos balsų. Naujausiame „Atlantų balkono“ epizode grupės „Garbanotas“ siela Šarukas atvėrė duris į savo kūrybinį pasaulį, kuriame telpa viskas: nuo kūrybinės ramybės iki drąsių eksperimentų su technologijomis. Nors daugeliui jis atpažįstamas iš pirmųjų akordų, šiame pokalbyje Šarukas (kaip jis pats save vadina, sujungęs Šarūno ir Luko vardus) atsiskleidžia ne tik kaip muzikantas, bet ir kaip filosofiškas kūrėjas, kuriam vidinis tikrumas yra svarbesnis už bet kokią studijinę švarą. Džiaugiamės galimybe pasikalbėti su tokiu pašnekovu ir dalijamės svarbiausiomis pokalbio detalėmis: „Garbanotas bosistas“ – pavadinimas vienai dienai Vienas įdomiausių faktų – grupės pavadinimas atsirado beveik iš pokšto. Vaikštant Palangos Basanavičiaus gatve ir sulaukus komentarų apie ilgus plaukus, muzikantai svarstė pasivadinti „Plaukuotu gitaristu“. „Mūsų bosistas buvo garbanotas, tai galvojom – pasivadinam trumpam „Garbanotas bosistas“, vienoms Gatvės muzikos dienoms, o po to galvosim ką kita“, – prisimena Šarūnas. Tas „trumpam“ virto viena sėkmingiausių grupių Lietuvoje, o pavadinimas tapo kokybiškos muzikos ženklu. Kūryba be filtrų: nuo studijos iki „iPhone“ Šarūnas atvirai pasakoja apie savo požiūrį į techniką. Nors profesionalios studijos turi savo žavesio, kūrėjui svarbiausia – pagauti akimirkos emociją. „Šiais laikais viską galima padaryti paprasčiau. Kartais albumas ar daina gali gimti tiesiog „iPhone“ telefone, jei būtent tą akimirką pajauti, kad tai yra tikra“, – teigia muzikantas. Jam muzika nėra „darbas“, kurį reikia atlikti – tai vidinė būsena, kurią geriausia užfiksuoti čia ir dabar, kol dar nedingo kūrybinė euforija. Įsimintiniausias uždarbis – ne honoraras Muzikantas prisimena jautrią istoriją iš karjeros pradžios, kai grojant gatvėje prie jų priėjo benamis. Žmogus, kuris pats turėjo nedaug, nusprendė savo pinigais pasidalinti su muzikantais. „Tai buvo didžiulis įvertinimas. Žmogus atidavė tai, ką turėjo, nes jį palietė muzika. Tokie momentai yra patys tikriausi“, – sako Šarukas. Tarp laisvės ir atsakomybių Nors Šarūnas juokauja apie savo „dvigubą“ tapatybę – mažąją bendriją „Garbanotas“ ir individualią veiklą „Šarukas“, jis pabrėžia, kad viskas susiveda į vieną tikslą: daryti tai, kas džiugina patį. „Jei važiuoju mašinoje, klausau savo sukurtos dainos ir galvoju: „Geras, man pačiam patinka“ – tada žinau, kad esu teisingame kelyje“, – reziumuoja jis. Pokalbis atskleidžia, kad už populiaraus atlikėjo slepiasi paprastas, nuoširdus ir drąsus kūrėjas, kuriam tikrumas yra svarbesnis už bet kokį komercinį sėkmės matą.   Kviečiame klausyti, diskutuoti ir atrasti savo kūrybinę laisvę! Visas epizodas čia: https://www.youtube.com/watch?v=xsdb0TOFIl8&feature=youtu.be Vedėjas: Kristupas Kazanavičius Svečias: Šarūnas Joneikis (Šarukas) Komanda: Vytautas Puidokas, Jegoras Pikalovas, Džiugas Šėma, Ūdrys Liaudeneckas, Emilis Vaičiūnas, Verneris Filozas, Aušra Sviderskienė, Renatas Venclovas, Gabija Velykytė, Dominyka Gudauskaitė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studentai (Pkf-22/1; Pkf-22/2). Naujojo sezono epizodas nufilmuotas VILNIUS TECH LinkMenų fabrike, „Faux Real Studio“ – modernioje kūrybinių technologijų erdvėje, kur susitinka idėjos, technologijos ir ateities vizijos. Epizodo partneriai ir rėmėjai: VILNIUS TECH LinkMenų fabrikas VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas VILNIUS TECH
Plačiau