Stojantiesiems

Su „National Geographic“ dirbantis LJA alumnas D. Kneižys: jūroje visuomet yra ką atrasti

Gegužės 6, 2026

Jei ieškotumėte Dominyko Kneižio, tikėtina, kad jis būtų kur nors atviroje jūroje. Beveik visas savo aplankytas kryptis – septynis žemynus, daugybę šalių ir atokiausias salas – jis pasiekė laivu. Šiandien VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos absolventas eina kapitono vyresniojo padėjėjo pareigas „National Geographic–Lindblad Expeditions“ laivyne ir tęsia viso gyvenimo kelionę, įkvėptą meilės vandenynui.

Ilgas kelias svajonės link

Dominykas buriuoti pradėjo būdamas dešimties. Tai, kas prasidėjo kaip laisvalaikio užsiėmimas po pamokų, netrukus tapo jo aistra, svajone, o galiausiai – tikslu. Visas jo gyvenimas ėmė suktis aplink buriavimą ir vandens sportą: banglentes bei jėgos aitvarus. Kartais jis net praleisdavo pamokas mokykloje, kad galėtų daugiau laiko praleisti ant vandens arba išvykti į pietus ir šiek tiek anksčiau pradėti buriavimo sezoną.

Baigęs mokyklą jis susidūrė su sunkiu pasirinkimu: siekti profesionalaus buriuotojo karjeros tikintis patekti į olimpines žaidynes ar studijuoti jūrų laivavedybą, iš sporto pereinant į akademinį mokymąsi ir komercinę laivybą. Dominykas pasirinko pastarąjį kelią – sprendimą, kuris tuo metu jam kėlė dvejopus jausmus.

Studijuodamas VILNIUS TECH, jis dalyvavo „Erasmus+“ programoje ir semestrą praleido Tenerifėje, Ispanijoje. „Pavyko išmokti ispanų kalbos pagrindus ir dar labiau įsimylėti atvirus vandenis – buvau apsuptas plataus Atlanto vandenyno, o didžiąją laiko dalį praleisdavau prie kranto, – prisimena Dominykas. – Kitais metais pateikiau paraišką „Workaway“ programai ir vasaros sezoną praleidau Havajuose, Maui saloje, dirbdamas jėgos aitvarų instruktoriumi.“

Studijų metu jis taip pat turėjo atlikti šešių mėnesių kadeto praktiką tanklaivyje. Ši patirtis toli nuo šeimos, draugų ir hobių privertė jį suprasti, kad krovininė laivyba ne jam. Dominykas žinojo, kad nori dirbti keleiviniuose laivuose arba jachtose. Kai pasitaikė proga įsidarbinti keleiviniame laive, jis ja pasinaudojo – taip prasidėjo jo navigacijos pareigūno karjera. Tačiau netrukus jis suprato, kad tikroji jo aistra yra tyrinėti laukinę gamtą ir būti gamtoje.

Aistra gamtai ir atradimams atsipirko

D. Kneižys metė darbą ir pradėjo ieškoti naujų galimybių. „Turėjau vienpusį bilietą į Maljorką kaip tik tada, kai smogė COVID pandemija, todėl likau įstrigęs saloje be pajamų šaltinio ir namų, – pasakoja Dominykas. – Radau fermą, kurioje galėjau apsistoti, tad iš jachtų pasaulio perėjau į ūkininkavimą! Kol ieškojau darbo, šėriau gyvulius ir kirtau medžius. Laimei, turėjau ryšių jachtų industrijoje, kurie padėjo į ją sugrįžti, o vėliau – ir į buriavimo ekspedicijų sritį.“

Maždaug tuo metu „National Geographic-Lindblad Expeditions“ statė du naujus laivus ir ieškojo patyrusios įgulos, galinčios užtikrinti aukščiausius paslaugų standartus. Jau daugiau nei 50 metų ši pionieriška koncepcija diktuoja ekspedicinių kruizų madas.

Kai Larsas-Ericas Lindbladas 1966 m. vadovavo ekspedicijoms į Antarktidą, o 1967 m. – į Galapagus, jis įėjo į istoriją kaip pirmasis tyrinėtojas, atvėręs šias unikalias laukines vietas privatiems asmenims. „Lindblad Expeditions“ bendradarbiavimo su „National Geographic“ pradžia pažymėjo naują tyrinėjimų erą.

Šiandien keliautojai gali rinktis iš daugiau nei 100 maršrutų visuose septyniuose žemynuose. Įmonė valdo išskirtinį ekspedicinių laivų parką, tarp kurių – vieni pažangiausių laivų visoje pramonėje.

„Neturėjau patirties navigacijoje ledynuose ar ekspedicijose, tačiau į kandidatų sąrašą patekau dėl savo aistros vandens sportui, puikių buriavimo ir laivavedybos įgūdžių, darbo jachtose patirties bei „Power Boat“ sertifikatų, taip pat visų neribotų sertifikatų, reikalingų navigacijos pareigūnui dideliuose keleiviniuose laivuose, – aiškina Dominykas. – Paaiškėjo, kad jie ieškojo žmonių, degančių aistra gamtai ir tyrinėjimams – aš atitikau visus šiuos kriterijus.“

Plaukiant su vėju, o ne prieš jį

Dominykas pradėjo dirbti pirmuoju navigacijos pareigūnu naujajame „National Geographic Resolution“ laive, kuris tuo metu dar buvo statomas Norvegijos laivų statykloje. Po šešių mėnesių jis persikėlė į kitą laivą – „National Geographic Orion“, kur buvo paaukštintas iki pirmojo saugos pareigūno pareigų. Dar po metų jis vėl buvo paaukštintas ir tapo kapitono vyresniuoju padėjėju, tęsdamas savo kelionę aplink pasaulį.

„Laivas, kuriame dirbu, yra butikiniam stiliui priskiriamas nedidelis ekspedicinis kruizinis laivas su visais patogumais: prabangiomis kajutėmis, bibliotekomis, sveikatingumo centru, sporto sale, baru, restoranu, nardymo įranga, karinės klasės pripučiamomis valtimis („Zodiac“), baidarėmis, irklentėmis, žygių įranga ir kt., – vardija Dominykas. – Šios koncepcijos išskirtinumą kuria mūsų lankomos vietos. Laivai yra itin manevringi, turi sustiprintus korpusus ir aukštą ledo klasę, todėl gali įveikti didelius atstumus atokiose vietovėse. Patyrusi įgula šias ekspedicijas daro dar ypatingesnes – kartu su mumis keliauja „National Geographic“ fotografai, ekspedicijų vadovai ir narai iš viso pasaulio.“

Nors nepamirštamų patirčių buvo daugybė, Dominykas ypač ryškiai prisimena savo pirmąją įspūdingą kelionę į Antarktidą, plaukimą per Ramųjį vandenyną nuo Naujosios Zelandijos iki pat Velykų salos bei apsilankymus atokiausiose pasaulio vietose – Prancūzijos Polinezijoje, Markizų salose ir kitur.

Vieni labiausiai sukrėtusių prisiminimų yra iš Papua Naujosios Gvinėjos ir Vakarų Papua. „Kartą į mūsų laivą dukart trenkė žaibas, kitą sykį su visais keleiviais įstrigome Australijos pakrantėje, apsupti krokodilų ir gyvačių“, – prisimena kapitono vyresnysis padėjėjas.

Per visus jūroje praleistus metus jis išmoko vieną svarbią pamoką: niekada nenuvertink gamtos ir visada plauk su vėju, o ne prieš jį. „Jūra yra didžiausia mano aistra – mano pragyvenimo šaltinis, profesija, hobis ir meilė, – sako Dominykas. – Linkiu kiekvienam atrasti tokią aistrą gyvenime.“

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH lankėsi Suomijos ir Lietuvos pirmosios ponios
VILNIUS TECH lankėsi Suomijos ir Lietuvos pirmosios ponios
Penktadienį VILNIUS TECH lankėsi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Viešnios domėjosi universitete kuriamomis naujausiomis technologijomis, apsilankė Pramoninės robotikos laboratorijoje, bendravo su jaunaisiais kūrėjais ir domėjosi VILNIUS TECH įgyvendinamu projektu, stiprinančiu mergaičių ir merginų įsitraukimą į inžinerines, technologijų konstravimo ir valdymo veiklas. [caption id="attachment_116782" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH lankėsi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė[/caption] Atvykusios į VILNIUS TECH Mechanikos fakultetą pirmosios ponios išklausė strateginės partnerystės prorektoriaus doc. dr. Ado Meškėno parengto universiteto pristatymo. Jis viešnioms pasakojo apie strategines partnerystes, technologinių studijų kryptis, universiteto vaidmenį ugdant ateities inžinierius bei pristatė su kuriomis Suomijos aukštosiomis mokyklomis ir institucijomis VILNIUS TECH bendradarbiauja. [caption id="attachment_116805" align="alignnone" width="2560"] Strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas viešnioms pasakojo apie VILNIUS TECH[/caption] Mechanikos fakulteto dekanas doc. dr. Justinas Gargasas priminė, kad fakultetas yra istorinė VILNIUS TECH ištakų dalis, nes būtent čia 1956 m. prasidėjo universiteto kelias. „Šiandien fakultetas specializuojasi mechanikos inžinerijos srityje, kuri yra daugelio kitų inžinerinių technologijų pagrindas — nuo transporto ir robotikos iki medicinos inžinerijos“, – sakė jis. Pramoninės robotikos laboratorijoje prof. dr. Vytautas Bučinskas pirmosioms ponioms papasakojo apie robotų evoliuciją nuo 1990 m. iki naujausių sistemų, parodė senesnius ir naujausius robotus. [caption id="attachment_116799" align="alignnone" width="2560"] Prof. dr. Vytautas Bučinskas viešnioms pristatė laboratorijos paskirtį[/caption] Studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė pirmąsias ponias supažindino su VILNIUS TECH veikla, kryptingai įvedančia vaikus ir jaunimą į universitetinę aplinką bei pristatančia technologijų ir inžinerijos svarbą šiuolaikinei visuomenei, sudarančia sąlygas jauniems žmonėms sąmoningai pasirinkti savo ateities studijas ir profesinį kelią, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinio konteksto. Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros doc. dr. Justė Rožėnė Lietuvos ir Suomijos pirmosioms ponioms pristatė VILNIUS TECH nuotolinio ugdymo programa „Ateities inžinerija“. Šioje programoje dalyvaujantys 7–12 klasių moksleiviai atlieka integruotus projektinius darbus inžinerijos ir kitų STEAM dalykų srityje, orientuotus į realių gyvenamosios aplinkos problemų tyrimą ir praktinį sprendimą. [caption id="attachment_116817" align="alignnone" width="2560"] Doc. dr. Justė Rožėnė pirmosioms ponioms pristatė programa „Ateities inžinerija“[/caption] Programa suteikia moksleiviams reikalingos metodinės medžiagos, IT įrankių, universiteto dėstytojų konsultacijas, dalyviams organizuojamos kūrybinės dirbtuvės mokykloje arba VILNIUS TECH laboratorijose. [caption id="attachment_116784" align="alignnone" width="2560"] Lietuvos ir Suomijos pirmosios ponios laboratorijoje bendravo su moksleiviais[/caption] „Dėkoju už labai vertingą ir aktualią idėją – atverti universitetą ir mokyklinio amžiaus vaikams. Suformavote gražią tradiciją, kurią seka ir kitos aukštosios mokyklos: kviečiate į savo laboratorijas, studijų erdves mokyklinio amžiaus vaikus, talkinate mokykloms, suteikiate mokytojams darbo laboratorijose galimybių. Tyrimai atskleidžia, kad apie 15 procentų vaikų turi inžinerinį mąstymą – specialių polinkių, galvojimo, analizės ypatybių rinkinį. Laiku pastebėti ir sulaukę paramos, paskatinimo, tokie vaikai gali užaugti genialiais ateities technologijų kūrėjais. Jūs ėmėtės šio darbo – ir sėkmingai. Tai didelė dovana ne tik šiems vaikams, jų šeimoms, bet ir visai mūsų valstybei. Inžinerinis ugdymas – visos mūsų šalies, visuomenės interesas“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Konstrukcijų su akustine metamedžiaga iš perdirbto plastiko kūrimas ir savybių tyrimai“, kurią parengė doktorantas Andrej Naimušin. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – doc. dr. Tomas Januševičius. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 15 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje nagrinėjamos plastiko konstrukcijos ir metamedžiagos, į kurių sandarą įeina akustinė metamedžiaga, paremta Helmholtzo rezonatoriaus veikimo principu. Pagrindinis tyrimo objektas yra iš perdirbto plastiko pagaminta metamedžiaginė konstrukcija, pasižyminti geromis garso izoliajos ir garso sugerties savybėmis. Disertacijos tikslas – sukurti konstrukciją iš perdirbto plastiko metamedžiagos, patalpų garso izoliacijai ir sugerčiai gerinti. Darbe sprendžiami tokie uždaviniai: pirmasis susijęs su metamedžiagų kūrimu ir jų neakustinių bei akustinių savybių tyrimais; antrasis – su teoriniais skaičiavimais atskiriems metamedžiagos rezonatoriams pagal perdavimo matricos metodą; trečiasis ir ketvirtasis – akustinių savybių charakterizavimas, naudojant interferometrą ir triukšmo slopinimo kamerą bei garsą sugeriančios plokštės iš perdirbto plastiko metamedžiagos ir garsą izoliuojančios sistemos su perdirbto plastiko metamedžiaga projektavimas; penktasis yra galutinio inžinerinio sprendinio garso izoliacijos ir garso sugerties modeliavimas, naudojant modeliavimo programas. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aprašoma tiriamoji problema, darbo aktualumas, tyrimo objektas, suformuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, nurodomos tyrimų metodikos, darbo mokslinis naujumas ir darbo rezultatų praktinė reikšmė, pateikiami ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema paskelbtos autoriaus publikacijos, pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje nagrinėjamos plastiko atliekų antrinio panaudojimo galimybės patalpų akustikai gerinti ir garso izoliacijos ir garso sugerties mokslinių tyrimų analizė. Antrajame skyriuje pateikiamos mėginių geometrinių savybių skaičiavimo ir paruošimo, akustinių ir neakustinių savybių nustatymo, garso izoliacijos bei sugerties modeliavimo metodikos. Trečiame skyriuje pateikti teorinių tyrimų, garso izoliacijos, garso sugerties ir statinės orinės varžos eksperimentinių tyrimų rezultatai ir jų analizė. Disertacijos tema yra atspausdinti penki moksliniai straipsniai: trys mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Web of Science duomenų bazę; vienas – Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje; vienas – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti penki pranešimai konferencijose Lietuvoje ir kitose šalyse. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau