Su „National Geographic“ dirbantis LJA alumnas D. Kneižys: jūroje visuomet yra ką atrasti

Gegužės 6, 2026

Jei ieškotumėte Dominyko Kneižio, tikėtina, kad jis būtų kur nors atviroje jūroje. Beveik visas savo aplankytas kryptis – septynis žemynus, daugybę šalių ir atokiausias salas – jis pasiekė laivu. Šiandien VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos absolventas eina kapitono vyresniojo padėjėjo pareigas „National Geographic–Lindblad Expeditions“ laivyne ir tęsia viso gyvenimo kelionę, įkvėptą meilės vandenynui.

Ilgas kelias svajonės link

Dominykas buriuoti pradėjo būdamas dešimties. Tai, kas prasidėjo kaip laisvalaikio užsiėmimas po pamokų, netrukus tapo jo aistra, svajone, o galiausiai – tikslu. Visas jo gyvenimas ėmė suktis aplink buriavimą ir vandens sportą: banglentes bei jėgos aitvarus. Kartais jis net praleisdavo pamokas mokykloje, kad galėtų daugiau laiko praleisti ant vandens arba išvykti į pietus ir šiek tiek anksčiau pradėti buriavimo sezoną.

Baigęs mokyklą jis susidūrė su sunkiu pasirinkimu: siekti profesionalaus buriuotojo karjeros tikintis patekti į olimpines žaidynes ar studijuoti jūrų laivavedybą, iš sporto pereinant į akademinį mokymąsi ir komercinę laivybą. Dominykas pasirinko pastarąjį kelią – sprendimą, kuris tuo metu jam kėlė dvejopus jausmus.

Studijuodamas VILNIUS TECH, jis dalyvavo „Erasmus+“ programoje ir semestrą praleido Tenerifėje, Ispanijoje. „Pavyko išmokti ispanų kalbos pagrindus ir dar labiau įsimylėti atvirus vandenis – buvau apsuptas plataus Atlanto vandenyno, o didžiąją laiko dalį praleisdavau prie kranto, – prisimena Dominykas. – Kitais metais pateikiau paraišką „Workaway“ programai ir vasaros sezoną praleidau Havajuose, Maui saloje, dirbdamas jėgos aitvarų instruktoriumi.“

Studijų metu jis taip pat turėjo atlikti šešių mėnesių kadeto praktiką tanklaivyje. Ši patirtis toli nuo šeimos, draugų ir hobių privertė jį suprasti, kad krovininė laivyba ne jam. Dominykas žinojo, kad nori dirbti keleiviniuose laivuose arba jachtose. Kai pasitaikė proga įsidarbinti keleiviniame laive, jis ja pasinaudojo – taip prasidėjo jo navigacijos pareigūno karjera. Tačiau netrukus jis suprato, kad tikroji jo aistra yra tyrinėti laukinę gamtą ir būti gamtoje.

Aistra gamtai ir atradimams atsipirko

D. Kneižys metė darbą ir pradėjo ieškoti naujų galimybių. „Turėjau vienpusį bilietą į Maljorką kaip tik tada, kai smogė COVID pandemija, todėl likau įstrigęs saloje be pajamų šaltinio ir namų, – pasakoja Dominykas. – Radau fermą, kurioje galėjau apsistoti, tad iš jachtų pasaulio perėjau į ūkininkavimą! Kol ieškojau darbo, šėriau gyvulius ir kirtau medžius. Laimei, turėjau ryšių jachtų industrijoje, kurie padėjo į ją sugrįžti, o vėliau – ir į buriavimo ekspedicijų sritį.“

Maždaug tuo metu „National Geographic-Lindblad Expeditions“ statė du naujus laivus ir ieškojo patyrusios įgulos, galinčios užtikrinti aukščiausius paslaugų standartus. Jau daugiau nei 50 metų ši pionieriška koncepcija diktuoja ekspedicinių kruizų madas.

Kai Larsas-Ericas Lindbladas 1966 m. vadovavo ekspedicijoms į Antarktidą, o 1967 m. – į Galapagus, jis įėjo į istoriją kaip pirmasis tyrinėtojas, atvėręs šias unikalias laukines vietas privatiems asmenims. „Lindblad Expeditions“ bendradarbiavimo su „National Geographic“ pradžia pažymėjo naują tyrinėjimų erą.

Šiandien keliautojai gali rinktis iš daugiau nei 100 maršrutų visuose septyniuose žemynuose. Įmonė valdo išskirtinį ekspedicinių laivų parką, tarp kurių – vieni pažangiausių laivų visoje pramonėje.

„Neturėjau patirties navigacijoje ledynuose ar ekspedicijose, tačiau į kandidatų sąrašą patekau dėl savo aistros vandens sportui, puikių buriavimo ir laivavedybos įgūdžių, darbo jachtose patirties bei „Power Boat“ sertifikatų, taip pat visų neribotų sertifikatų, reikalingų navigacijos pareigūnui dideliuose keleiviniuose laivuose, – aiškina Dominykas. – Paaiškėjo, kad jie ieškojo žmonių, degančių aistra gamtai ir tyrinėjimams – aš atitikau visus šiuos kriterijus.“

Plaukiant su vėju, o ne prieš jį

Dominykas pradėjo dirbti pirmuoju navigacijos pareigūnu naujajame „National Geographic Resolution“ laive, kuris tuo metu dar buvo statomas Norvegijos laivų statykloje. Po šešių mėnesių jis persikėlė į kitą laivą – „National Geographic Orion“, kur buvo paaukštintas iki pirmojo saugos pareigūno pareigų. Dar po metų jis vėl buvo paaukštintas ir tapo kapitono vyresniuoju padėjėju, tęsdamas savo kelionę aplink pasaulį.

„Laivas, kuriame dirbu, yra butikiniam stiliui priskiriamas nedidelis ekspedicinis kruizinis laivas su visais patogumais: prabangiomis kajutėmis, bibliotekomis, sveikatingumo centru, sporto sale, baru, restoranu, nardymo įranga, karinės klasės pripučiamomis valtimis („Zodiac“), baidarėmis, irklentėmis, žygių įranga ir kt., – vardija Dominykas. – Šios koncepcijos išskirtinumą kuria mūsų lankomos vietos. Laivai yra itin manevringi, turi sustiprintus korpusus ir aukštą ledo klasę, todėl gali įveikti didelius atstumus atokiose vietovėse. Patyrusi įgula šias ekspedicijas daro dar ypatingesnes – kartu su mumis keliauja „National Geographic“ fotografai, ekspedicijų vadovai ir narai iš viso pasaulio.“

Nors nepamirštamų patirčių buvo daugybė, Dominykas ypač ryškiai prisimena savo pirmąją įspūdingą kelionę į Antarktidą, plaukimą per Ramųjį vandenyną nuo Naujosios Zelandijos iki pat Velykų salos bei apsilankymus atokiausiose pasaulio vietose – Prancūzijos Polinezijoje, Markizų salose ir kitur.

Vieni labiausiai sukrėtusių prisiminimų yra iš Papua Naujosios Gvinėjos ir Vakarų Papua. „Kartą į mūsų laivą dukart trenkė žaibas, kitą sykį su visais keleiviais įstrigome Australijos pakrantėje, apsupti krokodilų ir gyvačių“, – prisimena kapitono vyresnysis padėjėjas.

Per visus jūroje praleistus metus jis išmoko vieną svarbią pamoką: niekada nenuvertink gamtos ir visada plauk su vėju, o ne prieš jį. „Jūra yra didžiausia mano aistra – mano pragyvenimo šaltinis, profesija, hobis ir meilė, – sako Dominykas. – Linkiu kiekvienam atrasti tokią aistrą gyvenime.“

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau