Stojantiesiems

Su „National Geographic“ dirbantis LJA alumnas D. Kneižys: jūroje visuomet yra ką atrasti

Gegužės 6, 2026

Jei ieškotumėte Dominyko Kneižio, tikėtina, kad jis būtų kur nors atviroje jūroje. Beveik visas savo aplankytas kryptis – septynis žemynus, daugybę šalių ir atokiausias salas – jis pasiekė laivu. Šiandien VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos absolventas eina kapitono vyresniojo padėjėjo pareigas „National Geographic–Lindblad Expeditions“ laivyne ir tęsia viso gyvenimo kelionę, įkvėptą meilės vandenynui.

Ilgas kelias svajonės link

Dominykas buriuoti pradėjo būdamas dešimties. Tai, kas prasidėjo kaip laisvalaikio užsiėmimas po pamokų, netrukus tapo jo aistra, svajone, o galiausiai – tikslu. Visas jo gyvenimas ėmė suktis aplink buriavimą ir vandens sportą: banglentes bei jėgos aitvarus. Kartais jis net praleisdavo pamokas mokykloje, kad galėtų daugiau laiko praleisti ant vandens arba išvykti į pietus ir šiek tiek anksčiau pradėti buriavimo sezoną.

Baigęs mokyklą jis susidūrė su sunkiu pasirinkimu: siekti profesionalaus buriuotojo karjeros tikintis patekti į olimpines žaidynes ar studijuoti jūrų laivavedybą, iš sporto pereinant į akademinį mokymąsi ir komercinę laivybą. Dominykas pasirinko pastarąjį kelią – sprendimą, kuris tuo metu jam kėlė dvejopus jausmus.

Studijuodamas VILNIUS TECH, jis dalyvavo „Erasmus+“ programoje ir semestrą praleido Tenerifėje, Ispanijoje. „Pavyko išmokti ispanų kalbos pagrindus ir dar labiau įsimylėti atvirus vandenis – buvau apsuptas plataus Atlanto vandenyno, o didžiąją laiko dalį praleisdavau prie kranto, – prisimena Dominykas. – Kitais metais pateikiau paraišką „Workaway“ programai ir vasaros sezoną praleidau Havajuose, Maui saloje, dirbdamas jėgos aitvarų instruktoriumi.“

Studijų metu jis taip pat turėjo atlikti šešių mėnesių kadeto praktiką tanklaivyje. Ši patirtis toli nuo šeimos, draugų ir hobių privertė jį suprasti, kad krovininė laivyba ne jam. Dominykas žinojo, kad nori dirbti keleiviniuose laivuose arba jachtose. Kai pasitaikė proga įsidarbinti keleiviniame laive, jis ja pasinaudojo – taip prasidėjo jo navigacijos pareigūno karjera. Tačiau netrukus jis suprato, kad tikroji jo aistra yra tyrinėti laukinę gamtą ir būti gamtoje.

Aistra gamtai ir atradimams atsipirko

D. Kneižys metė darbą ir pradėjo ieškoti naujų galimybių. „Turėjau vienpusį bilietą į Maljorką kaip tik tada, kai smogė COVID pandemija, todėl likau įstrigęs saloje be pajamų šaltinio ir namų, – pasakoja Dominykas. – Radau fermą, kurioje galėjau apsistoti, tad iš jachtų pasaulio perėjau į ūkininkavimą! Kol ieškojau darbo, šėriau gyvulius ir kirtau medžius. Laimei, turėjau ryšių jachtų industrijoje, kurie padėjo į ją sugrįžti, o vėliau – ir į buriavimo ekspedicijų sritį.“

Maždaug tuo metu „National Geographic-Lindblad Expeditions“ statė du naujus laivus ir ieškojo patyrusios įgulos, galinčios užtikrinti aukščiausius paslaugų standartus. Jau daugiau nei 50 metų ši pionieriška koncepcija diktuoja ekspedicinių kruizų madas.

Kai Larsas-Ericas Lindbladas 1966 m. vadovavo ekspedicijoms į Antarktidą, o 1967 m. – į Galapagus, jis įėjo į istoriją kaip pirmasis tyrinėtojas, atvėręs šias unikalias laukines vietas privatiems asmenims. „Lindblad Expeditions“ bendradarbiavimo su „National Geographic“ pradžia pažymėjo naują tyrinėjimų erą.

Šiandien keliautojai gali rinktis iš daugiau nei 100 maršrutų visuose septyniuose žemynuose. Įmonė valdo išskirtinį ekspedicinių laivų parką, tarp kurių – vieni pažangiausių laivų visoje pramonėje.

„Neturėjau patirties navigacijoje ledynuose ar ekspedicijose, tačiau į kandidatų sąrašą patekau dėl savo aistros vandens sportui, puikių buriavimo ir laivavedybos įgūdžių, darbo jachtose patirties bei „Power Boat“ sertifikatų, taip pat visų neribotų sertifikatų, reikalingų navigacijos pareigūnui dideliuose keleiviniuose laivuose, – aiškina Dominykas. – Paaiškėjo, kad jie ieškojo žmonių, degančių aistra gamtai ir tyrinėjimams – aš atitikau visus šiuos kriterijus.“

Plaukiant su vėju, o ne prieš jį

Dominykas pradėjo dirbti pirmuoju navigacijos pareigūnu naujajame „National Geographic Resolution“ laive, kuris tuo metu dar buvo statomas Norvegijos laivų statykloje. Po šešių mėnesių jis persikėlė į kitą laivą – „National Geographic Orion“, kur buvo paaukštintas iki pirmojo saugos pareigūno pareigų. Dar po metų jis vėl buvo paaukštintas ir tapo kapitono vyresniuoju padėjėju, tęsdamas savo kelionę aplink pasaulį.

„Laivas, kuriame dirbu, yra butikiniam stiliui priskiriamas nedidelis ekspedicinis kruizinis laivas su visais patogumais: prabangiomis kajutėmis, bibliotekomis, sveikatingumo centru, sporto sale, baru, restoranu, nardymo įranga, karinės klasės pripučiamomis valtimis („Zodiac“), baidarėmis, irklentėmis, žygių įranga ir kt., – vardija Dominykas. – Šios koncepcijos išskirtinumą kuria mūsų lankomos vietos. Laivai yra itin manevringi, turi sustiprintus korpusus ir aukštą ledo klasę, todėl gali įveikti didelius atstumus atokiose vietovėse. Patyrusi įgula šias ekspedicijas daro dar ypatingesnes – kartu su mumis keliauja „National Geographic“ fotografai, ekspedicijų vadovai ir narai iš viso pasaulio.“

Nors nepamirštamų patirčių buvo daugybė, Dominykas ypač ryškiai prisimena savo pirmąją įspūdingą kelionę į Antarktidą, plaukimą per Ramųjį vandenyną nuo Naujosios Zelandijos iki pat Velykų salos bei apsilankymus atokiausiose pasaulio vietose – Prancūzijos Polinezijoje, Markizų salose ir kitur.

Vieni labiausiai sukrėtusių prisiminimų yra iš Papua Naujosios Gvinėjos ir Vakarų Papua. „Kartą į mūsų laivą dukart trenkė žaibas, kitą sykį su visais keleiviais įstrigome Australijos pakrantėje, apsupti krokodilų ir gyvačių“, – prisimena kapitono vyresnysis padėjėjas.

Per visus jūroje praleistus metus jis išmoko vieną svarbią pamoką: niekada nenuvertink gamtos ir visada plauk su vėju, o ne prieš jį. „Jūra yra didžiausia mano aistra – mano pragyvenimo šaltinis, profesija, hobis ir meilė, – sako Dominykas. – Linkiu kiekvienam atrasti tokią aistrą gyvenime.“

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau