Stojantiesiems

Sveikiname Eleną Vengrienę sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją!

Spalio 5, 2017
 
Sveikiname Eleną Vengrienę š. m. spalio 5 d. sėkmingai apgynus daktaro disertaciją tema: „Reguliuojančių institucijų veiklos konsolidacija diegiant elektroninės valdžios sprendimus“, (socialinių mokslų sritis, vadyba – 03S).
 
Disertacijoje vertinamos reguliuojančių institucijų veiklos konsolidacijos diegiant elektroninės valdžios sprendimus galimybės ir tiriamas poveikis reguliuojančių institucijų veiklos gerinimui. Sprendžiant reguliuojančių institucijų veiklos konsolidacijos ir elektroninės valdžios sprendimų diegimo iššūkius, disertacijoje tiriamas veiklos gerinimą lemiančių veiksnių poveikis siekiant aukštesnės viešųjų paslaugų kokybės, mažesnių laiko sąnaudų, glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir efektyvesnio sprendimų priėmimo proceso.
 
Disertacijos tikslas – sudaryti koncepcinį modelį, pagal kurį būtų galima vykdyti reguliuojančių institucijų veiklos konsolidaciją diegiant elektroninės valdžios sprendimus. Pirmame skyriuje atskleidžiami teoriniai ir praktiniai aspektai šiais klausimais: viešųjų elektroninių paslaugų teikimas, reguliuojančių institucijų veiklos optimizavimas, informacinių technologijų taikymas reguliuojančiose institucijose; įvertinama horizontaliųjų paslaugų teikimo reguliavimo srityje svarba. Remiantis mokslinės literatūros analize, parenkami tikslingiausi viešųjų elektroninių paslaugų sąveikumo modeliai, reguliavimo kaštų analizės ir informacinių priemonių klasifikavimo metodai bei reguliuojančių institucijų veiklos derinimo principai. Antrame skyriuje atliekami reguliuojančių institucijų veiklos tyrimai ir nustatomi veiksniai, lemiantys tų institucijų veiklos efektyvumą. Taip pat suformuojamas koncepcinis reguliuojančių institucijų veiklos konsolidacijos diegiant elektroninės valdžios sprendimus modelis. Trečiame skyriuje atliekamas šio modelio aprobavimas Lietuvos sąlygomis. Vykdant modelio aprobavimą, naudojamas daugiakriterio vertinimo metodas. Juo remiantis, atliekamas Lietuvoje veikiančių reguliuojančių institucijų tyrimas, nustatomi jų veiklos reikšmingumo koeficientai ir pateikiamos efektyvumo didinimo rekomendacijos.
 
Mokslinis konsultantas    
 
Doc. dr. Vida DAVIDAVIČIENĖ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, vadyba – 03S). 
 
Disertacijos gynimo taryba
 
Pirmininkas
prof. habil. dr. Romualdas GINEVIČIUS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, vadyba – 03S).
 
Nariai:
prof. dr. Eugenijus CHLIVICKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, vadyba – 03S),
doc. dr. Tadas LIMBA (Mykolo Romerio universitetas, vadyba – 03S),
prof. dr. Biruta SLOKA  (Latvijos universitetas, vadyba – 03S),
doc. dr. Živilė TUNČIKIENĖ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, vadyba – 03S).
 
 
Daktaro disertaciją galima peržiūrėti interneto talpykloje  ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau