#SWITCH!: technologijos pakeitė pieštuką, bet ne smegenis

Rugsėjo 9, 2016
„Projektuojame ratą, kurį vėliau atsispausdinsime 3D spausdintuvu“, – ką su draugais veikia palinkę prie kompiuterių paaiškino #SWITCH renginio dalyvis moksleivis Karolis. Technologija, kuri dar visai neseniai kainavo milijonus, dabar buvo prieinama moksleiviams Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) 3D virtualaus modeliavimo bei projektavimo dirbtuvėse. Patys moksleiviai galėjo išbandyti darbą „Autodesk 123“ programa, susiprojektuoti skaitmeninį originalaus suvenyro modelį ir jį pasigaminti 3D spausdintuvu arba 2D lazeriniu pjaustytuvu.
 
 „Didžioji dalis šiuolaikinių moksleivių ir net studentų, kurie nėra susiję su gamtos mokslais, inžinerija, labai keistai įsivaizduoja mus supantį materialųjį pasaulį. Patogiam gyvenimui užsitikrinti jie naudoja tiek daiktų, bet retai susimąsto, kaip jie atsiranda ir iš ko yra padaryti. Vyrauja nuomonė, kad šiais laikais viską daro kompiuteris. Bet pažvelkime į naujai statomą namą: ne procesorius, monitorius ir ne pelė stovi ant pastolių, valdo kraną, kilnoja blokus“, – atkreipia dėmesį VGTU Mechanikos fakulteto Techninės kūrybos ir inovacijų centro direktorius dr. Algimantas Rotmanas.
 
Renginio Cool&Crazy zonoje įsikūrę VGTU stendo atstovai akcentavo, kad kompiuteris šiuolaikiniams žmogui, kaip ir inžinieriui, atstoja darbo įrankius – braižymo lentą ir pieštuką, storus žinynus, popierinius maketus ir pan. „Kompiuteris daug žino, daug atsimena, padeda projektuoti, apskaičiuoti, jis palengvina kūrybos procesą, bet pats nekuria. Jis užėmė pieštuko, bet ne smegenų vietą“, – akcentuoja A. Rotmanas.
 
VGTU Mechanikos fakulteto Techninės kūrybos ir inovacijų centro direktorius pasakojo, kad VGTU organizuojamose dirbtuvėse žaidybine forma yra siekiama parodyti, kaip veikia visi daiktų kūrimo procesai: nuo idėjos iki realizacijos. „Juk ne prekybos centre duona gimsta – pirmiausiai kažkas turi pasėti grūdą. Taip ir visi kiti daiktai, kad ir atkeliaujantys iš Kinijos, nėra Dalai Lamos materializuoti iš pelenų. Ką nors kuriant visada reikalinga mintis, idėjos išgryninimas, projektavimas ir pats gamybos procesas. Siekiame, kad jaunuolių galvose visos procesų grandys susisietų“, – priduria Techninės kūrybos ir inovacijų centro direktorius.
 
Be 3D virtualaus modeliavimo bei projektavimo dirbtuvių VGTU stende buvo galima apžiūrėti ir praktiškai išbandyti įvairius robotizuotus įtaisus, elektromobilį, ištirti savo biosignalus ir pabandyti jais valdyti išmaniuosius prietaisus, susipažinti su termovizoriaus naudojimu bei pasidaryti savo infraraudonųjų spindulių nuotrauką.
 
Stende organizuota ir daugiau dirbtuvių: norintys geriau susipažinti su Android programine įranga galėjo susikurti originalią programėlę (apps‘ą) ir ją įsikelti į savo Android telefoną, o nepabūgę lituoklio ir sugalvoję parungtyniauti mikrorobotinių „tarakonų“ lenktynėse, čia pat galėjo išmokti juos konstruoti iš savo atsivežto veikiančio vibrovarikliuko, paimto iš atitarnavusio mobiliojo telefono, taip pat didesnio dydžio dantų šepetėlio ir galvaninio AG13 tipo tabletės formos 1,5 V elemento.  

Galerija

Panašios naujienos

197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
Spalio 22 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas surengė 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“. Hibridiniu būdu vykęs renginys subūrė 197 dalyvius, o jo metu pristatytas 151 mokslinis pranešimas. Konferencija tapo erdve bakalauro ir magistro studijų studentams pristatyti savo tyrimų rezultatus, dalytis įžvalgomis ir diskutuoti apie aktualius ekonomikos bei vadybos iššūkius. Konferencijoje – beveik 200 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešimų Konferencijoje iš viso dalyvavo 197 žmonės, iš kurių 4 dalyvavo gyvai, o 193 – nuotoliniu būdu. Didžioji dalis dalyvių atvyko iš Lietuvos – jų buvo 195. VILNIUS TECH atstovavo 192 dalyviai, o tarptautinį konferencijos kontekstą papildė du dalyviai iš užsienio: vienas iš Taivano ir vienas iš Jungtinės Karalystės. Iš viso konferencijoje pristatytas 151 pranešimas. 139 pranešimus pristatė VILNIUS TECH atstovai, o tarp užsienio pranešimų autorių buvo atstovų iš Taivano ir Jungtinės Karalystės. Plenarinėje sesijoje – dirbtinis intelektas, strategija, inovacijos ir finansai Plenarinėje sesijoje keturi pranešėjai lietuvių ir anglų kalbomis dalijosi profesine patirtimi ir įžvalgomis apie dirbtinio intelekto taikymą, projektų valdymą, strateginio valdymo iššūkius, inovacijas, verslumą ir duomenimis grįstų finansinių sprendimų priėmimą. Pranešimus skaitė: Mantas Kapočius, UAB „DIPA“, Lietuva – „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuva – „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Prof. dr. Cheng-Kang Chen, Nacionalinis Taivano mokslo ir technologijų universitetas (National Taiwan University of Science and Technology), Taivanas – „MNC Decision-making for Innovation and Entrepreneurship“. Chris Krul, „Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė – „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Pranešimų temos atskleidė, kaip šiuolaikinės technologijos, strateginis požiūris ir duomenų analizė keičia projektų valdymą, organizacijų sprendimų priėmimą ir finansų sritį. Studentų moksliniai tyrimai – keturiose teminėse sekcijose JMK-2026 konferencijoje daugiau nei 150 studentų pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus atskirose sekcijose. Jos apėmė keturias ekonomikai ir vadybai aktualias kryptis: Ekonomikos darni plėtra (Sustainable economic development). Šiuolaikinio verslo aktualijos (Actualities of modern business). Finansų valdymas (Financial management). Organizacijų plėtros valdymo aktualijos (Actualities of organisational development management). Konferencija suteikė galimybę skirtingų studijų pakopų studentams pristatyti savo tyrimus akademinei bendruomenei, pasitikrinti idėjas, sulaukti grįžtamojo ryšio ir įsitraukti į mokslines diskusijas. Tokia patirtis prisideda prie mokslinių kompetencijų ugdymo, kritinio mąstymo ir gebėjimo aktualias ekonomikos bei vadybos problemas nagrinėti remiantis tyrimais. Jaunųjų mokslininkų konferencija – tai vieta, kur susitinka smalsumas, kūrybiškumas ir noras atrasti. Čia gimsta naujos idėjos, dalijamasi žiniomis ir drąsiai ieškoma atsakymų į aktualius klausimus. Nors konferencijos dėmesio centre – jaunieji mokslininkai, mokslinis smalsumas nepriklauso nuo amžiaus ar patirties. Svarbiausia – noras pažinti, gebėjimas kelti klausimus ir ryžtas ieškoti naujų sprendimų, nes būtent nuo to prasideda kiekvienas reikšmingas atradimas. Padėka konferencijos organizatoriams VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas dėkoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkui dr. Pauliui Šūmakariui ir organizacinio komiteto sekretorei Kotrynai Katinaitei, taip pat konferencijos sekcijų pirmininkams ir sekretoriams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: prof. habil. dr. Lesyai Kolinets; prof. dr. Ievai Meidutei-Kavaliauskienei; prof. dr. Laimai Okunevičiūtei Neverauskienei; doc. dr. Juozui Merkevičiui; doc. dr. Almai Mačiulytei-Šniukienei; doc. dr. Kristinai Garškaitei-Milvydienei; doc. dr. Laimai Jesevičiūtei-Ufartienei; doc. dr. Živilei Jezerskei; doc. dr. Andriui Tamošiūnui; dr. Giedrei Lapinskienei; dr. Liudmilai Lobanovai; dr. Sigitui Davidavičiui; Artūrui Strucai; Giedriui Čyrui; Indrei Bagdonei. Dėkojame visiems pranešėjams, dalyviams ir organizatoriams už įsitraukimą, dalijimąsi žiniomis ir indėlį į mokslinės bendruomenės stiprinimą.
Plačiau