Stojantiesiems

Transporto ir logistikos sektoriaus ateitis: skaitmenizacija ir inovacijos keičia taisykles

Kovo 18, 2025
Transporto ir logistikos sektorius sudaro apie 10 proc. Lietuvos BVP, o jame dirba per 171 tūkst. inžinerijos specialistų. Tačiau spartėjanti skaitmenizacija ir technologiniai pokyčiai iš esmės keičia rinkos poreikius ir didina kvalifikuotų specialistų paklausą. Ekspertai analizuoja, kokia kryptimi juda sektoriaus skaitmenizacija, kokių kompetencijų labiausiai reikia ir kas gali padėti, norint įgyti ar kelti kvalifikaciją.

Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Transporto inovacijų asociacijos direktorė, pasakoja, kad logistikos sektoriui pastaraisiais metais daug įtakos turėjo geopolitiniai poslinkiai, skaitmeninės prekybos augimas ir technologijų pažanga.

„COVID-19 pandemija bei geopolitiniai iššūkiai sukėlė tiekimo grandinių sutrikimus, vėlavimus ir didesnes išlaidas. Elektroninės prekybos plėtra padidino logistikos paslaugų paklausą, todėl tapo būtina optimizuoti tiekimo grandines ir paskutinės mylios pristatymą. Augant vartotojų lūkesčiams, logistikos tinklai tapo sudėtingesni, o įmonės pradėjo diegti tvarias ir pažangias praktikas“, – apžvelgia ji.

Anot R. Andziukevičiūtės-Buzės, verslas vis dažniau pasitelkia automatizaciją, skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą, siekdamas didinti veiklos efektyvumą, sumažinti klaidų tikimybę ir optimizuoti procesus. Be to, tokios technologijos keičia transporto logistiką, leisdamos realiuoju laiku sekti bei pristatyti krovinius, optimizuoti maršrutus, suskaičiuoti išmetamą CO2 emisijų kiekį, ir tiksliau prognozuoti paklausą.

Naujos kartos sprendimai

Tautvydas Sviklas, įvairios paskirties transporto priemones gaminančios ir projektuojančios UAB „Tukada“ įkūrėjas ir direktorius, sako, kad modernios transporto priemonių gamybos jau neįmanoma įsivaizduoti be pažangių skaitmeninių technologijų. „Tukada“ diegia inovatyvius sprendimus kiekviename gamybos etape – nuo projektavimo iki galutinio įrangos montavimo.


„Mūsų inžinieriai naudoja tokias programas kaip „SolidWorks“, „Fusion 360” bei skaitmeninius įrankius, skirtus 3D skenavimui ir 3D spausdinimui, kurie leidžia pasiekti maksimalų tikslumą, kuriant nestandartinius sprendimus“, – dalijasi pašnekovas.

Viena didžiausių bendrovės inovacijų –  išmanusis elektronikos integravimo valdiklis. T. Sviklas jį vadina transporto priemonės „smegenimis”, tampančiomis tiltu tarp bazinio automobilio gamintojo elektronikos ir papildomai montuojamos įrangos. Jis užtikrina, kad visa papildoma įranga – švyturėliai, sirenos, vidaus ir lauko apšvietimas, šildymo bei vėsinimo sistemos, durų užraktai, sekimo ir filmavimo įranga – veiktų darniai ir neperkrautų transporto priemonės elektros sistemos.

Vadovas pateikia pavyzdį, kai valdiklį turintis policijos reagavimo automobilis pateko į avariją ir kilo ginčas dėl švyturėlių naudojimo: nors pareigūnų transporto priemonė važiavo su įjungtais švyturėliais, kito automobilio vairuotojas tvirtino priešingai.

„Valdiklis leido peržiūrėti tikslius duomenis – kada buvo įjungti švyturėliai, kiek laiko jie veikė ir kokios tuo metu buvo elektros sąnaudos. Informacija tapo svarbiu įrodymu byloje ir aiškiai parodė, kaip technologija gali ne tik optimizuoti darbą, bet ir tapti kritiniu įrankiu, ginant teisingumą“, – kalba T. Sviklas.


Kiekviena naujovė, anot jo, reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir ilgo testavimo proceso.

„Laboratorijoje skiriame daugybę valandų kiekvieno naujo sprendimo kūrimui: nuo pirminio prototipo iki galutinio produkto. Atliekame elektros suderinamumo bandymus, realaus naudojimo testus, tikriname, kaip įranga veikia įvairiomis ekstremaliomis sąlygomis. Didžiausias iššūkis – ne tik sukurti, bet ir nuolat tobulinti sprendimus, kurie palengvintų mūsų klientų darbą – nesvarbu, ar tai būtų kurjeris, ar „Aro“ išminuotojas“, – sako „Tukados“ vadovas.

Koja kojon su inovacijomis

Profesorius dr. Olegas Prentkovskis, VILNIUS TECH universiteto Transporto inžinerijos fakulteto dekanas, pasakoja, kad akademinė bendruomenė taip pat privalo būti skaitmenizacijos ir inovacijų priešakyje. VILNIUS TECH nuolat bendradarbiauja su verslu, valstybinėmis institucijomis, tarptautiniais partneriais, ir aktyviai prisideda prie skaitmeninių sprendimų plėtros logistikos ir transporto inžinerijos srityje.


„Atliekame mokslinius tyrimus, kuriame inovacijas ir tobuliname technologijas išmaniųjų transporto sistemų srityje – nuo eismo valdymo ir transporto srautų optimizavimo iki autonominių transporto priemonių. Taip pat gilinamės į dirbtinio intelekto taikymo galimybes transporto inžinerijoje ir logistikoje: analizuojame transporto priemonių sistemų valdymą, vairuotojų elgseną, optimizuojame maršrutus, prognozuojame eismą ir tobuliname tiekimo grandines. Svarbi mūsų veiklos kryptis – tvarūs transporto sprendimai: kuriame ekologiškas transporto priemones, plečiame elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, tyrinėjame alternatyvius degalus ir diegiame sprendimus CO₂ emisijoms mažinti“, – pasakoja O. Prentkovskis.

Pasak dekano, transporto pramonė nuolat tobulėja ir fakulteto mokslininkai dalyvauja, kurdami inovacijas.

„Bendradarbiaudami su automobilius gaminančiais užsienio koncernais, kuriame virtualius jutiklius transporto priemonių pakaboms valdyti (angl. Virtual Sensor for Vehicle Suspension Control), kad automobiliai judėtų stabiliau. Neatsiliekame ir geležinkelių transporto srityje – kuriame skaitmenizuotą geležinkelio infrastruktūros techninės būklės valdymo sistemą, taip pat vykdome informacijos ir ryšių technologijų sąveikos su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema ERTMS (angl. Europe Railway Transport Management System) užtikrinimo tyrimus“, – vardija dekanas.

Pavyzdžiui, prisidėdami prie transporto priemonių saugaus eismo, fakulteto mokslininkai kuria inovatyvų skaitmeninį technologinį sprendimą, kuriam įgyvendinti būtinas 5G ryšys. „Sprendimas skirtas sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų instruktavimui ir mokymui realiu laiku. Jis leidžia užtikrinti, kad vilkikai būtų vairuojami saugiai, efektyviai ir ekologiškai“, – paaiškina pašnekovas.

Anot O. Prentkovskio, norint transportui naudoti alternatyvius degalus, taip pat neapsieinama be skaitmeninimo: fakulteto laboratorijoje atnaujinti variklių bandymo stendai generuoja didelį kiekį duomenų, susijusių su įprastų degalų bei vandenilio sąnaudomis, įvairiomis emisijomis, variklio veikimo režimais, stendo parametrais ir kt. „Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis gali rinkti ir analizuoti didelius duomenų kiekius, taip jie padeda efektyviau naudoti vandenilį vidaus degimo varikliuose ir transporte, sumažinti energijos nuostolius ir pagerinti visos sistemos veikimą“, – sako O. Prentkovskis.


Norėtų bendradarbiauti glaudžiau

R. Andziukevičiūtė-Buzė akcentuoja, kad Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus skaitmenizacijos lygis, lyginant su kitomis Europos šalimis, dar nėra aukštas. Tačiau šalies verslas išgyvena skaitmenizacijos transformaciją ir į ją investuoja. Procesas vyktų dar efektyviau, jeigu verslui pavyktų glaudžiau bendradarbiauti su akademine bendruomene.

„Tokia sinergija gali sukurti vertės abiem pusėms ir prisidėti prie tvarios ekonominės plėtros. Kaip to pasiekti? Norint užtikrinti efektyvius žinių ir idėjų mainus, skatinančius inovacijas bei naujų technologijų pristatymą, turi vykti nuolatinis ir struktūruotas dialogas. Įmones skatintume kviesti studentus atlikti profesines praktikas, stažuotes, kuriose jie galėtų įgyti vertingos patirties ir pritaikyti akademines žinias realiame darbe. Kitaip sakant, verslas pats galėtų išsiugdyti būsimą kompetentingą darbuotoją“, – sako pašnekovė.

Ji tęsia, kad dažnai tokiai sinergijai pritrūksta aiškaus abipusio poreikio ir tikslų nustatymo, o bendradarbiavimą apsunkina mokslo ir verslo kultūros bei vertybių skirtumai ar riboti resursai.

„Galbūt būtų tikslinga sukurti specializuotą platformą ar renginį. Pavyzdžiui, Briuselyje nuo 2008 m. kas dvejus metus organizuojamas universitetų ir įmonių forumas, kuriame suteikiama galimybė vykdyti tinklaveiką ir keistis idėjomis bei gerąja patirtimi“, – iliustruoja Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Augina kvalifikuotus specialistus

Pasak R. Andziukevičiūtės-Buzės, šiuo metu ypač svarbu tinkamai ruošti studentus būsimoms profesijoms transporto ir logistikos srityje arba apmokyti esamus transporto inžinerijos ir logistikos specialistus. „Ypač išaugo tvarios logistikos specialistų poreikis, kurie geba efektyviai valdyti išteklius, diegti tvarumą skatinančius sprendimus ir aplinkai draugiškus procesus, užtikrina, kad įmonėse vyktų ilgalaikė verslo plėtra, o jos pačios – tausotų aplinką“, – akcentuoja ji.


Pasak T. Sviklo, daug potencialo jis įžvelgia ir transporto inžinieriaus profesijoje. „Per pastaruosius metus šių specialistų atlyginimai išaugo 20–25 proc., jie lenkia net mechanikos inžinierių pajamas. Tai aiškiai rodo, kad skaitmenizacija tampa vis svarbesnė šiuolaikinėje transporto pramonėje“, – atskleidžia pašnekovas.

O. Prentkovskis pritaria, kad, norint sėkmingai diegti sukurtas ir kurti naujas, prižiūrėti ir optimizuoti skaitmenines logistikos ir transporto inžinerijos technologijas, nuolat reikia kvalifikuotų specialistų.

„VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetas vykdo po dvi bakalauro ir magistro studijų programas: „Transporto inžinerija“ ir „Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika“, kurios pavadinimas šiuo metu keičiamas į „Logistika ir transporto vadyba“, – patikslina pašnekovas.

Anot profesoriaus, fakultetas suteikia galimybę ne tik studentams mokytis pagal studijų programą, bet ir kelti kvalifikaciją transporto ir logistikos sektoriaus įmonių darbuotojams. Pasinaudodami mikrokredencialais, bendrovių darbuotojai pagal poreikius ir interesus gali rinktis konkrečius dalykus iš studijų programų, ir įgyti trūkstamų žinių.

„Į mus dažnai kreipiasi įvairių įmonių atstovai, išsakydami savo lūkesčius dėl darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo tokiose srityse, kaip transporto inžinerija, saugus transporto priemonių eismas, transporto mechatronika, transporto priemonių hidraulinės ir pneumatinės sistemos, alternatyviųjų degalų naudojimas, logistika, transporto ekonomika, transporto verslas ar vadyba, – vardija profesorius. – Jiems siūlome įvairias kelių dienų arba savaičių trukmės kvalifikacijos tobulinimo programas“.

T. Sviklas pripažįsta gerų specialistų rinkoje trūksta visada.

„Kaip man jaunam sakė vienas verslininkas: „Kad ir kokią sritį pasirinksi, būk joje geriausias – ir pamatysi, kaip greitai tapsi reikalingas“.  Jaunimui patarčiau rinktis sritį, kuri labiausiai domina, ir visa galva į ją pasinerti. Nors daugelį motyvuoja atlyginimai, reikia nepamiršti, kad ateities technologijos reikalauja specifinių įgūdžių“, – pataria vadovas. 

Šaltinis: vz.lt
Straipsnio autorius: Agnė Jašinskienė

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau