Stojantiesiems

Tyrimas: akademinis nesąžiningumas mažėja

Birželio 2, 2015
Šiandien, birželio 2 d. Lietuvos studentų sąjunga pristato tyrimą „Akademinio sąžiningumo indeksas 2015”. Trečią kartą atliekamo tyrimo tikslas – nustatyti, kiek paplitęs nesąžiningas elgesys Lietuvos aukštosiose mokyklose ir atrasti efektyvesnių būdų su juo kovoti.
 
„Akademinis nesąžiningumas yra labai didelė Lietuvos aukštojo mokslo yda. Pristatydami šį tyrimą norime atkreipti dėmesį, kad nepakankamas dėmesys sukčiavimo paplitimui smukdo studijų kokybę, skatina diplomo nuvertėjimą ir kompromituoja aukštojo mokslo sistemą. Kovoti su šia problema akademinė bendruomenė turėtų drauge ir nuolat, tikslingai“, – kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
 
Studentų atstovai džiaugėsi, kad akademinio nesąžiningumo mastai aukštosiose mokyklose šiek tiek sumažėjo, tačiau  tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausiai studentų iš nesąžiningo elgesio formų dažniausiai pasitaikančiomis laiko nesąžiningumą atliekant savarankiško darbo užduotis, šią veiklą paplitusia laiko 61 proc. studentų, ir nesąžiningą elgesį viešų atsiskaitymų metu (48 proc.).
 
Nesąžiningiausi – biomedicinos mokslų studentai
 
Akademinio sąžiningumo lygis pakankamai ženkliai skiriasi lyginant įvairias studijų sritis. Sąžiningiausi – menų atstovai. Galima spėti, kad tam įtaką daro ir specifinė atsiskaitymo forma. Kiek netikėtas augantis nesąžiningumas tarp technologinių ir biomedicinos mokslų atstovų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 52 proc. biomedicinos mokslų atstovų pastebi akademinį nesąžiningumą savo aplinkoje.
 
„2013 m. buvo pakankamai didelis skirtumas tarp ištęstinių bei nuolatinių studijų formų studentų pagal akademinio nesąžiningumo paplitimą. Šis skirtumas šiemet gerokai mažesnis“, – sako sociologas Martynas Kriaučiūnas.
 
Dar vienas šių metų tyrimo netikėtumas – išnykęs skirtumas tarp nesąžiningų veikų paplitimo universitetuose ir kolegijose, kuris prieš porą metų buvo pakankamai ryškus. „Universitetuose sąžiningumo situacija lieka panaši, tačiau kolegijose matomi ryškūs teigiami pokyčiai: 2013 m. akademinį nesąžiningumą paplitusiu reiškiniu įvardino 49 proc., kai tuo tarpu šiemet – 34 proc.“, –teigia M. Kriaučiūnas.
 
Rašto darbų pirkimas ir pardavimas turi būti baudžiamas griežčiau
 
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad veiklose, kurios yra griežčiau kontroliuojamos dėstytojų ar kito akademinio personalo akademinio nesąžiningumo mastai mažėja. Tačiau veiklose, kurios reikalauja studento savarankiško darbo, pvz. komandinio darbo užduotys, rašto darbų rengimas, akademinio nesąžiningumo mastai nemažėja.
 
„Matome ryškų skirtumą tarp veiklų, kurios yra kontroliuojamos ir daugiau savarankiškos. Mokslinių darbų pirkimas, pardavimas ir pateikimas kaip savo yra didelė problema, kurios aukštosios mokyklos savo jėgomis išspręsti negali, tad čia reikalingas valstybės įsikišimas ir palaikymas. Siūlome, kad ši veikla būtų įtraukta į Administracinės teisės pažeidimų kodeksą ir už rašto darbų pardavimą, pirkimą bei pateikimą kaip savo būtų taikoma administracinė nuobauda“, – sako P. Baltokas.
 
Šiai idėjai pritaria ir vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Nerijus Mačiulis. „Akademinis nesąžiningumas turi ilgalaikių pasekmių visai valstybei ir jos ekonomikai. Lietuvoje darbingo amžiaus jaunuolių skaičius mažėja, prognozuojama, kad iki kito dešimtmečio sumažės apie 15 proc. Tad turime užtikrinti, kad studentai įgis tinkamas kompetencijas ir sugebės save tinkamai realizuoti darbo rinkoje. Sąmoningas pasiruošimas sukčiauti, paruoštukių naudojimas yra sunkus nusikaltimas, tačiau universitetai ir dėstytojai dažnai nuolaidžiauja tokiems studentams. Mano manymu, bausmė už tokią veiklą turėtų būti šalinimas iš universiteto. Rašto darbų pirkimas ir pardavimas turėtų būti kriminalizuota veikla, kadangi tai yra veiklos, kurios turi neigiamą įtaką ne tik pačiam asmeniui bet ir visai valstybės ekonomikai“, – teigia N. Mačiulis.
 
Įvardino akademinio nesąžiningumo priežastis
 
Anot N. Mačiulio, viena didžiausių akademinio nesąžiningumo priežasčių didelis aukštojo mokslo prieinamumas. „Aukštosios mokyklos priima studentus neturinčius kompetencijų ir nėra suinteresuotos pašalinti studentus, kurie sukčiauja.  Konkuruodamos aukštosios mokyklos priima asmenis, kurie neturėtų studijuoti ir toleruoja sukčiavimą“, – sako N. Mačiulis.
 
Anot ekonomisto, sukčiavimo kultūra ateina iš mokyklų ir yra aiškus atspindys visuomenės, kurioje toleruojamas mokesčių vengimas, kyšininkavimas ir korupcija. „Kai kalbame apie kovą su šešėliu, turime kalbėti ir apie kovą su akademiniu nesąžiningumu. Turime su tuo kovoti mokyklose, universitetuose. Nors tyrimas ir atskleidžia teigiamą pokytį, jis nėra pakankamas. Tiek valstybė, tiek auštosios mokyklos turi dėti pastangas ir inkriminuoti šią veiklą“, – teigia N. Mačiulis.
 
Tyrimo pristatyme dalyvavęs Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. Alfonsas Daniūnas teigia, kad aukštosios mokyklos deda pastangas kovoti su akademiniu nesąžiningumu: „Universitetuose diegiamos plagiavimo sistemos. VGTU užfiksavus nesąžiningą veiklą studentai šalinami“, – sako rektorius. 
 
Vis dėlto A. Daniūnas pastebi, kad per mažai dėmesio skiriama studento atsakomybei už akademinį nesąžiningumą. „Kaip matome kuo daugiau studentas turi kontakto su dėstytoju, tuo labiau mažėja akademinis nesąžiningumas, tad galbūt reikėtų svarstyti galimybę sugriežtinti paskaitų lankymą. Turime didinti studentų ir dėstytojų kontaktą. Taip pat valstybės dėmesys šiam reiškiniui turėtų didėti, kadangi aukštosios mokyklos vienos šios problemos pašalinti negali“, – teigia prof. A. Daniūnas.   
 
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė R. Mrazauskaitė sako, kad Švietimo ir mokslo ministerija kovai su akademiniu nesąžiningumu skiria per mažai dėmesio, tą patį būtų galima pasakyti ir apie didžiąją dalį aukštųjų mokyklų.
 
Trečius metus Lietuvos studentų sąjungos atliekamu tyrimu siekiama įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, sužinoti, kas lemia jo priežastis ir rasti efektyvias problemos sprendimo priemones. Tyrime analizuojami dviejų bangų duomenys. Pirmoji tyrimo banga vyko 2013 m. kovo 30-balandžio 7 dienomis, buvo apklausti 1638 studentai. Antroji – 2015 m. kovo 20-balandžio 4 dienomis, apklausti 1243 studentai.
 
Vienkartinė klausimyno nuoroda studentams buvo siunčiama elektroniniu paštu. Elektroninio pašto adresai buvo atsitiktiniu būdu atrinkti iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės.  Neužpildžiusiems klausimyno buvo siunčiamas vienas priminimas. Tyrimas „Akademinio sąžiningumo indeksas“ yra iš dalies finansuojamas LR Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau