Unikalioje mokymosi programoje – nuosekli pažintis su inžinerija

Rugsėjo 29, 2017
Kriptovaliutų palyginimas, dalijimosi ekonomikos pavyzdžių analizė, cunamiui atsparaus namo projektavimas, vidaus apdailos medžiagų savybių tyrimas, Bluetooth ryšiu valdomų įrenginių konstravimas ir programavimas – tai ne studentų baigiamųjų darbų temos. Tai inžinerinio ugdymo praktikos darbai, kuriuos, ruošdamiesi brandos darbo rengimui, padarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerijos licėjaus vienuoliktokai. Tęsdamas sėkmingą praktiką šiemet VGTU inžinerijos licėjus, bendradarbiaudamas su VGTU,  startuoja su nauja unikalia Lietuvoje pirminio inžinerinio ugdymo programa.
 
Pasak VGTU Edukacinių kompetencijų grupės Pirminio inžinerinio ugdymo koordinatorės bei VGTU inžinerijos licėjaus direktoriaus pavaduotojos inžineriniam ugdymui Linos Bagdžiūnaitės-Litvinaitienės, būtent 2016–2017 mokslo metais daryti Inžinerinio ugdymo praktikos darbai patvirtino, kad VGTU inžinerijos licėjaus mokiniai pajėgūs įžvelgti, išgryninti problemas bei surasti jiems tinkamus kūrybiškus inžinerinius sprendimus. „Praktika parodė, kad fragmentiškas mokinių supažindinimu su atskiromis inžinerinėmis sritimis nėra pakankamas, todėl atsirado poreikis nuosekliai ir kompleksinei, į bendrą tikslą orientuotai programai. Ją sudarėme taip, kad ji padėtų mokiniui bręsti kaip kūrybingai, kritiškai mąstančiai asmenybei, gebančiai įgyti inžinerines kompetencijas bei jas taikyti pažinimui, kūrybai ir valdymui“, – sako L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė.
 
Anot jos, sudarant programą buvo orientuojamasi į tai, kad vaikams būtų įdomu. „Mūsų tikslas nėra paruošti tam tikros srities specialistus. Mes norime mokyti vaikus inžinerijos. Išaugęs susidomėjimas mokslais VGTU inžinerijos licėjuje jau parodo, kad tėvai vis labiau supranta, kad inžinerija nėra mados reikalas, tai kasdienybė ir jos ateitis, nes visa tai, ką mes turime aplink save – pradedant telefonais ir baigiant patogiu, komfortabiliu gyvenimu – yra inžinerija. Jie nori, kai vaikai tai suprastų ir eitų tuo keliu“, – atkreipia dėmesį L. Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė.
 
Ji akcentuoja, kad programa unikali tuo, jog apjungia konkrečius VGTU inžinerijos licėjaus ir VGTU žmogiškuosius bei materialiuosius išteklius ir suteikia galimybę gimnazijos klasių mokiniams su atskiromis inžinerijos sritimis susipažinti nuosekliai ir integruotai. VGTU inžinerijos licėjus ir VGTU yra vienintelės ugdymo įstaigos Lietuvoje turinčios tokią bendrą programą.
 
Pagal naująją programą nuo šių mokslo metų licėjaus pirmų gimnazinių klasių mokiniai pažintį su inžinerija pradės inžinerijos istorija, inžinerijos procesų verslo ir ekonomikos pagrindais bei gilinsis į dizaino sritį. Per pavasario pusmetį šie gebėjimai bus pritaikyti projektuojant. Antroje gimnazinėje klasėje lauks pažintis su biomechanika, medijų ir audiovizualinės inžinerijos pradmenimis, pavasario pusmetyje – programavimu bei chemijos laboratoriniais darbais. Trečių metų gimnazistai rudens pusmetį pradės mechatronikos ir informatikos inžinerija, o metus pabaigs klausydami paskaitų ir atlikdami laboratorinius bei praktikos darbus civilinės, civilinės miestų ir energijos inžinerijos srityse. Vyriausieji licėjaus gimnazistai išbandys savo jėgas statinio informaciniame modeliavime (BIM), t. y. susipažins su  funkciniu ir fiziniu objekto atvaizdavimu skaitmeninėje erdvėje bei visus savo įgytus gebėjimus apibendrins ekonomikos inžinerijos samprata.
 
Pasak VGTU inžinerijos licėjaus direktorės Reginos Mikalauskienės, 2016 m. pasirašyta VGTU ir VGTU inžinerijos licėjaus jungtinės veiklos sutartis dėl inžinerinio ugdymo programos įgyvendinimo buvo tarsi kertinis akmuo, nuo kurio pradėjo keistis konkrečios veiklos, skirtos inžinerinio ugdymo programai įgyvendinti. „VGTU ir VGTU inžinerijos licėjus dalijasi atsakomybe ir partneryste formaliojo ir neformaliojo inžinerinio ugdymo srityse, mokytojų kvalifikacijos, techninės kūrybos, karjeros planavimo, kultūros, sporto, meno veiklose ir bendruose renginiuose. Didžioji dalis inžinerijos ir projektavimo dalykų pamokų I–IV klasių mokiniams vyksta VGTU auditorijose ir laboratorijose, jas veda mūsų mokytojai kartu su universiteto dėstytojais“, – pasakoja VGTU inžinerijos licėjaus direktorė.
 
Kad mokiniams būtų sudarytos sąlygos inžineriniais dalykais domėtis ir su projektais dirbti pačioje mokykloje, VGTU inžinerijos licėjus įrenginėja naujas  edukacines erdves mokiniams: „Licėjuje dar vis kaukši plaktukai, o po pamokų galima išgirsti ir galingesnes grąžtų „melodijas“ – šiuo metu įrenginėjame dar vieną inžinerijai skirtą edukacinę erdvę, kurioje vienu metu turėtų tilpti iki 50 mokinių. Jau esame įrengę projektavimo kabinetą, kai tik gausime kompiuterinę įrangą, jame galės dirbti 30 mokinių. Pagrindinė šios erdvės funkcija – projektavimo pamokos gimnazistams. Kadangi laimėjome projektą „Informatika pradiniame ugdyme“, įrengėme ypatingą informatikos klasę pradinukams. Ugdome kūrybingas asmenybes, tai ir planų dar daug turime“, – sako VGTU inžinerijos licėjaus direktorė.

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH lankėsi Eslingeno universiteto rektorius: dėmesys tarptautiniam bendradarbiavimui ir transporto inžinerijos inovacijoms
VILNIUS TECH lankėsi Eslingeno universiteto rektorius: dėmesys tarptautiniam bendradarbiavimui ir transporto inžinerijos inovacijoms
VILNIUS TECH universitete lankėsi Vokietijos Eslingeno universiteto (Hochschule Esslingen) rektorius prof. Christof Wolfmaier. Vizito metu aptartos universitetų bendradarbiavimo perspektyvos, studentų ir dėstytojų akademinių mainų galimybės, susipažinta su VILNIUS TECH ir VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais bei studentų inžineriniais projektais. Tarptautinė partnerystė – naujos galimybės studijoms ir mokslui VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas susitikimo metu pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant universiteto akademinį ir mokslinį potencialą. „Tarptautinė partnerystė yra viena svarbiausių universiteto strateginės plėtros krypčių. Bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis suteikia naujų galimybių studentams, dėstytojams ir mokslininkams, skatina keitimąsi žiniomis bei gerąja patirtimi. Džiaugiamės stiprėjančiais ryšiais su Eslingeno universitetu ir tikimės, kad jau įgyvendintos bendros veiklos taps pagrindu naujoms iniciatyvoms studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – teigė VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. Adas Meškėnas. Bendradarbiavimas, grindžiamas akademiniais mainais ir patirties sklaida VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetą ir Eslingeno universitetą jau sieja aktyvus akademinis bendradarbiavimas. Pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) remiamą mainų programą Transporto inžinerijos fakulteto studentai tris kartus lankėsi Eslingeno taikomųjų mokslų universitete, kur turėjo galimybę susipažinti su studijų procesu, mokymo ir mokslinių tyrimų infrastruktūra bei taikomais inžinerinio rengimo principais. Universitetų bendradarbiavimą taip pat stiprino dėstytojų vizitai, kurių metu buvo dalijamasi akademine patirtimi, aptariami studijų organizavimo, mokymo metodų ir mokslinės veiklos klausimai. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas VILNIUS TECH tapo dar viena galimybe įvertinti jau įgyvendintas bendras veiklas ir aptarti tolesnes partnerystės plėtros kryptis. Dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos Vizito VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete metu Eslingeno universiteto rekrorius prof. dr. Christof Wolfmaier, kuris pagal savo išsilavinimą yra transporto srities atstovas, apžiūrėjo transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijų erdves, susipažino su jose naudojama įranga, vykdomais moksliniais tyrimais ir praktinio studentų rengimo galimybėmis. Ypatingo svečio dėmesio sulaukė fakultete vykdomi moksliniai projektai autonominio transporto ir geležinkelių transporto srityse. Šios kryptys yra aktualios tiek Lietuvos, tiek Vokietijos transporto sektoriams, kuriuose vis didesnę reikšmę įgyja automatizavimas, skaitmenizacija, saugumas ir tvarūs technologiniai sprendimai. Diskusijų metu aptartos šiuolaikinės transporto inžinerijos plėtros tendencijos, mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybės ir universitetų vaidmuo rengiant specialistus sparčiai besikeičiančiam transporto sektoriui. Nuo mokslinių tyrimų iki studentų sukurtų transporto priemonių Ne mažiau įdomi vizito dalis buvo skirta studentų praktiniams inžineriniams projektams. Svečias apžiūrėjo fakulteto klasikinį ir elektrinį kartingus, susipažino su jų techniniais sprendimais bei kitomis studentų įgyvendinamomis idėjomis. Tačiau vien apžiūra vizitas neapsiribojo. Prof. dr. Christof Wolfmaier pats išbandė studentų sukonstruotą pneumatinį kartingą, kurio judėjimui naudojama suslėgtojo oro energija. Tai netradicinis inžinerinis sprendimas, leidžiantis studentams praktiškai pritaikyti kompiuterizuotos inžinerijos, mechanikos, pneumatikos, transporto priemonių konstrukcijos ir valdymo žinias. Svečias taip pat turėjo galimybę pasivažinėti studentų sukurtu elektromobiliu ir tiesiogiai susipažinti su jų praktinės inžinerinės veiklos rezultatais. Tokie projektai atskleidžia, kad transporto inžinerijos studijos neapsiriboja teorinėmis žiniomis. Studentai turi galimybę patys projektuoti, konstruoti, eksperimentuoti, išbandyti savo sprendimus ir tobulinti juos realiomis sąlygomis. Naujos galimybės tarptautinei partnerystei VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, tokie vizitai yra svarbūs ne tik instituciniams ryšiams palaikyti, bet ir naujoms bendradarbiavimo galimybėms kurti. „Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Eslingeno universitetu jau turi konkrečių rezultatų – įgyvendinti studentų akademiniai mainai, vyko dėstytojų vizitai, užmegzti profesiniai ryšiai. Mums ypač svarbu, kad tarptautinė partnerystė suteiktų studentams galimybę įgyti naujos patirties, susipažinti su kitų šalių inžineriniais sprendimais ir plėsti savo profesinį akiratį. Taip pat malonu, kad mūsų svečias domėjosi fakultete vykdomais moksliniais tyrimais, o studentų sukurta transporto technika galėjo įsitikinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sako fakulteto dekanas. Vizito metu išryškėjo abiejų universitetų bendras interesas plėtoti tarptautinį akademinį mobilumą, skatinti dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą bei ieškoti galimybių bendroms studijų ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir praktinė studentų inžinerinė veikla yra svarbios šiuolaikinio technologijų universiteto stiprybės.       Foto: Alekso Jauniaus
Plačiau
Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas: dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos
Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas: dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos
VILNIUS TECH lankėsi Vokietijos Eslingeno universiteto (Hochschule Esslingen) rektorius prof. Christof Wolfmaier. Vizito metu aptartos universitetų bendradarbiavimo perspektyvos, studentų ir dėstytojų akademinių mainų galimybės, susipažinta su VILNIUS TECH ir Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais bei studentų inžineriniais projektais. VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas susitikimo metu akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant universiteto akademinį ir mokslinį potencialą. „Tarptautinė partnerystė yra viena svarbiausių universiteto strateginės plėtros krypčių. Bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis suteikia naujų galimybių studentams, dėstytojams ir mokslininkams, skatina keitimąsi žiniomis bei gerąja patirtimi. Džiaugiamės stiprėjančiais ryšiais su Eslingeno universitetu ir tikimės, kad jau įgyvendintos bendros veiklos taps pagrindu naujoms iniciatyvoms studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – teigė VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. Adas Meškėnas. Bendradarbiavimas, grindžiamas akademiniais mainais ir patirties sklaida  VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetą ir Eslingeno universitetą jau sieja aktyvus akademinis bendradarbiavimas. Pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) remiamą mainų programą Transporto inžinerijos fakulteto studentai tris kartus lankėsi Eslingeno taikomųjų mokslų universitete, kur turėjo galimybę susipažinti su studijų procesu, mokymo ir mokslinių tyrimų infrastruktūra bei taikomais inžinerinio rengimo principais. Universitetų bendradarbiavimą taip pat stiprino dėstytojų vizitai, kurių metu buvo dalijamasi akademine patirtimi, aptariami studijų organizavimo, mokymo metodų ir mokslinės veiklos klausimai. Dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos Vizito Transporto inžinerijos fakultete (TIF) metu Eslingeno universiteto rektorius prof. dr. Ch.Wolfmaier, kuris pagal savo išsilavinimą yra transporto srities atstovas, apžiūrėjo transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijų erdves, susipažino su jose naudojama įranga, vykdomais moksliniais tyrimais ir praktinio studentų rengimo galimybėmis. Ypatingo svečio dėmesio sulaukė fakultete vykdomi moksliniai projektai autonominio transporto ir geležinkelių transporto srityse. Šios kryptys yra aktualios tiek Lietuvos, tiek Vokietijos transporto sektoriams, kuriuose vis didesnę reikšmę įgyja automatizavimas, skaitmenizacija, saugumas ir tvarūs technologiniai sprendimai. Diskusijų metu aptartos šiuolaikinės transporto inžinerijos plėtros tendencijos, mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybės ir universitetų vaidmuo rengiant specialistus sparčiai besikeičiančiam transporto sektoriui. Ne mažiau įdomi vizito dalis buvo skirta studentų praktiniams inžineriniams projektams. Svečias apžiūrėjo fakulteto klasikinį ir elektrinį kartingus, susipažino su jų techniniais sprendimais bei kitomis studentų įgyvendinamomis idėjomis. Studentų sukonstruotą pneumatinį kartingą, kurio judėjimui naudojama suslėgtojo oro energija, išbandė ir pats svečias. Šis kartingas – netradicinis inžinerinis sprendimas, leidžiantis studentams praktiškai pritaikyti kompiuterizuotos inžinerijos, mechanikos, pneumatikos, transporto priemonių konstrukcijos ir valdymo žinias. Svečias taip pat turėjo galimybę pasivažinėti studentų sukurtu elektromobiliu ir tiesiogiai susipažinti su jų praktinės inžinerinės veiklos rezultatais. Tokie projektai atskleidžia, kad transporto inžinerijos studijos neapsiriboja teorinėmis žiniomis. Studentai turi galimybę patys projektuoti, konstruoti, eksperimentuoti, išbandyti savo sprendimus ir tobulinti juos realiomis sąlygomis. Naujos galimybės tarptautinei partnerystei TIF dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, tokie vizitai yra svarbūs ne tik instituciniams ryšiams palaikyti, bet ir naujoms bendradarbiavimo galimybėms kurti. „Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Eslingeno universitetu jau turi konkrečių rezultatų – įgyvendinti studentų akademiniai mainai, vyko dėstytojų vizitai, užmegzti profesiniai ryšiai. Mums ypač svarbu, kad tarptautinė partnerystė suteiktų studentams galimybę įgyti naujos patirties, susipažinti su kitų šalių inžineriniais sprendimais ir plėsti savo profesinį akiratį. Taip pat malonu, kad mūsų svečias domėjosi fakultete vykdomais moksliniais tyrimais, o studentų sukurta transporto technika galėjo įsitikinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sako fakulteto dekanas. Vizito metu išryškėjo abiejų universitetų bendras interesas plėtoti tarptautinį akademinį mobilumą, skatinti dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą bei ieškoti galimybių bendroms studijų ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir praktinė studentų inžinerinė veikla yra svarbios šiuolaikinio technologijų universiteto stiprybės.
Plačiau