VGTU absolvento sėkmė: per 8 metus – nuo kurjerio iki direktoriaus pavaduotojo

Sausio 27, 2016
Trumpas dosje
 
2006 m. sausį pradėjo dirbti kaip kurjeris
2006 m. rugpjūtį tapo vadybininko asistentu Importo pardavimo skyriuje
2006 m. gruodį paskirtas vadybininku
2007 m. rugpjūtį pakilo iki vyr. vadybininko pareigų
2007 m. spalį perkeltas į Akcizinių krovinių skyrių kaip vyr. vadybininkas
2010 m. rugpjūtį tapo Akcizinių krovinių skyriaus vadovu
2014 m. gruodį tapo direktoriaus pavaduotoju
„Niekada neturėjau „prastų" klientų dėžutės, o į kiekvieną kontaktą žiūrėjau kaip į galimybę", – pasakoja Sigitas Meilūnas, 31-ių „Girteka Logistics" direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už akcizinių bei termoreguliuojamų krovinių gabenimą Europoje bei Azijoje. Sigito karjera kompanijoje – išties įspūdinga. Dar studijuodamas pradėjęs dirbti kurjeriu, atkaklių pastangų ir entuziazmo dėka prieš metus jis buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju.
 
Augi ugdydamas kitus

 
Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) Transporto inžinerijos studijų programos Transporto technologinių sistemų inžinerijos specializaciją baigęs Sigitas sako, jog siekiant karjeros svarbu ne tik gerai atlikti savo darbą, tačiau ir ugdyti sau pamainą: „Visada tikėjau tuo, kad niekada nepaaugsi, jei nebus, kas tave pakeičia. Juk žmogų ugdai ne tik tam, kad jis tave pakeistų, bet ir kad tu pats galėtum kilti aukščiau".
 
Itin svarbu, kad komandą sudarytų motyvuoti žmonės, nes nuo to priklauso rezultatai, kurių visi drauge gali pasiekti. Pats Sigitas teigia nuolat besistengiantis plėsti savo pavaldinių akiratį, padėti atkreipti dėmesį į svarbias detales ir padaryti karjerą. „Savo darbuotojams „Girteka Logistics" rengiame įvairius mokymus, kad jie augtų ir tobulėtų, sudarome sąlygas kelti savo kvalifikaciją bei siekti aukštesnių pareigų. Manau, kad tie, kas jomis naudojasi, turi potencialą pasiekti nemažiau nei aš", – sako S. Meilūnas.
 
Mokėk tai, ko reikės rytoj
 
Tiesa, Sigitas pastebi, jog dažnai tenka susidurti su ydinga darbuotojų nuomone, kad jei jie yra savo srities specialistai ir puikiai atlieka pavedamas užduotis, jie verti paaukštinimo. Realybė yra priešinga. Bet kuris vadovas tokį darbuotoją sieks išlaikyti toje pačioje pozicijoje dėl dviejų priežasčių. Pirma, dabartines pareigas darbuotojas atlieka gerai ir rodo gerus rezultatus. Antra, kam rizikuoti – galbūt naujoje pozicijoje jis nesusitvarkys.
 
„Vienintelis garantuotas būdas sėkmingai kilti karjeros laiptais nėra lengvas. Suprantama, kad darbuotojas iš tiesų turi gerai atlikti savo darbą, nes kitaip bus atleistas. Tačiau tuo pat metu jis turi demonstruoti kompetencijas, kurių reikia jo norimai pozicijai. Jei vadybininkas nori tapti skyriaus vadovu, jis turi parodyti, kad geba organizuoti komandos darbą, motyvuoti ir suvienyti žmones bendriems rezultatams siekti", – komentuoja S. Meilūnas.
 
Tiesa, šiandien tai ne tokia jau ir populiari praktika – žmonės nori greitų rezultatų ir stulbinančios karjeros dar iki trisdešimtojo gimtadienio. „Girteka Logistics" direktoriaus pavaduotojas sako, jog taip jie pradeda šokinėti iš vienos darbovietės į kitą, stengdamiesi užimti aukštesnes pareigas: „Tačiau taip elgdamiesi jie neišsilavina reikiamų gebėjimų. Ilgalaikėje perspektyvoje jie ir liks šokinėtojai, o aukščiausias pozicijas užims tie, kurie tobulėjo ir kantriai siekė savo tikslo".
 
Beje, Sigitas pasakoja, jog mintis apie darbą įmonių grupėje „Girteka" jam kilo ganėtinai anksti. „Aš gimęs ir užaugęs Vilniaus priemiestyje, todėl važiuodamas į paskaitas VGTU matydavau didžiulę „Girteka Logistics" pastato iškabą, greta stovintį Porsche Cayenne, o netoliese – kylančius naujus butus. Tuomet sakiau, kad ateityje tikrai ten dirbsiu, vairuosiu būtent tą automobilį ir gyvensiu viename iš tų butų. Šiandien juokauju, kad pirmuosius savo dar ganėtinai naivius jaunystės tikslus beveik įgyvendinau – trūksta tik Cayenne'o", – juokauja S. Meilūnas.
 

Galerija

Panašios naujienos

197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
Spalio 22 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas surengė 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“. Hibridiniu būdu vykęs renginys subūrė 197 dalyvius, o jo metu pristatytas 151 mokslinis pranešimas. Konferencija tapo erdve bakalauro ir magistro studijų studentams pristatyti savo tyrimų rezultatus, dalytis įžvalgomis ir diskutuoti apie aktualius ekonomikos bei vadybos iššūkius. Konferencijoje – beveik 200 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešimų Konferencijoje iš viso dalyvavo 197 žmonės, iš kurių 4 dalyvavo gyvai, o 193 – nuotoliniu būdu. Didžioji dalis dalyvių atvyko iš Lietuvos – jų buvo 195. VILNIUS TECH atstovavo 192 dalyviai, o tarptautinį konferencijos kontekstą papildė du dalyviai iš užsienio: vienas iš Taivano ir vienas iš Jungtinės Karalystės. Iš viso konferencijoje pristatytas 151 pranešimas. 139 pranešimus pristatė VILNIUS TECH atstovai, o tarp užsienio pranešimų autorių buvo atstovų iš Taivano ir Jungtinės Karalystės. Plenarinėje sesijoje – dirbtinis intelektas, strategija, inovacijos ir finansai Plenarinėje sesijoje keturi pranešėjai lietuvių ir anglų kalbomis dalijosi profesine patirtimi ir įžvalgomis apie dirbtinio intelekto taikymą, projektų valdymą, strateginio valdymo iššūkius, inovacijas, verslumą ir duomenimis grįstų finansinių sprendimų priėmimą. Pranešimus skaitė: Mantas Kapočius, UAB „DIPA“, Lietuva – „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuva – „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Prof. dr. Cheng-Kang Chen, Nacionalinis Taivano mokslo ir technologijų universitetas (National Taiwan University of Science and Technology), Taivanas – „MNC Decision-making for Innovation and Entrepreneurship“. Chris Krul, „Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė – „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Pranešimų temos atskleidė, kaip šiuolaikinės technologijos, strateginis požiūris ir duomenų analizė keičia projektų valdymą, organizacijų sprendimų priėmimą ir finansų sritį. Studentų moksliniai tyrimai – keturiose teminėse sekcijose JMK-2026 konferencijoje daugiau nei 150 studentų pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus atskirose sekcijose. Jos apėmė keturias ekonomikai ir vadybai aktualias kryptis: Ekonomikos darni plėtra (Sustainable economic development). Šiuolaikinio verslo aktualijos (Actualities of modern business). Finansų valdymas (Financial management). Organizacijų plėtros valdymo aktualijos (Actualities of organisational development management). Konferencija suteikė galimybę skirtingų studijų pakopų studentams pristatyti savo tyrimus akademinei bendruomenei, pasitikrinti idėjas, sulaukti grįžtamojo ryšio ir įsitraukti į mokslines diskusijas. Tokia patirtis prisideda prie mokslinių kompetencijų ugdymo, kritinio mąstymo ir gebėjimo aktualias ekonomikos bei vadybos problemas nagrinėti remiantis tyrimais. Jaunųjų mokslininkų konferencija – tai vieta, kur susitinka smalsumas, kūrybiškumas ir noras atrasti. Čia gimsta naujos idėjos, dalijamasi žiniomis ir drąsiai ieškoma atsakymų į aktualius klausimus. Nors konferencijos dėmesio centre – jaunieji mokslininkai, mokslinis smalsumas nepriklauso nuo amžiaus ar patirties. Svarbiausia – noras pažinti, gebėjimas kelti klausimus ir ryžtas ieškoti naujų sprendimų, nes būtent nuo to prasideda kiekvienas reikšmingas atradimas. Padėka konferencijos organizatoriams VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas dėkoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkui dr. Pauliui Šūmakariui ir organizacinio komiteto sekretorei Kotrynai Katinaitei, taip pat konferencijos sekcijų pirmininkams ir sekretoriams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: prof. habil. dr. Lesyai Kolinets; prof. dr. Ievai Meidutei-Kavaliauskienei; prof. dr. Laimai Okunevičiūtei Neverauskienei; doc. dr. Juozui Merkevičiui; doc. dr. Almai Mačiulytei-Šniukienei; doc. dr. Kristinai Garškaitei-Milvydienei; doc. dr. Laimai Jesevičiūtei-Ufartienei; doc. dr. Živilei Jezerskei; doc. dr. Andriui Tamošiūnui; dr. Giedrei Lapinskienei; dr. Liudmilai Lobanovai; dr. Sigitui Davidavičiui; Artūrui Strucai; Giedriui Čyrui; Indrei Bagdonei. Dėkojame visiems pranešėjams, dalyviams ir organizatoriams už įsitraukimą, dalijimąsi žiniomis ir indėlį į mokslinės bendruomenės stiprinimą.
Plačiau