Kovo 13 d., sekmadienį, anksčiau nei buvo planuota, finišavo tautinių šokių projektas „Kadagys“. Finalas buvo išties efektingas, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ansamblio „Vingis“ pasirodymas jame nepaliko abejingų.
Kol televizijos ekranuose mirgėjo įvairiausi šokių projektai, kurių dalyviai kaip išmanydami šoko pagal sambos, tango, valso ar net hip hop‘o ritmus, tautiniai šokiai buvo palikti užkulisiuose. Buvo manoma, jog pastarieji ne tokie priimtini televizijos žiūrovo akiai. Tačiau TV3 televizijos komanda priėmė iššūkį ir pabandė į tautinius šokius pažvelgti kitu kampu.
Tautinių šokių šventė keturis sekmadienius iš eilės buvo ypatinga diena kiekvienam „Kadagio“ dalyviui. Užkulisiuose šokėjai jautėsi lyg viena didelė šeima. Pasirodymams besiruošiančių dalyvių nevargino įtampa, konkurencija ar intrigos, jie draugiškai palaikė vieni kitus, todėl koridoriuose netilo juokas ir linksmi pokalbiai. Tai buvo nuostabi proga kolektyvams geriau susipažinti, sustiprinti draugystę, išgirsti naudingų ir nuoširdžių patarimų. Dalyviai, susibūrę prie vieno mažo televizoriaus ekrano, stebėjo kolegų pasirodymus, o pašokusius sutikdavo ovacijomis ir apipildavo komplimentais. Keturi projekto sekmadieniai kaskart padovanodavo tarsi mažytę šokių šventę Kauno halėje susirinkusiems kolektyvams.
Smagia patirtimi kiekvienam dalyviui tapo ir tiesioginės transliacijos užkulisiai. Veiklos sporto halėje tiesioginio eterio dalyviai turėdavo jau nuo pat ryto. Tiksliai sustyguotas kiekvieno ansamblio ir bendro kolektyvų pasirodymo repeticijų laikas, po kurių šokėjų laukdavo ne mažiau svarbios procedūros – grimas, šukuosenos ir pasiruošimas žengti į sceną.
„Kadagio“ kūrybinis procesas buvo ilgas ir sunkus ne tik organizatoriams, bet ir dalyviams. Nepaisant to, ypatingą iššūkį priėmę ansambliai ir jų vadovai net neabejoja, kad stengtis buvo verta. Tautinių šokių kovose ryžęsi kautis kolektyvai puikiais pasirodymais įrodė, kad tautiniai šokiai žiūrovui yra patrauklūs.
„Vingio“ ansamblis, vedamas jau gerai kolektyvui pažįstamo generolo dainininko Vytauto Šiškausko, pasižadėjo sau, jog niekada neišduos liaudies šokių ir jų motyvų. Pasak vadovės Rimutės Zaleckaitės, pajusti ribą, kurios nevalia peržengti, kad tautinis šokis nevirstų moderniuoju šokiu, o taptų šiuolaikišku tautiniu, yra labai sunki, bet įmanoma, užduotis. Būtent dėl to visi žavėjosi „Vingio“ pasirodymais, kurių skleidžiama šiluma ir tikra emocija negalėjo nepaliesti kitapus ekrano esančių žiūrovų.
„Vingį“ palaikantys žmonės ansambliečius motyvavo konkursui atiduoti visą širdį, laiką ir jėgas. Į Kauno sporto halę iš visų Lietuvos kampelių susirinkę „Vingio“ gerbėjai namo grįždavo užkimusiais balsais. Prilipę prie televizorių ekranų namie likę sirgaliai spaudė kumščius ir nervinosi gal net labiau nei patys dalyviai. Visiems šiems žmonėms VGTU tautinių šokių ansamblis „Vingis“ taria milžinišką AČIŪ! Be visų tų, kurie skatina, tiki ir palaiko, nebūtų dėl ko stengtis bei kam skirti pačius gražiausius tautinius šokius.
VGTU ansamblis „Vingis”
Galerija
