VGTU kviečia moksleivius susipažinti su fakultetais

Domėjimasis automobiliais, noras suprasti, kaip veikia sudėtingos sistemos, ir smalsumas ieškoti geresnių techninių sprendimų – būtent tai paskatino Dominyką Eičiną pasirinkti Transporto inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete. Baigęs bakalauro ir magistrantūros studijas, jis dirba transporto priemonių inžinieriumi ir kasdien džiaugiasi, kad pomėgis tapo gerai apmokamu darbu. Nuo smalsumo iki profesijos Paklaustas, kodėl po mokyklos pasirinko studijuoti transporto inžineriją, Dominykas neslepia – sprendimą lėmė nuo vaikystės lydėjęs domėjimasis technika. „Mano tėtis dalyvauja kartingų lenktynėse, tad ir aš nuo mažens mėgau mašinėles, konstravau jas iš LEGO ir nuolat kažką ardydavau ar surinkdavau. Iki šiol prisimenu, kai dar būdamas maždaug 10 metų iš LEGO detalių sukonstravau nepriklausomą automobilio pakabą. Tai buvo labai tikroviška pakaba su pusašiais ir reduktoriumi. Dabar pagalvoju, kad turbūt būtent tada ir prasidėjo mano inžinerinis mąstymas“, – prisimena VILNIUS TECH alumnas. [caption id="attachment_122202" align="alignnone" width="2560"] Dominykas Eičinas[/caption] Dominykas prisipažįsta, kad mokykloje ne visi tikslieji dalykai sekėsi vienodai gerai – fizika nebuvo stipriausia sritis, o matematika taip pat pareikalavo nemažai pastangų. Tačiau tai nesutrukdė sėkmingai įstoti į transporto inžineriją. „Svarbiausia yra noras mokytis ir nuosekliai dirbti. Rezultatai ateina su pastangomis“, – įsitikinęs vaikinas. Įdomiausia – kai idėjos tampa realiais gaminiais Didžiausią įspūdį studijų metais Dominykui paliko praktiniai užsiėmimai ir projektavimas naudojant „SolidWorks“ programinę įrangą. Nors su šia programa buvo susidūręs dar mokykloje, tik universitete suprato visas jos galimybes. „Anksčiau ji atrodė labai sudėtinga, tačiau dėstytojai per paskaitas paaiškino, kaip ja naudotis. Tuomet supratau, kad tai kūrybos įrankis – gali suprojektuoti praktiškai viską, ką sugalvoji. Dar didesnį įspūdį palikdavo momentas, kai kompiuteryje sukurtas transporto priemonių (ir ne tik) modelis virsdavo realiu gaminiu“, – prisimena Dominykas. [caption id="attachment_122206" align="alignnone" width="2560"] Transporto inžinerijos fakulteto laboratorija[/caption] Ne mažiau įdomūs buvo ir laboratoriniai darbai, kuriuose studentai galėjo praktiškai stebėti transporto priemonių parametrų pokyčius, atlikti matavimus ir analizuoti realius rezultatus. Magistrantūra – galimybė išsiskirti Baigęs bakalauro studijas D. Eičinas nusprendė tęsti mokslus magistrantūroje. Tokį sprendimą lėmė ne tik noras pagilinti profesines žinias, bet ir siekis tapti konkurencingesniu darbo rinkoje. Aktyviau darbo vaikinas pradėjo ieškoti likus keliems mėnesiams iki studijų pabaigos ir gana greitai sulaukė darbo pasiūlymo. Šiandien Dominykas dirba transporto priemonių inžinieriumi įmonėje, kuri užsiima mikroautobusų perdarymu ir specializuoto transporto projektavimu. Kartu su kolegomis jis kuria įvairios paskirties mikroautobusus – nuo mokyklinių ir tarpmiestinių iki verslo klasės transporto priemonių. [caption id="attachment_122204" align="alignnone" width="2560"] Transporto inžinerijos fakulteto laboratorija[/caption] „Kiekvienas projektas yra skirtingas. Klientų poreikiai nuolat keičiasi, todėl nėra dviejų vienodų darbo dienų. Tenka ieškoti naujų sprendimų, diskutuoti komandoje ir kurti nestandartinius projektus“, – pasakoja vaikinas. Inžinierių poreikis tik auga Pasak Dominyko, transporto inžinerijos specialistams susirasti darbą neužtrunka, o studijas baigę absolventai gali tikėtis konkurencingo atlyginimo net ir neturėdami darbo patirties. „Manau, kad transporto inžinierių poreikis ateityje tik didės. Ši profesija suteikia daug galimybių, o įgytos žinios leidžia dirbti ne tik transporto sektoriuje, bet ir kitose inžinerijos srityse. Transporto inžineriją baigę absolventai laukiami transporto priemonių projektavimo, gamybos, komponentų kūrimo, konstravimo bei kitose inžinerinėse įmonėse. O jei hobį pavyksta paversti profesija, kaip kad nutiko man, kiekviena darbo diena tampa įdomi“, – patirtimi dalijasi vaikinas. Domisi virtualiu autosportu Net ir po darbo Dominykas per daug nenutolsta nuo automobilių. Jau daugelį metų jis domisi virtualiu autosportu. „Mano tėtis lenktyniauja kartingais, todėl automobiliai mūsų šeimoje visada buvo svarbi tema. Net turiu nuotrauką, kurioje man maždaug ketveri metai – sėdžiu įsikibęs į simuliatoriaus vairą prie kompiuterio ekrano ir jau „lenktyniauju“. Tikros lenktynės reikalauja labai didelių finansinių investicijų, o virtualios man leidžia patirti panašų lenktynių azartą gerokai pigiau“, – pasakoja D. Eičinas. Studijuodamas VILNIUS TECH kartu su bendraminčiais jis įkūrė universiteto virtualių lenktynių komandą „Transport Engineers by VILNIUS TECH University“. „2022 metais suburta studentų komanda dalyvauja įvairiuose virtualaus autosporto čempionatuose. Per tą laiką ne kartą lipome ant prizininkų pakylos, esame ir laimėję kelias lenktynes. Smagu matyti, kad projektas gyvuoja iki šiol ir į komandą įsitraukia vis nauji studentai“, – džiaugiasi vaikinas. Svajojo dirbti didžiuosiuose automobilių koncernuose Dar baigdamas mokyklą Dominykas svajojo dirbti viename iš didžiųjų Vokietijos automobilių koncernų, todėl VILNIUS TECH pasirinko studijas anglų kalba. Nors svajonė dirbti tokiose įmonėse kaip „Volkswagen“, BMW ar „Porsche“ kol kas – ateities planuose, vaikinas jų visiškai neatsisako. „Kol kas man labai gerai ir Lietuvoje. Gyvenimas kartais pats sudėlioja tinkamiausią kelią. Kaip bus ateityje – pamatysime“, – sako jis.

Žodis „marketingas“ daugeliui asocijuojasi su reklama, socialiniais tinklais ar kūrybinėmis kampanijomis. Tačiau šiandien marketingo specialisto darbas apima gerokai daugiau. Jam reikia ne tik kūrybiškumo, bet ir gebėjimo suprasti duomenis, technologijas, vartotojų elgseną bei verslo strategiją. Būtent tokių specialistų šiandien ieško verslas. Pasak VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Verslo technologijų ir verslininkystės katedros docentės dr. Jurgos Vestertės, tai keičia ir požiūrį į būsimų marketingo specialistų rengimą. [caption id="attachment_122185" align="alignnone" width="2560"] Docentė dr. Jurga Vestertė[/caption] „Šiandien nebeužtenka gražiai komunikuoti. Reikia suprasti, kaip žmonės priima sprendimus, kaip technologijos keičia jų elgseną, ir gebėti šias įžvalgas paversti sprendimais, kuriančiais vertę verslui“, – sako dr. J. Vestertė. Marketingo specialisto vaidmuo tampa platesnis VILNIUS TECH Verslo vadybos bakalauro studijose marketingo specializacija formuojama remiantis platesniu požiūriu į verslą. Studentai pirmiausia įgyja tvirtus verslo vadybos pagrindus, o vėliau gali rinktis specializaciją – marketingą arba projektų valdymą. Anot docentės, toks studijų modelis nėra atsitiktinis – jį diktuoja besikeičiantys verslo poreikiai. „Siekiame, kad studentai ne tik įgytų marketingo žinių, bet ir suprastų, kaip organizacijose kuriama vertė. Tam neužtenka išmanyti vien marketingo priemones, reikia suprasti verslo procesus, sprendimų priėmimo logiką, duomenų vaidmenį, technologijų galimybes ir projektinį darbą. Būtent toks platesnis požiūris leidžia marketingo specialistui tapti ne reklamos kampanijų vykdytoju, o verslo sprendimų partneriu“, – sako dr. J. Vestertė. Pasak jos, šiandien marketingo sprendimai retai priimami izoliuotai – jie labai susiję su finansais, klientų patirtimi, technologijomis, produktų vystymu ir organizacijos strategija. Vien kūrybiškumo nebeužtenka Marketingo specializacijoje studentai mokosi suprasti vartotojų elgseną, analizuoti rinką, kurti ir valdyti prekės ženklus, planuoti marketingo komunikaciją bei taikyti šiuolaikinius skaitmeninio marketingo sprendimus. Tačiau docentė pabrėžia, kad šiandien svarbiausia kompetencija tampa gebėjimas orientuotis sudėtingoje ir nuolat besikeičiančioje aplinkoje. „Manome, kad viena svarbiausių kompetencijų tampa gebėjimas nepasimesti sudėtingume. Šiandien didžiausias iššūkis nėra informacijos trūkumas. Jos turime daugiau nei bet kada anksčiau. Tikrasis gebėjimas – atsirinkti tai, kas svarbu, kritiškai įvertinti ir priimti sprendimus“, – tikina dr. J. Vestertė. Būtent todėl VILNIUS TECH, technologiškai orientuoto universiteto aplinkoje, daug dėmesio skiriama sisteminiam mąstymui, duomenų interpretavimui ir projektiniam darbui. Studentai teorines žinias taiko spręsdami realius verslo iššūkius, dirbdami su šiuolaikiniais skaitmeniniais įrankiais ir vykdydami praktinius projektus. Viena iš erdvių, kuriose šis požiūris įgyvendinamas praktiškai, yra marketingo laboratorija. Joje studentai, rengdami praktinius projektus ir baigiamuosius darbus, taiko šiuolaikinius vartotojų elgsenos tyrimų metodus. Pavyzdžiui, joje studentai naudoja akių judesių sekimo (angl. eye-tracking) technologiją, leidžiančią objektyviai analizuoti, kaip žmonės iš tiesų žiūri ir suvokia reklamas, interneto svetaines ar produktų išdėstymą. Tokie tyrimai padeda būsimiems marketingo specialistams sprendimus grįsti ne nuojauta, o realiais duomenimis. O kaip dirbtinis intelektas? Diskusijose apie studijas vis dažniau kyla klausimas, kiek jose vietos skiriama dirbtiniam intelektui (DI) ir skaitmeniniams įrankiams. Pasak doc. dr. J. Vestertės, šių kompetencijų jau nebeužtenka ugdyti atskirame studijų modulyje. „Šiandien gebėjimas dirbti su duomenimis, taikyti DI sprendimus ir kritiškai vertinti jų rezultatus nėra ugdomas atskirame studijų dalyke. Šios kompetencijos integruojamos į įvairius studijų programos dalykus ir praktinius darbus.“ Todėl svarbiausia tampa ne pats įrankis, o gebėjimas suprasti jo galimybes, atpažinti ribas ir taikyti technologijas ten, kur jos iš tiesų kuria vertę verslui. „Šiandien mokyti vien „ChatGPT“ būtų tas pats, kas prieš dešimt metų mokyti vien konkrečios socialinių tinklų platformos. Įrankiai keičiasi, o gebėjimas kritiškai mąstyti, mokytis ir prisitaikyti išlieka“, – sako docentė. Kam šios studijos tinka labiausiai? Marketingo studijos šiandien tinka ne tik tiems, kurie domisi kūryba, komunikacija ar reklama. Anot pašnekovės, šioje srityje geriausiai jaučiasi smalsūs žmonės, norintys suprasti, kas slypi už vartotojų pasirinkimų ir verslo sprendimų. „Manau, šiose studijose labiausiai „sužydi“ žmonės, kuriems neužtenka tik „Instagramo“ estetikos. Tie, kurie pradeda klausinėti: kodėl žmonės iš tikrųjų perka? Kodėl vieni sprendimai veikia, o kiti – ne? Kaip technologijos keičia mūsų elgseną?“, – sako dr. J. Vestertė. Pasak jos, šiuolaikinis marketingas reikalauja gebėjimo matyti platesnį vaizdą – suprasti žmones, analizuoti duomenis, jungti skirtingas verslo sritis ir priimti sprendimus aplinkoje, kuri nuolat keičiasi. Vien kūrybiškumo nebeužtenka – reikia gebėti matyti sistemą, suprasti žmones, nepasimesti duomenyse ir priimti sprendimus aplinkoje, kuri keičiasi greičiau nei spėjame parsisiųsti dar vieną programėlės atnaujinimą. Todėl šios studijos labiausiai tinka tiems, kuriems įdomu ne tik pardavimas ar reklama, bet ir tai, kaip idėjos virsta sėkmingais produktais bei paslaugomis. Kur dirba absolventai? Marketingo specializacijos absolventai renkasi įvairias karjeros kryptis – dirba komunikacijos, skaitmeninio marketingo, projektų valdymo, pardavimų, klientų patirties, verslo vystymo srityse, kuria savo verslus arba atranda save hibridinėse pozicijose, kur susijungia marketingas, technologijos ir verslo procesai. Tokią karjeros įvairovę lemia ir tai, kad marketingo kompetencijos šiandien pritaikomos gerokai plačiau nei tradicinėse marketingo pozicijose. Pasak docentės, šiandien darbo rinkoje svarbiausia tampa ne gebėjimas atlikti vieną konkrečią funkciją, o mokėjimas prisitaikyti. „Dalis pozicijų, kurios dabar atrodo itin aktualios, prieš kelerius metus apskritai dar neegzistavo, o kai kurios šiandien jau transformuojasi dėl technologijų ir dirbtinio intelekto įtakos“, – pastebi dr. J. Vestertė. Tokioje darbo rinkoje pranašumą įgyja tie, kurie turi ne tik konkrečių marketingo žinių, bet ir platesnį verslo supratimą. „Daugiau galimybių dažnai turi ne tie, kurie ruošiasi vienai labai siaurai funkcijai, o tie, kurie geba nuolat mokytis, prisitaikyti ir matyti platesnį verslo paveikslą. Technologijos keisis ir toliau, tačiau gebėjimas suprasti verslą bei kurti vertę išliks tuo, kas marketingo specialistą daro reikalingą bet kurioje organizacijoje“, – pabrėžia dr. J. Vestertė.