VGTU mokslininkai kuria pirmąjį Lietuvoje skaitmeninį miestelį

Birželio 20, 2016
Kaip būsimas būsto pirkėjas norėtumėte pasmalsauti, kas bus matoma pro dar nepastatyto buto langus? Kiek reikės mokėti už šildymą? Norėtumėte eiti į naują restoraną prieš tai žinodami, kokia ten aplinka ir iš anksto apžiūrėti trimačius patiekalų vaizdus?
 
„Tokias galimybes turi skaitmeniniai miestai ir tai nėra fantazija ar ateitis, tai – realybė“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto doc. dr. Vladimir Popov. VGTU mokslininkai žengė pirmą žingsnį skaitmeninio miesto link – sukūrė pirmąjį Lietuvoje skaitmeninio VGTU Saulėtekio miestelio modelio prototipą.
 
Skaitmeniniai miestai naudingi visiems
 
Šiais laikais retas kuris išsitraukia popierinį miesto žemėlapį. Įprasta rinktis internetinius 2D žemėlapius, kurie leidžia virtualiai pasivaikščioti miestų gatvėmis ir apžiūrėti pastatus. „Google Street View ar Maps.lt yra tam tikra forma pateikiami skaitmeniniai miestai. Nors į tokius žemėlapius kartais bandoma įkelti trimačius tūrinius elementus, vis dėlto jie pateikia vadinamąją „suplokštintą“ informaciją 2D formatu. Technologijos, su kuriomis dirbame šiuo metu, leidžia kurti 3D žemėlapius, t. y. šiuolaikinius skaitmeninius miestus“, – atkreipia dėmesį VGTU mokslininkas.
 
Nors šiuolaikiniai skaitmeniniai miestai kuriami plėtojant skaitmeninę statybą ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas, tokie modeliai tarnauja ne tik statybos sričiai, bet turi ir galybę kitų panaudojimo galimybių – pradedant paveldosauga, energijos taupymu, spūsčių kontrole ir baigiant žmonių saugumo užtikrinimu.
 
Anot V. Popov, skaitmeniniai miestų modeliai gali būti naudojami ne pažiūrėti, kaip esamoje teritorijoje atrodys naujas statinys, bet ir atlikti daugybę įvairių analizių: „Galima atlikti vėjo srautų analizę, pamatyti saulės šviesos ir krentančio šešėlio pasiskirstymą, pastebėti labiausiai įkaistančias ir atšąlančias pastatų vietas. Tokie duomenys gali parodyti būtinus renovuoti statinius ar vietas, kur galima statyti saulės kolektorius ir surinkti daugiau saulės energijos. Galima atlikti paveldui skirtus matavimus, kurie reikalingi pvz., senamiesčiuose ir aplink juos statomų pastatų aukščio kontrolei“.
 
Skaitmeninių miestų modeliai gali būti ypač naudingi specialiosioms tarnyboms – gaisrininkams, gelbėtojams, policininkams – sprendžiant saugumo klausimus. „Skaitmeninio miesto modelis suteikia galimybę animuotų programų pagalba imituoti žmonių srautų judėjimus, prognozuoti eismo spūstis. Galima imituoti stichines nelaimes bei avarines situacijas, tirti ir išbandyti įvairius evakuacijos kelius ir būdus“, – pasakoja V. Popov.
 
Skaitmeniniai miestai – kas tai?
 
Šiuolaikinis skaitmeninis miestas – tai remiantis pačiomis naujausiomis technologijomis sukurtas išmanusis miesto modelis, kuris savyje talpina galybę duomenų ir informacijos apie pastatus, jų aplinką, kelius, žaliąsias zonas, net medžius bei kt. Jis išsiskiria stebėtinu vizualumu – skaitmeninio miesto modelyje 3D miesto maketas yra kruopščiai apdėliojamas pastatų fasadų ir aplinkos nuotraukomis. Tam tikslui fotografuojama naudojant specialius prietaisus, kurie prisitaiko prie vietovės ir situacijos, dėl to padaromi tūstančiai vaizdų iš visų kampų, iš žemės ir oro.
 
„Tokiomis fotografijomis apdėtas modelis įgyja realų vaizdą. 3D žemėlapyje visi vaizdai atrodo kaip realūs, tačiau iš tikro tai yra modelis, kuriame pastatai ir visa aplinka turi paviršius. Keliais mygtukų paspaudimais galima atlikti elementariausius reikalingus matavimus, pvz., pažymėti norimą pastato dalį ir lengvai suskaičiuoti, kiek reikės medžiagų stogui pakeisti ar išteklių fasado langams nuvalyti“, – sako V. Popov.
 
Nauda kiekvienam – labai svarbus skaitmeninio miesto kūrimo tikslas. Kaip pabrėžė Lietuvoje viešėjęs skaitmeninių miestų ekspertas iš Singapūro dr. Victor Khoo, tokių miestų panaudojimo įvairovė kuriama tam, kad atneštų naudą visiems: „Skaitmeninių miestų modeliai kuriami atsižvelgiant į tai, kaip įvairūs žmonės naudoja informaciją, kas jiems reikalinga, kokios sritys įdomios – energija, transportas, aplinka ar pan. Pagrindinis tikslas – sukurti tokį modelį, kurį savo poreikiams galėtų naudoti tiek valdžia, tiek paprasti žmonės“.
 
Lietuva – tarp pažangiausių šalių
 
Singapūras siekia tapti pirmąja „išmaniąja“ pasaulio valstybe. Viena iš pagrindinių užduočių šiam tikslui pasiekti – suformuoti virtualų Singapūrą, kurio prioritetas būtų pastatų ir antžeminės bei požeminės infrastruktūros 3D modeliai bei žemėlapiai. VGTU viešėjęs Singapūro žemės valdybos žemėtvarkos skyriaus direktoriaus pavaduotojas dr. V. Khoo pripažino, kad Lietuva taip pat neatsilieka ir eina koja kojon su naujausiomis tendencijomis.
 
„VGTU bendradarbiauja su programinės įrangos milžinais, todėl turi prieigą prie pačių moderniausių skaitmeninio miesto kūrimo technologijų. Jos buvo išbandytos kuriant pirmąjį Lietuvoje VGTU miestelio Saulėtekyje skaitmeninio modelio prototipą. Su turimu prototipu lengvai galima atlikti įvairiausius matavimus, pradedant sniego krūvos pažymėjimu modelyje ir greitu apskaičiavimu, kiek sunkvežimių reikės jai išvežti ir baigiant pastato dalių temperatūros ir gaunamos saulės šviesos matavimais“, – pasakoja VGTU docentas.
 
V. Popov teigimu, į modelį lengvai ir greitai galima įdėti dar tik projektuojamus naujus Saulėtekio miestelio pastatus ir pažiūrėti kaip jie atrodys esamo užstatymo kontekste. „Galima atlikti požeminį modeliavimą, nes modelis talpina ir požeminių tinklų planų informaciją. Turime pilnavertį VGTU miestelio modelio prototipą – ne tik kas yra ant žemės, bet ir kas yra po žeme. Kitas žingsnis galėtų būti visa sostinė. Technologijos tam jau yra pasiruošusios ir ne tik Singapūras, bet ir Vilnius gali būti skaitmeninis“, – sako VGTU docentas.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau