Net 69 proc. Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų (VGTU) įsitikinę, kad taisyklinga dėstytojų ir studentų kalba paskaitose yra būtina – tai paaiškėjo VGTU Studentų atstovybei atlikus apklausą, kurios metu išrinkti taisyklingiausiai, sklandžiausiai kalbantys dėstytojai. Universitete Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga suorganizuotoje diskusijoje „Universiteto vadovėlių kokybė“ apdovanoti po lygiai balsų surinkę VGTU Architektūros inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Marius Mickaitis, taip pat – VGTU Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedros doc. dr. Kęstutis Vislavičius.
„Už dėstytojus balsavę studentai vienbalsiai tvirtino, jog dėstytojai turi rodyti gerą pavyzdį ir skatinti jaunimą kalbėti taisyklingai. Jie pabrėžė, jog universitetas yra prestižinė mokymo įstaiga, kurios aukštas lygis reikalauja vartoti taisyklingą kalbą. Dar viena grupė studentų kalbą laiko ne tik aukštos kultūros, bet ir pagarbos pašnekovui ženklu“, – sakė VGTU SA prezidentė Laura Ladietaitė.
Diskusijoje dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė. Pasveikinusi susirinkusiuosius Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga, ji pabrėžė, kad taisyklinga kalba yra svarbi ne tik humanitarinių, bet ir techniškųjų mokslų studentams. Ji prisiminė inžinierių Petrą Vileišį, kuriam verta dėkoti ne tik už inovacijas, bet ir už galimybę kalbėti lietuviškai. D. Vaišnienė palinkėjo, kad VGTU užaugintų ne vieną vileišį.
Pranešėjas VGTU Elektroninių sistemų katedros profesorius emeritas habil. dr. Raimundas Kirvaitis pateikė savo idėjas apie gerą vadovėlį: „Geras vadovėlis turėtų atitikti prof. Stanislovo Masioko vadovaujamos vadovėlių vertinimo komisijos reikalavimus“. Profesorius apgailestavo, kad ši Lietuvos aukštajam mokslui svarbi komisija jau panaikinta, nors jos darbas šiuo metu itin svarbus ir aktualus. Profesorius įsitikinęs, kad dar nepaseno kadaise komisijos iškelti reikalavimai – originalumas, reikalavimų studijų leidiniams atitikimas, naujovių (turinio ir metodikos) perteikimas, didaktikos lygis, kalba ir stilius, dėstymo vaizdumas. R. Kirvaitis pabrėžė, kad svarbiausia – vadovėlio kokybė, o moderniškumas ar naujoviškumas neturi tapti savitiksliu blizgučiu, skirtu vadovėliui pagražinti ir atkreipti dėmesį į „modernų“ vadovėlio autorių.
Geriausiai kalbančio dėstytojo titulą gavęs K. Vislavičius, pristatęs 2011 m. išleistą interaktyvų vadovėlį, įsitikinęs, kad studentai po dešimties metų mokysis lietuviškai tik tada, jei visa mokomoji medžiaga bus pritaikyta internetui. Pateikęs vadovėlį apie medžiagų mechaniką, K. Vislavičius 2011 m. gavo geriausio VGTU vadovėlio autoriaus apdovanojimą. Vis dar naudojamame vadovėlyje publikuoti ne tik garsiniai failai, bet ir inžineriniai filmukai ir grafiniai vaizdai, padedantys studentams geriau suprasti aptariamus reiškinius, bandymus ir medžiagų mechanikos teoriją. Dėstytojas iš kompaktinio disko visą medžiagą sukėlė į virtualią „Moodle“ aplinką, kuri atveria dar daugiau prieigos prie jos kelių.
Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė Albina Auksoriūtė pristatė terminologijos padėtį Lietuvoje, jos mokslinius tyrimus. Ji paminėjo pagrindines terminologijos duomenų bazes ir naudojimosi jomis principus. A. Auksoriūtė pripažino, kad lietuvių kalba stumiama iš mokslinės apyvartos, ir tai iliustruoja universitetuose anglų k. leidžiamų mokslinių žurnalų kiekis – vis mažiau jų išeina lietuviškai.
Diskusijos pabaigoje VGTU leidyklos „Technika“ direktorė Eleonora Dagienė padėkojo visiems susirinkusiems. Patvirtinusi, jog tokios įsimintinos dienos ir diskusijos skatina atkreipti dėmesį ne tik į rašto darbuose, vadovėliuose vartojamos kalbos taisyklingumą, bet ir kasdienės kalbos vartojimą. Ji palinkėjo stengtis išlaikyti esamą kalbos lygį ir jį nuolat tobulinti – puoselėti gražią ir turtingą lietuvių kalbą. Planuojama, jog šis renginys, kuriame aptariamos kalbos aktualijos ir renkamas taisyklingiausiai kalbantis dėstytojas, taps tradicija.
Galerija
