Stojantiesiems

VILNIUS TECH AF organizuoja studentų architektūrinio piešimo parodą – konkursą

Vasario 25, 2023

VILNIUS TECH Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra organizuoja Lietuvos aukštųjų architektūros mokyklų studentų architektūrinio piešimo parodą – konkursą

2023 m. konkurso tema:
ARCHITEKTŪROS SAPNAI
Šių metų tema kviečia įkvėpimo ieškoti sapnų realybėje, kurioje mes per gyvenimą praleidžiame iki trečdalio laiko.
Sapnas, tai pasąmonės vaizdinių aktyvavimo būsena, kurioje galime išvysti bet ką. Sapne tikrovė sukeistinama, skirtis tarp to kas tikroviška, o kas ne, tampa nebesvarbi. Architektūriniai tūriai, formos ir erdvės gali įgauti netikėčiausius pavidalus ir tarpusavio sąsajas. Neveltui, graikų mitologijoje sapnų dievas yra Morfėjus („tas, kuris keičia formą“ – iš gr. morphe) – sapno formos ir pavidalų transformuotojas.
Sapnas – tai surrealumo teritorija, galinti ir išlaisvinti, ir įkalinti. Viena vertus, joje atsiveria kūrybinis polėkis ir prieiga prie aukštesnių galių. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto įkūrimo mite sapnas, tai būsena, kurioje valdovui dievai apreiškia kur ir kokį miestą įkurti. Taigi, sapnas gali būti drąsių, naujų architektūrinių vizijų, idėjų skleidimosi terpė. Net idėjų, kurias visai nebūtina paversti realiais pastatais, nes jų paskirtis – užburti vaizdais. Ne veltui sapnai siejami su svajomis, pavyzdžiui lietuvių kalboje sakoma svajonių architektūra, o anglų „dream architecture“. Svajonių arba sapniška architektūra nurodo trapų, poetišką materialumą, kuris plaukia rūku, iriomis formomis, šešėliais. Kita vertus, sapnai gali nardinti miego-nakties-tamsos kryptimi į košmarus – gasdinančias, siaubą keliančias aplinkas. Jie veda į neatpažįstamas, kitokias, marginalizuotas, nenormatyvines miesto vietas. Kokią žinią jos mums siunčia? O gal sapne mes vis grįžtame į nestabilias, svetimas teritorijas, kaip apsemti požemiai, baugios laiptinės, kambariai sueižėjusiomis sienomis, siauros gatvės, pastatai pakibę virš  prarajos, klaidūs labirintai, tolimo miesto miražai. Bandykite rekonstruoti jų erdvę, architektūrą, atmosferą. Gal tokių vietų tyla ar beveidiškumas atrodo sapniškas, o gal jų įkyrus atpažįstamumas iš tiesų yra kaukė, slepianti tuštumą ar iki tol nematytą gylį? Gal sapne matoma tampa tai, kas įprastai nematoma, kaip pavyzdžiui, pamatai, pastato tvirtumo, o kartu slėpingumo pagrindas? O gal jūs atsiradote kompiuterinių žaidimų mieste, kuris sapne tampa nebeatskirimas nuo realaus miesto ir jo architektūros.
Galiausiai kyla klausimas o kas gi sapnuoja: ar miestas sapnuoja save ir mus, ar mes sapnuojame miestą?

Rengėjai:
Architektūrinių kūrybinių piešinių konkurso idėjos autorius ir kuratorius – menininkas ir VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dėstytojas dr.prof. Audrius Novickas. Talkina VILNIUS TECH Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros dėstytojai, dailininkai – doc. Lilija Puipienė ir lektorius Arūnas Gudaitis.

Dalyviai:
Konkurse gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų visų pakopų architektūros studijų studentai ir 2022 metų architektūros studijų absolventai.

Konkursinių piešinių vertinimas:
Konkursui pateiktus darbus gali vertinti komisija sudaryta iš profesionalių dailininkų ir architektų. Šios komisijos tikslas – iš visų konkurso dalyvių išrinkti tris autorius, pateikusius įdomiausius ir geriausius piešinius.
Konkurso vertinimo kriterijai: piešinių atitikimas konkurso temai, idėjos originalumas, konceptualumas ir aiškumas, darnus piešimo priemonių panaudojimas ir atlikimo estetinė kokybė, meninės idėjos ir grafinio vaizdo visumos harmoningumas.

Piešimo atlikimo būdai ir priemonės:
Darbai turi būti piešti ant popieriaus ranka arba derinant piešimą ranka su kitais grafinio vaizdavimo būdais – koliažu, kompiuteriniu piešiniu.
Darbai gali būti kuriami naudojant įvairias piešimo priemones – grafitą, anglį, tušą, markerį, rapitografą, teptukus, plunksnas ir pan.
Piešinio dydis:
Maksimalus piešinio dydis yra 1x1m. Tai reiškia, kad piešinys gali būti ir mažesnis.

Piešinius pristatyti adresu:
Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra
VILNIUS TECH Architektūros fakultetas
Pylimo g. 26/1 Vilnius 01118
(arba perduoti dailės dėstytojams į rankas, VILNIUS TECH architektūros rūmai, 4.15/4.16)
Piešiniai privalo būti pristatyti iki 2023 m. kovo 27 d.
Ant siuntinio turi būti parašyta „Architektūrinio piešinio konkursui“

Paroda: 
Konkursui pateikti piešiniai bus eksponuojami parodoje Architektūros rūmų 4 a.

Kilus klausimams rašykite: audrius.novickas@vilniustech.lt
Skambinkite: +370 683 20159
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau