VILNIUS TECH atsinaujina: trys fakultetai ruošiasi kraustytis į naujus rūmus

Vasario 8, 2022

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) trijų fakultetų – Elektronikos (EF), Mechanikos (MF) ir Transporto inžinerijos (TIF) dėstytojai ir studentai kitus mokslo metus pasitiks jau naujajame laboratorijų korpuse Plytinės gatvėje, o nuo 2023 m. sausio duris atvers ir naujasis mokymo korpusas.

Abiejų naujųjų korpusų statybos ir įrengimas preliminariai kainuos apie 32 mln. eurų. 

Anot VILNIUS TECH kanclerio doc. dr. Vaidoto Trinkūno, darbų sąmata gali šiek tiek padidėti, atsižvelgiant į gyvenimo diktuojamus naujus poreikius ir ekonomines sąlygas. Be to, universitetas finansuos Plytinės gatvės atkarpos rekonstrukciją: sankryžoje bus įrengti šviesoforai, sutvarkytas šaligatvis, pratęstas dviračių takas.

60 proc. korpusų Plytinės g. statybos darbų finansuojama iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, likusią dalį sudaro universiteto lėšos, gautos už parduotą turimą nekilnojamąjį turtą.

Jau skelbta, kad VILNIUS TECH pastatų komplekso Basanavičiaus g. 28 aukcioną sausio mėn. laimėjo su nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrove „Reefo“ susijusi įmonė, pasiūliusi 13,59 mln. eurų. Sutartis turėtų būti pasirašyta per 2 mėn. nuo aukciono pabaigos.

Šių metų sausį universitetas pardavė pastatą Naugarduko g. 41 (jas už 6,5 mln. eurų įsigijo bendrovė „Lofto valdymas“). Taip pat sėkmingai parduota įvairių mažesnių pastatų bei patalpų už 5,3 mln. eurų. Kancleris V. Trinkūnas pabrėžia, kad už visus parduotus pastatus gauta šiek tiek daugiau lėšų nei planuota iš pradžių.

Sumažės „migracija“

VILNIUS TECH trijų fakultetų laboratorijoms ir auditorijoms persikėlus į naujuosius rūmus, neliks daugybės rūpesčių dėl mokymosi proceso derinimo ir vadinamosios „migracijos“ po visą Vilnių.

„Kol turime po visą miestą išbarstytus universiteto pastatus – turime problemų, kai reikia rengti bendras paskaitas. Dėstytojams ir studentams tenka nuolat važinėti tarp rūmų Basanavičiaus, Naugarduko gatvėse, pagrindinio universiteto komplekso Saulėtekyje“, – akcentuoja kancleris.

TIF dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis pastebi, kad dabar tai yra bene daugiausiai „migruojantis“ VILNIUS TECH fakultetas. Dalis yra įsikūrusi Basanavičiaus g., pagrindiniai užsiėmimai vyksta senajame fakulteto pastate Plytinės g., fundamentiniai mokslai dėstomi Saulėtekyje, o kai kurios paskaitos vyksta ir EF senuosiuose rūmuose, Naugarduko g.

Kitas labai svarbus privalumas – VILNIUS TECH mokslo bazė bus atnaujinta ir taps gerokai modernesnė, mokomajame korpuse bus įrengtos šiuolaikiškos auditorijos, bendruomenei skirtos poilsio ir laisvalaikio zonos.

„Auditorijos įrengiamos atsižvelgiant į dėstytojų ir studentų poreikius. Jie nuolat aptariami su fakultetų dekanais. Stengiamės, kad visi pageidavimai būtų įgyvendinti“, – pastebi V. Trinkūnas.

Laukia sinergijos, dar glaudesnio mokslo ir verslo ryšio

Fakultetų vadovai akcentuoja tai, kad visų trijų po bendru stogu įsikursiančių fakultetų studentai mokosi daug bendrų arba labai panašių dalykų. 

„Neabejoju, kad ateityje galėsime atlikti daug bendrų projektų. Dabar kai kurie laboratoriniai darbai, kurie atliekami MF – sėkmingai gali būti pritaikomi ir plėtojami kituose fakultetuose. Dažnai naudojame ir tas pačias medžiagas. Todėl bendras laboratorinio korpuso įrengimas yra labai didelis pliusas“, – džiaugiasi MF dekanas doc. dr. Justinas Gargasas.

„Į naująjį laboratorijų korpusą mes perkeliame ne tik turimus laboratorinius sektorius, bet ir kuriame naujus, orientuotus į ateitį. TIF laboratorija iki šiol neturėjo atskiros patalpos, skirtos savavaldžių (angl. self drive) automobilių studijoms. Dabar tokią turės“, – pabrėžia TIF prodekanas dr. Paulius Skačkauskas.

TIF dekanas prof. dr. O. Prentkovskis pasidžiaugia jau montuojamu nauju vairavimo simuliatoriumi, kuris vėliau bus perkeltas į naująjį laboratorijų korpusą. Drauge su studentais sukonstruotas simuliatorius bus naudojamas vairavimo įgūdžiams, vairuotojų psichinių ir fiziologinių savybių tyrimui, o taip pat – ir nuotolinėms kartingų varžyboms. 

VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas akcentuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) potencialo stiprinimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą. 

„Žmogiškųjų resursų bei infrastruktūros sutelkimas naujajame laboratorijų korpuse stiprins studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąveiką bei prisidės prie LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano II prioriteto – Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimo. Modernus jungtinis laboratorijų korpusas plėtos tyrėjų ugdymą, suaktyvins mokslo daktarų elektros ir elektronikos, transporto bei mechanikos inžinerijos kryptyse rengimą“, – pabrėžia D. Navakauskas. 

Kraustymosi vasara

Sudėtingiausias fakultetų persikraustymo etapas numatytas vasarą, kai bus perkeliami laboratorijų įrengimai.  Mokymosi proceso požiūriu nelengvas bus kitų mokslo metų pirmasis semestras, kai laboratorijos jau bus perkeltos į naujuosius rūmus, o paskaitos vyks dar senosiose patalpose.

„Iš kitos pusės, išsikeldami iš Vilniaus centro ašarą nubrauksime. Daug sentimentų čia paliekame“, – neslepia MF dekanas J. Gargasas. Inžinieriai mechanikai Basanavičiaus g. 28 studijuoja nuo 1961 m., kai čia įsikūrė Kauno politechnikos instituto (KPI) Vilniaus filialas.

VILNIUS TECH naujųjų rūmų laboratorijų korpuso bendrasis plotas sieks 8525 kv. m, o mokomojo korpuso – 9154 kv. m.

Šalia kyla antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje bus įrengtos vietos žmonėms su judėjimo negalia bei elektromobilių įkrovimui skirtos vietos. Po stogu numatyta ir dviračių saugojimo erdvė.

Veiks skaitykla ir valgykla, studentams bus įrengtos spintelės. Auditorijos bus aprūpintos išmaniosiomis lentomis, kita šiuolaikiška įranga. Patalpose montuojama moderni apšvietimo, šildymo ir vėdinimo sistema.

Naujieji VILNIUS TECH korpusai nuo pagrindinių universiteto rūmų Saulėtekyje yra nutolę kiek daugiau nei 1 km atstumu. Studentų patogumui numatoma, kad Vilniaus m. savivaldybė padažnins Plytinės g. važiuojančių miesto autobusų eismą.
 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
Rugsėjo 30 d. nuotoliniame Europos inovatyvių aukštojo mokslo institucijų tinklo (ENIHEI) narių susitikime daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo institucijų vaidmeniui kuriant socialines inovacijas, stiprinant jų poveikį visuomenei ir ieškant naujų būdų bendradarbiauti su skirtingais partneriais. Susitikime savo patirtimi dalijosi ir VILNIUS TECH atstovė dr. Rūta Mikučionienė. VILNIUS TECH yra vienas iš ENIHEI steigėjų ir aktyvus tinklo narys. Kartu su dar 37 pažangiomis Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis universitetas prisideda prie ENIHEI misijos skatinti novatoriškus požiūrius į tai, kaip aukštasis mokslas gali aktyviai prisidėti prie socialinių ir technologinių inovacijų. Susitikimo metu pristatytos įvairios aukštojo mokslo institucijų iniciatyvos ir patirtys, atskleidžiančios, kaip inovacijos gali būti siejamos ne tik su technologine pažanga, bet ir su realių visuomenės iššūkių sprendimu. VILNIUS TECH susitikime taip pat pristatė savo patirtį. Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė skaitė pranešimą „Social impact through problem-based learning in the Sustainability Management programme, in collaboration with municipalities“, kuriame pristatė socialinio poveikio kūrimą taikant probleminį mokymąsi Tvarumo valdymo programoje. Ypatingas dėmesys skirtas realių problemų integravimui į studijų procesą, pristatyti keli pavyzdžiai, kaip studentai sprendžia realias savivaldybių iškeltas problemas, ir taip pat kokį socialinį poveikį ši bendradarbystė kuria. Prof. Andreja Kutnar iš Primorskos universiteto pranešime „From Research to Societal Impact: The New European Bauhaus Academy at the University of Primorska“ aptarė, kaip mokslinių tyrimų rezultatai gali būti paverčiami platesnį poveikį visuomenei turinčiomis iniciatyvomis, pasitelkiant Naujojo europinio bauhauzo principus. Rygos technikos universiteto atstovė Paula Cukura pranešime „Embedding ‘Social’ Across Innovation Pathways“ aptarė socialinio aspekto integravimą į skirtingus inovacijų kūrimo kelius. Pranešimas atkreipė dėmesį į tai, kad inovacijos gali būti vertinamos ne vien pagal technologinius ar ekonominius rezultatus, bet ir pagal jų kuriamą naudą visuomenei. Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatyti pranešimai apie pačio ENIHEI tinklo veiklą ir ateities planus. Dr. Tatjana Chircop iš Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžo pristatė „Updates from ENIHEI Steering Committee“, kuriame pateikta naujausia informacija apie tinklo valdymo komiteto veiklą. Taip pat ji pristatė „ENIHEI Vision“ – tinklo ateities viziją ir tolesnes veiklos kryptis. Prof. Carmen Buzea iš Transilvanijos Brašovo universiteto pristatė „Updates on upcoming ENIHEI 8th General Assembly in Brasov“ – informaciją apie artėjantį aštuntąjį ENIHEI visuotinį susirinkimą, kuris vyks Brašove. ENIHEI tinklas įsteigtas 2022 m. Europos Komisijos iniciatyva, siekiant suburti pažangias aukštojo mokslo institucijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo. Šiuo metu tinklą sudaro 38 universitetai ir aukštojo mokslo institucijos, atrinkti Europos Komisijos siūlymu arba nominuoti ES valstybių narių vyriausybių dėl išskirtinių pasiekimų inovacijų, mokslo ir verslumo srityse.
Plačiau
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Kurti ne naudą, o vertę. Tokia nuostata suvienijo mokslo bendruomenę tradiciniame „Europos horizonto“ forume, kuris šiemet įvyko VILNIUS TECH universitete. Sveikindamas forumo „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“ dalyvius VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžė tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio ir glaudesnės mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus sąveikos svarbą: „Mūsų visų misija – įkvėpti ir ugdyti inovatyvias ir kūrybingas asmenybes, tyrėjus ir tyrėjas, kurie keis pasaulį. Žmonių atvirumas, bendradarbiavimas ir smalsumas vis dar yra galingiausi mokslo varikliai, todėl mes stengiamės savo tyrėjams kurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos drąsios ambicijos, nuolatiniai mainai ir augimas. Visa mokslo ir inovacijų bendruomenė turės imtis atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti. Todėl mūsų vienas prioritetų bus siekti dar didesnio tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio bei dar glaudesnės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveikos. Norime būti vienu svarbiausių jūsų akademinių partnerių, padedančių Lietuvai kurti technologinį savarankiškumą, ekonominį konkurencingumą ir visuomenės atsparumą“, – atidarymo metu sakė rektorius. „Šis forumas dar kartą priminė, kad mokslas prasideda nuo žmonių – nuo tyrėjų, idėjų, jų tarptautinės patirties, mentorių ir institucijų, kurios sudaro sąlygas augti. Būtent tai jau 30 metų labai aiškiai parodo MSCA. O mūsų, „Europos horizonto“ nacionalinių kontaktinių atstovų, užduotis – padėti Lietuvos tyrėjams ir organizacijoms kuo geriau pasinaudoti šiomis programos teikiamomis galimybėmis,“ – kalbėjo programos „Europos horizontas“ vadovė Aiga Jonele. Forume daugiausia dėmesio skirta „Marie Skłodowska-Curie“ veiksmams (MSCA) – jų 30 metų istorijai, šiandienai ir ateičiai. MSCA programą ir perspektyvą apžvelgė Marija Fedotovaitė, Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė, atsakinga už „Marie Skłodowska-Curie veiksmus“. [caption id="attachment_131428" align="alignnone" width="1024"]  [/caption] Savo sėkmės istoriją papasakojo prof. dr. Mantas Šimėnas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto. Praktinėmis įžvalgomis apie vadovo vaidmenį MSCA podoktorantūros stažuotėse dalijosi prof. dr. Darius Andriukaitis iš Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto. Apie MSCA mokslo darbuotojų mainus, jų įgyvendinimą ir naudą visai institucijai kalbėjo doc. dr. Viktor Skrickij, Vilnius TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius. Jis pabrėžė, kad investicijos į tyrėjus ir jų tarptautinę patirtį stiprina ne tik atskirus mokslininkus, bet ir visą mokslo instituciją. Itin svarbi forumo tema – ir programos ateitis. Apie MSCA po 2027 m. bei derybas dėl naujojo „Europos horizonto“ kalbėjo dr. Brigita Serafinavičiūtė, Švietimo ir mokslo atašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. MSCA poveikį institucijai pristatė Vida Lapinskaitė, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė. Apie judėjimą per akademines aplinkas ir bendradarbiavimo svarbą kalbėjo dr. Vilius Dranseika iš Jogailos universiteto Krokuvoje, paraginęs kolegas klausti, nes būtent nuo klausimų prasideda ryšių kūrimas ir bendradarbiavimas. Orginalus šaltinis: Europoshorizontas.lt Visą nuotraukų galeriją rasite čia.
Plačiau