Stojantiesiems

„VILNIUS TECH Engineers“ įgula drakonų valčių lenktynėse iškovojo sidabrą

Rugsėjo 16, 2025
Savaitgalį Klaipėdoje vykusiame tradiciniame „Dangės ralyje-festivalyje“ trečius metus iš eilės dalyvavo ir jungtinė VILNIUS TECH studentų įgula. Po atkaklios kovos drakono valtimis „VILNIUS TECH Engineers“ finišavo antri ir pasipuošė sidabro medaliais.

Iš sostinės į uostamiestį atvykusi tikra „inžinierių flotilė“ šiemet itin tarpdisciplininė: įgulą sudarė studentai iš Elektronikos, Fundamentinių mokslų, Mechanikos fakultetų, Lietuvos jūreivystės akademijos, vis dėlto, visos komandos branduoliu tradiciškai tapo Transporto inžinerijos fakulteto (TIF) studentai, kurių šįsyk buvo net vienuolika. Iš viso įguloje – 22 nariai: 20 irkluotojų, vairininkas irkluotojas-profesionalas iš Klaipėdos bei komandos irklavimo ritmui toną užduodantis būgnininkas. Įgulai vadovavo TIF magistrantūros studijų studentas Dominykas Eičinas. Komandos šūkis – „Įjunk drąsą keisti pasaulį“, todėl studentai buvo ryžtingai nusiteikę suvaldyti valties drakoną ir jau ruošiasi kitų metų raliui.

„VILNIUS TECH Engineers“ komandos nariai, pasipuošę medaliais

„Renginio išvakarėse turėjome vienos valandos trukmės treniruotę, kurios metu išsiaiškinome irkluotojų pozicijas valtyje, paskyrėme būgnininką, pasitreniravome starto procedūrą. Lenktynių dieną pirmuoju bandymu 300 m atstumą praplaukėme per 1 minutę ir 37 sekundes. Kitu bandymu plaukimo laiką pagerinome daugiau nei 9 sekundėmis“, – pasakoja įgulos kapitonas D. Eičinas.

„VILNIUS TECH Engineers“ drakonų valčių įgulos įkūrėjas ir mentorius Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. Olegas Prentkovskis pasakoja, jog studentų įgula buvo įkurta 2023 m., kai Lietuvos jūrininkų sąjunga pirmą kartą pakvietė universitetą dalyvauti drakonų valčių lenktynėse.

„VILNIUS TECH Engineers“ komanda

„Šiemet su studentais sėkmingai tą darome jau trečius metus. Kai kurie įgulos nariai dalyvauja nuo pat pradžių, kitiems tai jau antrasis ralis. Renginio struktūra taip pat išlieka tokia pati: vyksta drakonų valčių rungtynės, viktorina jūros istorijos tema, jūrinių mazgų rišimas ir pirmosios pagalbos suteikimas. Lenktynėse ir viktorinoje dalyvauja visa įgula, o jūrinius mazgus riša ir pirmąją pagalbą suteikia 4–5 įgulos nariai. Man asmeniškai stebėti drakonų valčių lenktynes yra net smagiau nei pavyzdžiui, futbolą – čia daugiau veiksmo ir azarto“, – su šypsena pasakoja komandos mentorius O. Prentkovskis, visuomet į rungtynes vykstantis kartu.

Komandos nariai dalyvauja įvairiose renginio veiklose

Renginys Klaipėdoje neapsiribojo vien drakonų valčių lenktynėmis – svečiai galėjo dalyvauti įvairiose veiklose bei ekspozicijose. Dalyvių dėmesį ypač patraukė Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS), Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), Karinių jūros pajėgų (KJP), Klaipėdos jūrų skautų (KJS) ir kt. prisistatymai palapinėse. Taip pat daug dėmesio sulaukė  transporto priemonės, jūriniai dronai, šalies gynybos technika, jūrų technologijos, skautų veiklos ir kt.

Festivalio metu taip pat vyko diskusija „Klaipėda – jūrinis miestas miestiečių akimis“, kurioje dalyvavo miesto institucijų atstovai ir svečio teisėmis TIF dekanas prof. dr. O. Prentkovskis. Joje buvo aptartos jūrinės kultūros puoselėjimo temos, pabrėžta jūrų uosto ir infrastruktūros reikšmė Klaipėdai, glaudus VILNIUS TECH ryšys su uostamiesčiu, ypač per Lietuvos jūreivystės akademijos veiklą ir jungtinę keturių universitetų transporto inžinerijos mokslo krypties doktorantūrą.

Vykstanti diskusija 

Pirmąkart ant apdovanojimų pakylos užlipusi „VILNIUS TECH Engineers“ įgula įrodė, kad inžinerinis ir tarpdisciplininis mąstymas, tikslumas ir puikus komandinis darbas veda į pergales ne tik auditorijose, bet ir vandenyje.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau