Universitetas
Bendruomenė
Stojantiesiems
Studijos
Mokslas ir inovacijos
Verslui
Fakultetai
Grįžti

VILNIUS TECH geriausių mokslo straipsnių konkurso rezultatai

Rugsėjo 6, 2024
Paskelbti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) geriausių mokslo straipsnių konkurso rezultatai. 

 

Konkurse dalyvavo 2023 m. užsienio Q1, Q2 kvartilių žurnaluose, referuojamuose Web of Science (Clarivate Analytics) žurnalų rinkiniuose Science Citation Index Expanded (SCIE) arba Social Science Citation Index (SSCI) (žurnalo kvartilis pagal Journal Impact Factor) arba Scopus (Elsevier) duomenų bazės žurnaluose (žurnalo kvartilis pagal CiteScore) publikuoti mokslo straipsniai, turintys VILNIUS TECH prieskyrą ir leidybos duomenis, nesantys Online First ar Online Ready, ar konferencijų pranešimų medžiagoje.
 
Šiais metais buvo priimami tik tie leidėjo MDPI žurnaluose paskelbti straipsniai, kurių autoriai gavo vardinius žurnalo redakcijos kvietimus publikuoti straipsnį nemokamai.
 
Konkursą organizavo VILNIUS TECH Mokslo direkcija. Straipsnius vertino Komisija, kurios pirmininkas – mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. D. Navakauskas. Konkurso metu kiekvienas komisijos narys pristatė konkursui pateiktus darbus, išorinių ekspertų vertinimus pristatė komisijos narys-sekretorius, buvo siūlomas straipsnių įvertinimas. Komisijos sprendimai priimti atviro balsavimo balsų dauguma. 

 

Konkurso kriterijus atitiko ir buvo vertinami 72 straipsniai 15-oje konkurso krypčių.
 
Aplinkos inžinerija, chemijos inžinerija:
  • Pirma vieta: Chlebnikovas, Aleksandras; Marčiulaitienė, Eglė; Šernas, Ovidijus; Škulteckė, Judita; Januševičius, Tomas. Research on air pollutants and odour emissions from paving hot-mix asphalt with end-of-life tyre rubber.
  • Antra vieta: Januševičius, Tomas; Šarko, Julita; Mažeikienė, Aušra. Phosphate adsorption from water and wastewater using non-devulcanised and devulcanised tyre rubber.
  • Trečia vieta: Laukys, Jokūbas; Maršalka, Bernardas; Daugėla, Ignas; Stankūnavičius, Gintautas. Drone-based vertical atmospheric temperature profiling in urban environments.

Elektros ir elektronikos inžinerija:

  • Pirma vieta: Jiya, Immanuel N.; Salem, Ahmed; Van Khang, Huynh; Pomarnacki, Raimondas. Integrated multiport DC-DC and multilevel converters for multiple renewable energy source integration.
  • Antra vieta:Malyško-Ptašinskė, Veronika; Staigvila, Gediminas; Novickij, Vitalij. Invasive and non-invasive electrodes for successful drug and gene delivery in electroporation-based treatments.
  • Trečia vieta: Maskeliūnas, Rytis; Pomarnacki, Raimondas; Khang, Van Khang; Damaševičius, Robertas; Plonis, Darius. Power line monitoring through data integrity analysis with Q-learning based data analysis network.
     
Energetika ir termo inžinerija:.
  • Pirma vieta: Bielskus, Juozas; Streckienė, Giedrė; Rimdžius, Dovydas; Valančius, Kęstutis; Misevičiūtė, Violeta. Investigation of the aerodynamic and thermal performance of a Decentralised Air Handling Unit (DAHU) heat recovery using balls charge // Journal of building engineering. 
  • Antra vieta: Valančius, Kęstutis; Grinevičiūtė, Monika. Reconstruction of Soviet-type building to energy class A—Simulation and actual data validation.

 

Fizika ir biochemija:
  • Pirma vieta: Rembiałkowska, Nina; Novickij, Vitalij; Radzevičiūtė-Valčiukė, Eivina; Mickevičiūtė, Eglė; Gajewska Naryniecka, Agnieszka; Kulbacka, Julita. Susceptibility of various human cancer cell lines to nanosecond and microsecond range electrochemotherapy: Feasibility of multi-drug cocktails. 

 

Mechanikos inžinerija, matavimų inžinerija kryptyje:
  • Pirma vieta: Petronienė, Jūratė Jolanta; Dzedzickis, Andrius; Morkvėnaitė-Vilkončienė, Inga; Bučinskas, Vytautas. Flexible strain sensors: Recent progress 2016-2023.
  • Antra vieta: Chlebnikovas, Aleksandras; Paliulis, Dainius; Bradulienė, Jolita; Januševičius, Tomas. Short-term field research on air pollution within the boundaries of the large city in the Baltic region.
  • Trečia vieta: Čeponis, Andrius; Mažeika, Dalius; Vasiljev, Piotr; Bareikis, Regimantas. 5-DOF cone-shaped piezoelectric positioning robot for optical systems.

 

Medžiagų inžinerija: 
  • Pirma vieta: Gribniak, Viktor; Sokolov, Aleksandr. Standardized RC beam tests for modeling the fiber bridging effect in SFRC.
  • Antra vieta: Kizinievič, Olga; Gencel, Osman; Kizinievič, Viktor; Sutcu, Mucahit; Škamat, Jelena. Recycling of dolomite powder in clay bricks: Effects on characteristics and gas release.
  • Trečia vieta: Jakubovskis, Ronaldas; Malaiškienė, Jurgita; Gribniak, Viktor. Bio-colonization layered concrete panel for greening vertical surfaces: A field study. 

 

Statybos inžinerija:
  • Pirma vieta: Kaklauskas, Gintaris; Sokolov, Aleksandr; Sakalauskas, Karolis. Strain compliance crack model for RC beams: Primary versus secondary cracks.
  • Antra vieta: Gribniak, Viktor; Arnautov, Aleksandr K.; Rimkus, Arvydas. An innovative frictional anchorage system for flat CFRP ribbon strips.
  • Trečia vieta: Škulteckė, Judita; Vaitkus, Audrius; Šernas, Ovidijus. Laboratory investigation on the use of wood waste fibres in SMA mixtures. 

 

Transporto inžinerija:
  • Pirma vieta: Rimkus, Alfredas; Mejeras, Gabrielius; Matijošius, Jonas. The influence of hydrogen and oxygen (HHO) gas on engine characteristics under the effect of the lean mixtures of gasoline and bioethanol.
  • Antra vieta: Urbanowicz, Kamil; Bergant, Anton; Stosiak, Michał; Karpenko, Mykola; Bogdevičius, Marijonas. Developments in analytical wall shear stress modelling for water hammer phenomena.
  • Trečia vieta: Hajjami, Lhoussain El; Mellouli, El Mehdi; Žuraulis, Vidas; Berrada, Mohammed. A novel robust adaptive neuro-sliding mode steering controller for autonomous ground vehicles. 

 

Informatikos inžinerija:
  • Pirma vieta: Liao, Huchang; He, Yangpeipei; Wu, Xueyao; Wu, Zheng; Baušys, Romualdas. Reimagining multi-criterion decision making by data-driven methods based on machine learning: A literature review.
  • Antra vieta: Kalibatienė, Diana; Miliauskaitė, Jolanta; Slotkienė, Asta; Gudas, Saulius. On the development of the web service quality modelling space.
  • Trečia vieta: Torkayesh, Ali Ebadi; Deveci, Muhammet; Karagoz, Selman; Antuchevičienė, Jurgita. A state-of-the-art survey of evaluation based on distance from average solution (EDAS): Developments and applications.

 

Matematika ir informatika:
  • Pirma vieta: Zlotnik, Alexander; Čiegis, Raimondas. On construction and properties of compact 4th order finite-difference schemes for the variable coefficient wave equation. 

 

Komunikacija ir informacija:
  • Pirma vieta: Dynel, Marta Joanna; Poppi, Fabio I. M. Fidelis ad mortem: multimodal discourses and ideologies in Black Lives Matter and Blue Lives Matter (non)humorous memes.
  • Antra vieta: Skaržauskienė, Aelita; Mačiulienė, Monika. Assessment of users’ behavior in Lithuanian online communities. 
  • Trečia vieta: Poppi, Fabio Indìo Massimo. Non serviam: Narrative dimensions of organized crime resistance and susceptibility.

 

Filosofija ir filologija:
  • Pirma vieta: Dynel, Marta Joanna. Hashtag swearing: Pragmatic polysemy and polyfunctionality of #FuckPutin as solidary flaming.
  • Antra vieta: Poppi, Fabio Indìo Massimo. Principiis Obsta: Strategies of narrative resistance to Italian organized crime governance.
     
Menotyra:
  • Pirma vieta: Kačerauskas, Tomas. The dissonant heritage: the case of the Soviet memorial in Antakalnis cemetery, Vilnius.
  • Antra vieta: Treija, Sandra; Stauskis, Gintaras; Korolova, Alisa; Bratuškins, Uģis. Community engagement in urban experiments: Joint effort for sustainable urban transformation. 
  • Trečia vieta: Riaubienė, Edita; Navickienė, Eglė; Dijokienė, Dalia. The profile of Lithuanian architects in relation to the professional generations active today.
Vadyba:
  • Pirma vieta: Çipi, Amali; Fernandes, Ana Cláudia R.D.; Ferreira, Fernando A.F.; Ferreira, Neuza C.M.Q.F.; Meidutė Kavaliauskienė, Ieva. Detecting and developing new business opportunities in society 5.0 contexts: A sociotechnical approach.
  • Antra vieta: Skačkauskienė, Ilona; Vilkaitė-Vaitonė, Neringa. Green marketing and customers’ purchasing behavior: A systematic literature review for future research agenda.
  • Trečia vieta: Kuranovič, Veslav; Sokolovskij, Edgar; Bazaras, Darius; Jarašūnienė, Aldona; Čižiūnienė, Kristina. Estimating the intensity of cargo flows in warehouses by applying guanxi principles.

 

Ekonomika: 
  • Pirma vieta: Jakubelskas, Ugnius; Skvarciany, Viktorija. Circular economy practices as a tool for sustainable development in the context of renewable energy: What are the opportunities for the EU?
  • Antra vieta: Banelienė, Rūta; Strazdas, Rolandas. Green innovation for competitiveness: impact on GDP growth in the European Union.
  • Trečia vieta: Butkus, Mindaugas; Mačiulytė-Šniukienė, Alma; Matuzevičiūtė, Kristina. Transport infrastructure investments as a factor of economic growth of European Union countries.
     
Straipsnį parengė VILNIUS TECH Bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus vedėja dr. Raminta Pranckutė. Straipsnį su išsamesne informacija rasite čia.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau