Liepos 17–21 dienomis jaunieji mokslo talentai iš viso pasaulio susirinko į Doktorantų vasaros mokyklą Vilniuje ugdyti lyderystės įgūdžių, diskutuoti apie naujausius mokslo pasiekimus, dalintis žiniomis ir idėjomis, bei kurti ryšius, itin naudingus mokslininko karjeroje. Vasaros mokykla, kurią organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Doktorantūros mokykla kartu su ATHENA Europos universitetų aljansu, subūrė apie 40 jaunųjų tyrėjų, tarp kurių – doktorantai iš Islandijos, Ispanijos, Graikijos, Malaizijos, Italijos, Ispanijos ir kitų šalių. Kartu su doktorantais iš Lietuvos, jaunieji mokslininkai gilino minkštuosius įgūdžius, dalyvavo kūrybiškumo, tinklaveikos, akademinio rašymo, mokslo komunikacijos dirbtuvėse, kurias vedė dėstytojai iš žymių Europos universitetų.
„Mokslas ir moksliniai tyrimai yra pažangos variklis, todėl ruošti mokslininkus efektyviai komunikuoti savo tyrimų rezultatus, atrasti savo auditoriją, parduoti savo idėją yra kertinis aspektas siekiant populiarinti mokslą. Siekėme įgalinti doktorantus kūrybiškai pristatyti ne tik savo tyrimuose nagrinėjamą problemą, bet ir atskleisti šios problemos svarbą visuomenei lengvai suprantama kalba“, – sako doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė, VILNIUS TECH organizuojamos tarptautinės doktorantų vasaros mokyklos vadovė.
Atidarymo metu dalyvius pasveikino VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas, kuris palinkėjo jauniesiems mokslininkams užmegzti kuo daugiau naudingų ryšių, stiprinti bendradarbiavimą su kolegomis iš užsienio šalių, bei aktyviai įsitraukti į vasaros mokyklos sesijas ir vaisingas diskusijas.
Kūrybiškumas moksle – per mažai įvertintas?
Mokykla prasidėjo nuo „ledlaužio“, kurį vedė VILNIUS TECH lektorius David Reid Anderson – jaunieji įvairių sričių mokslininkai pirmosios sesijos metu atrado, kad mokslas yra universali kalba ir koks svarbus kūrybiškumas moksle bei inovacijų kūrime.
„Be kūrybiško mąstymo negalime tikėtis inovacijų“, – užtikrintai teigia lektorius D. R. Anderson, pabrėždamas, kad mokslininko darbe labai svarbu pasiekti pusiausvyrą tarp kūrybiškumo ir kritinio mąstymo.
Pasak VILNIUS TECH lektoriaus, kritinis mąstymas įkūnija mokslinį ir grynąjį požiūrį, o kūrybiškumas padeda atrasti naujas erdves, tad reikėtų nebijoti eksperimentuoti ir klysti. „Tyrinėdami ir klysdami galime atrasti naujų įžvalgų ir galiausiai padaryti pažangą savo vykdomuose tyrimuose. Kūrybiškumas turėtų būti neatsiejama akademinio proceso dalis, o studentai turėtų nebijoti klysti savo ieškojimuose“, – įsitikinęs D. R. Anderson.
Mokslininkų balsas visuomenėje – kaip būti išgirstam?
„Mokslininkai yra neatsiejama visuomenės dalis, todėl jų darbas įgauna gilesnį matmenį, kuris neapsiriboja vien bendravimu mokslinių tyrimų srityje“, – įsitikinęs prof. dr. Anssi Juotsiniemi iš Aalto universiteto Suomijoje. Profesorius vasaros mokykloje doktorantams kalbėjo apie tai, kaip tinkamas akademinis rašymas prisideda prie mokslo populiarinimo.
„Suprasdami savo mokslinių tyrimų svarbą visuomenei, galime rasti tinkamą pasakojimo stilių savo auditorijai. Taikydami įvairius rašymo stilius ir argumentavimo būdus, galime veiksmingai spręsti esminius klausimus. Jei pranešame apie savo išvadas formalia moksline kalba, komunikacija tampa sudėtinga, o tai apriboja pasiekiamumą didesnei auditorijai“, – teigia prof. dr. Anssi Juotsiniemi.
Tinklaveika – kelias į sėkmę mokslininko karjeroje
Pasak VILNIUS TECH vasaros mokyklos doktorantams organizatorių, tarptautinė ir įvairi susirinkusių studentų auditorija prisidėjo prie mokyklos sėkmės – studentai turėjo galimybę mokytis vieni iš kitų ir kalbėti apie savo vykdomus tyrimus skirtingų sričių profesionalams. Tuo, kad ryšių kūrimas, gebėjimas bendrauti su įvairiomis auditorijomis yra labai naudingas mokslininkams, įsitikinęs vasaros mokyklos profesorius dr. Toby Erik Wikström, atvykęs į Vilnių iš Islandijos universiteto.
„Komunikacija su skirtingomis auditorijomis priverčia bendrauti dar aiškiau nei įprastai. Labai svarbu patraukti auditorijos dėmesį, ypač kai susiduriama su daugybe iššūkių, pavyzdžiui, mokslo, klimato kaitos ir istorinių tiesų neigimu. Mes, visų disciplinų mokslininkai, privalome imtis lyderystės ir aktyvesnių veiksmų bendraudami su plačiąja visuomene“, – teigia prof. dr. Toby Erik Wikström.
Minkštųjų įgūdžių svarba moksle
„Minkštieji įgūdžiai tai tokie įgūdžiai, kuriuos galima ugdyti“, – pabrėžia prof. dr. Konstantinos Petridis, ATHENA aljanso generalinis sekretorius. Vasaros mokyklos metu prof. dr. K. Petridis akcentavo, kad minkštieji įgūdžiai yra itin svarbūs mokslininko karjeroje ir pažymėjo, kad ATHENA Europos universitetų aljansas ėmėsi aktyvių veiksmų tobulinant šiuos mokslininkų įgūdžius įsteigiant ATHENA minkštųjų įgūdžių akademiją. Ši akademija siūlo internetinių kursų ir paskaitų ciklą, suteikiantį studentams galimybių ugdyti svarbiausius minkštuosius įgūdžius – kiekvieną savaitę bendradarbiaujant su įvairių industrijų partneriais rengiamos paskaitos, kuriose daug dėmesio skiriama ir šiuolaikinėje darbo rinkoje paklausiems įgūdžiams tobulinti.
„Siekiame paskatinti doktorantus, ypač tuos, kurie galbūt jaučiasi nedrąsiai, arba kuriems trūksta pristatymo įgūdžių, atkakliai dirbti ir praktikuotis. Šis patarimas tinka visiems minkštiesiems įgūdžiams, nes jie tarpusavyje susiję. Sumanus pranešėjas dažnai pasižymi puikiais stebėjimo įgūdžiais, aštriu kritiniu mąstymu ir tinkamais gebėjimais priimti sprendimus. Tobulinant vienus įgūdžius, tobulinami ir kiti, taip sukuriamas išsamus įgūdžių rinkinys“, – sako prof. dr. K. Petridis.
Galerija
