Stojantiesiems

VILNIUS TECH lankėsi LR aplinkos ministras K. Žuromskas

Vasario 23, 2026
Vasario 19 d. VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultete (AIF) viešėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministras bei fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos katedros alumnas Kastytis Žuromskas.
 
Vizito metu ministras susitiko su universiteto vadovybe, AIF dekanu, Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros atstovais bei Tvarumo centro vadovu doc. dr. Raimondu Grubliausku. Susitikime aptarti aktualūs aplinkosaugos politikos klausimai, mokslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo stiprinimo galimybės bei jaunųjų inžinierių rengimo perspektyvos.
 
Diskusijose daug dėmesio skirta šiandienos aplinkosaugos iššūkiams, darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui ir inžinieriaus profesijos svarbai valstybės mastu. Pabrėžtas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis bei universitetų vaidmuo rengiant ekspertus, galinčius prisidėti prie efektyvios ir inovacijomis grįstos aplinkosaugos politikos formavimo.
 
Ministrui taip pat pristatytos fakulteto erdvės – Tvarumo centro patalpos ir atnaujintos auditorijos, sudarančios modernias sąlygas studijoms bei moksliniams tyrimams. Aptartos galimybės plėsti taikomuosius tyrimus, stiprinti studentų įsitraukimą į praktinius projektus ir skatinti jaunųjų specialistų dalyvavimą nacionalinėse aplinkosaugos iniciatyvose.
 
Universitetui ypač reikšminga, kai absolventai sugrįžta kaip partneriai ir sprendimų priėmėjai. Tai dar kartą patvirtina, kad universitetas – ne tik studijų vieta, bet ir bendruomenė, ugdanti profesionalus, atsakingą lyderystę bei ilgalaikį įsipareigojimą kurti tvaresnę Lietuvą.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau