VILNIUS TECH Niujorke: energetikos transformacijai reikia ne tik technologijų, bet ir ilgalaikių partnerysčių

Rugsėjo 23, 2026

VILNIUS TECH atstovai rugsėjo 21–25 d. Niujorke dalyvauja Energetinio atsparumo verslo misijoje ir „Climate Week NYC“ renginiuose. Savaitę pradėję Lietuvos ir JAV verslo forume, universiteto atstovai susitinka su JAV mokslo, inovacijų ir verslo bendruomene bei ieško bendrų interesų būsimam bendradarbiavimui.

Universitetui misijoje atstovauja Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė ir Elektros inžinerijos katedros docentas dr. Jonas Vanagas. Darbotvarkėje – energetikos sistemų atsparumas, elektros tinklų ir infrastruktūros plėtra, augantis energijos poreikis bei universitetų vaidmuo kuriant ir diegiant naujas technologijas.

VILNIUS TECH atstovai lankosi JAV

VILNIUS TECH atstovai lankosi JAV

Vizitas prasidėjo Lietuvos ir JAV verslo forumu, kurį atidarė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Diskusijos apie energetinį saugumą, infrastruktūrą ir pažangiąsias technologijas tapo atspirties tašku tolesniems savaitės susitikimams. VILNIUS TECH juose siekia geriau suprasti JAV partnerių poreikius ir įvertinti, kur universiteto mokslininkų kompetencijos galėtų prisidėti prie konkrečių technologinių iššūkių sprendimo.

VILNIUS TECH atstovai kartu su prezidentu G. Nausėda lankosi JAV

VILNIUS TECH atstovai kartu su prezidentu G. Nausėda lankosi JAV

Pasak dr. J. Vanago, energetikos transformacijoje vis daugiau klausimų reikia spręsti kompleksiškai.

„Energetikos sistemos sparčiai keičiasi – auga elektrifikacija, atsinaujinančios energetikos dalis, duomenų centrų ir dirbtinio intelekto infrastruktūros poreikiai. Kartu didėja reikalavimai tinklų patikimumui, lankstumui ir atsparumui. Todėl mums svarbu ne tik pristatyti savo kompetencijas, bet ir suprasti, kokius technologinius iššūkius šiandien sprendžia JAV partneriai ir kur galime rasti realių bendrų interesų moksliniams tyrimams, technologijų bandymams ar demonstraciniams projektams“, – sako VILNIUS TECH Elektros inžinerijos katedros docentas dr. Jonas Vanagas.

Viena iš vizito krypčių – pažintis su JAV universitetų inovacijų ekosistema: kaip mokslinių tyrimų rezultatai tampa praktiniais sprendimais, kaip organizuojamas technologijų perdavimas ir kuriami ilgalaikiai ryšiai su įmonėmis.

Šios pažinties dalimi tapo susitikimas ir bendri pietūs su Lietuvos Respublikos garbės konsule Konektikuto valstijoje prof. dr. Dalia Giedrimiene. Ji kartu su Konektikuto universiteto („University of Connecticut“, UConn) komanda pakvietė VILNIUS TECH atstovus apsilankyti Konektikuto valstijoje ir universitete. Kvietimas suteikia galimybę tęsti pažintį ir išsamiau aptarti galimas bendradarbiavimo kryptis.

Pietūs su Lietuvos Respublikos garbės konsule Konektikuto valstijoje prof. dr. Dalia Giedrimiene

Pietūs su Lietuvos Respublikos garbės konsule Konektikuto valstijoje prof. dr. Dalia Giedrimiene

Ryšiai su UConn inovacijų ekosistema mezgami ir per verslo atstovus, tarp jų – UConn alumnę, biotechnologijų bendrovės „Torigen“ įkūrėją Ashley Kalinauskas. VILNIUS TECH šis dialogas svarbus siekiant geriau suprasti, kaip JAV universitetų aplinkoje susiejami moksliniai tyrimai, technologijų komercializavimas, verslumas ir investicijos.

Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė V. Purienė pabrėžia, kad tokie susitikimai yra nuoseklaus darbo pradžia.

„JAV nėra rinka, į kurią galima ateiti su vienu susitikimu ir tikėtis greito rezultato. Partnerystės čia kuriamos per pasitikėjimą, nuoseklų bendravimą ir labai konkretų abipusį interesą. Todėl mums svarbi ne tik ši savaitė Niujorke. Diskusijos su dalimi partnerių prasidėjo dar prieš vizitą, tęsiame jas čia ir, grįžus į Lietuvą, turėsime paversti jas konkrečiais kitais žingsniais. Mūsų tikslas nėra surinkti kuo daugiau kontaktų – norime atsirinkti partnerystes, kuriose VILNIUS TECH mokslinės ir technologinės kompetencijos gali sukurti realią vertę abiem pusėms“, – sako V. Purienė.
Jos teigimu, pažintis su JAV patirtimi taip pat skatina įvertinti, ką tarptautiniams partneriams gali pasiūlyti pats universitetas.

„Mums įdomu ne kopijuoti amerikietišką modelį, o suprasti, kas jame veikia ir ką galime pritaikyti savo ekosistemoje. Kartu turime ką pasiūlyti ir patys – stiprias inžinerines kompetencijas, prieigą prie Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos bei galimybes JAV partneriams technologijas vystyti ir testuoti Europoje. Tvari partnerystė atsiranda tada, kai abi pusės aiškiai mato savo vertę“, – teigia V. Purienė.

Vilma Purienė

Vilma Purienė ir Jonas Vanagas

Misijoje VILNIUS TECH dalyvauja kartu su Lietuvos energetikos, klimato technologijų ir mokslo organizacijų atstovais. Skirtingos delegacijos dalyvių patirtys leidžia JAV partneriams pristatyti platesnį Lietuvoje kuriamų sprendimų ir kompetencijų spektrą – nuo mokslinių tyrimų iki technologijų taikymo versle.

Likusią savaitės dalį universiteto atstovų laukia „Climate Week NYC“ diskusijos, individualūs susitikimai ir pokalbiai apie galimas bendras veiklas. Šiame etape svarbiausia išsigryninti abipusius interesus ir sutarti, kuriuos pokalbius verta tęsti bei kokie galėtų būti artimiausi bendro darbo žingsniai.

Už misijos organizavimą ir turiningą programą VILNIUS TECH dėkoja Lietuvos komercijos atašė Niujorke Dovilei Meliauskaitei bei Inovacijų agentūros atstovėms Audronei Janulaitytei ir Jūratei Balytovienei.

Panašios naujienos

VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
Rugsėjo 30 d. nuotoliniame Europos inovatyvių aukštojo mokslo institucijų tinklo (ENIHEI) narių susitikime daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo institucijų vaidmeniui kuriant socialines inovacijas, stiprinant jų poveikį visuomenei ir ieškant naujų būdų bendradarbiauti su skirtingais partneriais. Susitikime savo patirtimi dalijosi ir VILNIUS TECH atstovė dr. Rūta Mikučionienė. VILNIUS TECH yra vienas iš ENIHEI steigėjų ir aktyvus tinklo narys. Kartu su dar 37 pažangiomis Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis universitetas prisideda prie ENIHEI misijos skatinti novatoriškus požiūrius į tai, kaip aukštasis mokslas gali aktyviai prisidėti prie socialinių ir technologinių inovacijų. Susitikimo metu pristatytos įvairios aukštojo mokslo institucijų iniciatyvos ir patirtys, atskleidžiančios, kaip inovacijos gali būti siejamos ne tik su technologine pažanga, bet ir su realių visuomenės iššūkių sprendimu. VILNIUS TECH susitikime taip pat pristatė savo patirtį. Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė skaitė pranešimą „Social impact through problem-based learning in the Sustainability Management programme, in collaboration with municipalities“, kuriame pristatė socialinio poveikio kūrimą taikant probleminį mokymąsi Tvarumo valdymo programoje. Ypatingas dėmesys skirtas realių problemų integravimui į studijų procesą, pristatyti keli pavyzdžiai, kaip studentai sprendžia realias savivaldybių iškeltas problemas, ir taip pat kokį socialinį poveikį ši bendradarbystė kuria. Prof. Andreja Kutnar iš Primorskos universiteto pranešime „From Research to Societal Impact: The New European Bauhaus Academy at the University of Primorska“ aptarė, kaip mokslinių tyrimų rezultatai gali būti paverčiami platesnį poveikį visuomenei turinčiomis iniciatyvomis, pasitelkiant Naujojo europinio bauhauzo principus. Rygos technikos universiteto atstovė Paula Cukura pranešime „Embedding ‘Social’ Across Innovation Pathways“ aptarė socialinio aspekto integravimą į skirtingus inovacijų kūrimo kelius. Pranešimas atkreipė dėmesį į tai, kad inovacijos gali būti vertinamos ne vien pagal technologinius ar ekonominius rezultatus, bet ir pagal jų kuriamą naudą visuomenei. Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatyti pranešimai apie pačio ENIHEI tinklo veiklą ir ateities planus. Dr. Tatjana Chircop iš Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžo pristatė „Updates from ENIHEI Steering Committee“, kuriame pateikta naujausia informacija apie tinklo valdymo komiteto veiklą. Taip pat ji pristatė „ENIHEI Vision“ – tinklo ateities viziją ir tolesnes veiklos kryptis. Prof. Carmen Buzea iš Transilvanijos Brašovo universiteto pristatė „Updates on upcoming ENIHEI 8th General Assembly in Brasov“ – informaciją apie artėjantį aštuntąjį ENIHEI visuotinį susirinkimą, kuris vyks Brašove. ENIHEI tinklas įsteigtas 2022 m. Europos Komisijos iniciatyva, siekiant suburti pažangias aukštojo mokslo institucijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo. Šiuo metu tinklą sudaro 38 universitetai ir aukštojo mokslo institucijos, atrinkti Europos Komisijos siūlymu arba nominuoti ES valstybių narių vyriausybių dėl išskirtinių pasiekimų inovacijų, mokslo ir verslumo srityse.
Plačiau
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Kurti ne naudą, o vertę. Tokia nuostata suvienijo mokslo bendruomenę tradiciniame „Europos horizonto“ forume, kuris šiemet įvyko VILNIUS TECH universitete. Sveikindamas forumo „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“ dalyvius VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžė tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio ir glaudesnės mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus sąveikos svarbą: „Mūsų visų misija – įkvėpti ir ugdyti inovatyvias ir kūrybingas asmenybes, tyrėjus ir tyrėjas, kurie keis pasaulį. Žmonių atvirumas, bendradarbiavimas ir smalsumas vis dar yra galingiausi mokslo varikliai, todėl mes stengiamės savo tyrėjams kurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos drąsios ambicijos, nuolatiniai mainai ir augimas. Visa mokslo ir inovacijų bendruomenė turės imtis atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti. Todėl mūsų vienas prioritetų bus siekti dar didesnio tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio bei dar glaudesnės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveikos. Norime būti vienu svarbiausių jūsų akademinių partnerių, padedančių Lietuvai kurti technologinį savarankiškumą, ekonominį konkurencingumą ir visuomenės atsparumą“, – atidarymo metu sakė rektorius. „Šis forumas dar kartą priminė, kad mokslas prasideda nuo žmonių – nuo tyrėjų, idėjų, jų tarptautinės patirties, mentorių ir institucijų, kurios sudaro sąlygas augti. Būtent tai jau 30 metų labai aiškiai parodo MSCA. O mūsų, „Europos horizonto“ nacionalinių kontaktinių atstovų, užduotis – padėti Lietuvos tyrėjams ir organizacijoms kuo geriau pasinaudoti šiomis programos teikiamomis galimybėmis,“ – kalbėjo programos „Europos horizontas“ vadovė Aiga Jonele. Forume daugiausia dėmesio skirta „Marie Skłodowska-Curie“ veiksmams (MSCA) – jų 30 metų istorijai, šiandienai ir ateičiai. MSCA programą ir perspektyvą apžvelgė Marija Fedotovaitė, Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė, atsakinga už „Marie Skłodowska-Curie veiksmus“. [caption id="attachment_131428" align="alignnone" width="1024"]  [/caption] Savo sėkmės istoriją papasakojo prof. dr. Mantas Šimėnas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto. Praktinėmis įžvalgomis apie vadovo vaidmenį MSCA podoktorantūros stažuotėse dalijosi prof. dr. Darius Andriukaitis iš Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto. Apie MSCA mokslo darbuotojų mainus, jų įgyvendinimą ir naudą visai institucijai kalbėjo doc. dr. Viktor Skrickij, Vilnius TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius. Jis pabrėžė, kad investicijos į tyrėjus ir jų tarptautinę patirtį stiprina ne tik atskirus mokslininkus, bet ir visą mokslo instituciją. Itin svarbi forumo tema – ir programos ateitis. Apie MSCA po 2027 m. bei derybas dėl naujojo „Europos horizonto“ kalbėjo dr. Brigita Serafinavičiūtė, Švietimo ir mokslo atašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. MSCA poveikį institucijai pristatė Vida Lapinskaitė, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė. Apie judėjimą per akademines aplinkas ir bendradarbiavimo svarbą kalbėjo dr. Vilius Dranseika iš Jogailos universiteto Krokuvoje, paraginęs kolegas klausti, nes būtent nuo klausimų prasideda ryšių kūrimas ir bendradarbiavimas. Orginalus šaltinis: Europoshorizontas.lt Visą nuotraukų galeriją rasite čia.
Plačiau