VILNIUS TECH SKAITO mokslas: atraskite bibliotekos informacijos išteklius

VILNIUS TECH Architektūros fakulteto bendruomenė ir Japonijos ambasada Lietuvoje maloniai kviečia į atvirą Pritzkerio architektūros premijos laureato SHIGERU BAN paskaitą: „Architektūros kūrybos ir socialinės atsakomybės pusiausvyra“ 2026 m. rugsėjo 22 d. 12.00 val. VILNIUS TECH, T2 209 aud., Trakų g. 1, Vilnius Paskaita nemokama ir atvira visiems. Būtina registracija: užpildykite šią formą. Japonų architektas Shigeru Ban paskaitoje apžvelgs savo iki šiol nueitą profesinį kelią, ypatingą dėmesį skirdamas tris dešimtmečius trunkančiai veiklai nelaimių ir humanitarinės architektūros srityje. Shigeru Ban garsėja novatorišku atsinaujinančių medžiagų panaudojimu ir greito reagavimo sprendimais humanitarinės architektūros srityje. Jo darbai atskleidžia, kokią galią architektūra turi kurti teigiamus pokyčius po stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių. Revoliuciniai architekto darbai, kuriuose naudojami popieriniai vamzdžiai, rodo, kaip kuklios ir paprastos medžiagos gali tapti įspūdingų sprendimų pagrindu – nuo greitai pastatomų laikinų statinių, skirtų ekstremalioms situacijoms, iki elegantiškų ir ilgaamžių pastatų. Tuo metu medinės konstrukcijos atveria naujas aplinkos tausojimo galimybes. Šis požiūris į medžiagų inovacijas, derinamas su giliu įsipareigojimu architektūros socialinei atsakomybei, pakeitė požiūrį į reagavimą į nelaimes visame pasaulyje ir iki šiol skatina diskusijas apie architektūros, tvarumo ir humanitarinės pagalbos sąsajas. Klimato kaitos, vis dažnėjančių stichinių nelaimių ir pasaulinių konfliktų laikais Shigeru Ban darbai tampa kaip niekad aktualūs. Jie primena, kad atsparios ir lanksčios konstrukcijos gali padėti išsaugoti gyvybes ir padėti nuo nelaimių nukentėjusioms bendruomenėms. 2026 m. paskaitoje „Architektūros kūrybos ir socialinės atsakomybės pusiausvyra“ Shigeru Ban pasidalys vertingomis įžvalgomis apie architektūros projektavimą po nelaimių ir apžvelgs šią savo veiklos sritį platesniame įvairiapusės ir išskirtinės profesinės karjeros kontekste. Architektas Shigeru Ban Shigeru Ban gimė 1957 m. Tokijuje. Baigė Cooper Union universitetą. 1982 m. pradėjo dirbti Aratos Isozaki biure, o 1985 m. įkūrė savo architektūros studiją „Shigeru Ban Architects“. 1995 m. tapo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) konsultantu. Tais pačiais metais įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Voluntary Architects' Network“ (VAN), teikiančią paramą nuo nelaimių nukentėjusioms bendruomenėms. Tarp svarbiausių jo darbų – Pompidou centras Mecene, Oitos prefektūros meno muziejus, Fudžio kalno pasaulio paveldo centras Šizuokoje, „La Seine Musicale“ koncertų kompleksas ir „Swatch Omega“ būstinė. Shigeru Ban yra pelnęs daugybę prestižinių apdovanojimų, tarp jų – Prancūzijos Architektūros akademijos aukso medalį (2004), Japonijos architektūros instituto Didįjį prizą (2009), Prancūzijos Menų ir literatūros ordino karininko laipsnį (2010), Auguste'o Perret premiją (2011), Japonijos kultūros reikalų agentūros meno premiją (2012), Prancūzijos Menų ir literatūros ordino komandoro laipsnį (2014), Pritzkerio architektūros premiją (2014), Japonijos Garbės medalį su violetine juosta (2017), Motinos Teresės socialinio teisingumo apdovanojimą (2017) ir Astūrijos princesės santarvės premiją (2022). 2021 m. Shigeru Ban buvo pakviestas tapti vienu iš „iškilių mąstytojų ir praktikų“ Europos Naujojo Bauhauzo aukšto lygio apskritojo stalo ambasadorių. 2024 m. jis pelnė „Praemium Imperiale“ architektūros premiją. Šiuo metu Shigeru Ban yra kviestinis profesorius Shibaura technologijos institute. Renginio formatas Po pagrindinės paskaitos vyks klausimų ir atsakymų sesija, kurios metu auditorija galės tiesiogiai užduoti klausimus Shigeru Ban. Būtina registracija: užpildykite registracijos formą. Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. „Facebook“ renginys Renginio nuotrauka: Hiroyuki Hirai. Fudžio kalno pasaulio paveldo centras, 2017 m., Šizuoka, Japonija.

Rugsėjį tūkstančiai pirmakursių pradeda studijas, prieš tai rinkęsi egzaminus, skaičiavę konkursinį balą, lyginę studijų programas ir laukę kvietimo studijuoti. Atrodytų, sunkiausia dalis jau padaryta, tačiau tai, ar po metų studentas savo pasirinkimu vis dar džiaugsis, priklauso ne vien nuo studijų programos. Tyrimai rodo, kad studijų sėkmė siejasi ir su gebėjimu valdyti savo laiką bei mokymąsi, įsitraukimu į universiteto bendruomenę, gebėjimu kelti tikslus, ieškoti sprendimų ir sąmoningai kaupti patirtį už auditorijos ribų. „Studijos yra keleri metai, per kuriuos galima ne tik įgyti profesinių žinių, bet ir labai stipriai augti. Todėl pirmakursiams norėčiau pasakyti – eikite ir bandykite, semkitės žinių. Ieškokite bendraminčių, veiklų, projektų, išbandykite ir tai, kas iš pradžių atrodo visai ne jums. Pradėdami studijas net neįsivaizduojate savo tikrųjų galimybių masto“, – sako VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) direktorė doc. dr. Justė Rožėnė. Neapsiribokite tuo, kas numatyta studijų programoje  Paskaitos, laboratoriniai darbai ir atsiskaitymai yra studijų pagrindas, tačiau ne visa studijų patirtis. Studentų organizacijos, projektai, savanorystė, mokslinė veikla, sportas, tarptautiniai mainai ar praktikos suteikia progų dirbti su kitais žmonėmis, priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę, komunikuoti ir spręsti realias problemas. Moksliniai tyrimai rodo, kad įsitraukimas į popaskaitines veiklas siejamas su akademine sėkme ir pasirengimu darbo rinkai, komandinio darbo, komunikacijos, bendradarbiavimo ir atsakomybės gebėjimų ugdymu bei didesniu pasitikėjimu savimi. Svarbus ir ryšys su universiteto bendruomene – stipresnis priklausymo jai jausmas siejamas su didesne motyvacija, įsitraukimu į studijas ir mažesniu ketinimu jas nutraukti. „Pirmakursiui sakydama „eik ir bandyk“ galvoje turiu ne vien įdomesnį studentišką gyvenimą. Organizuodamas renginį mokaisi planuoti ir prisiimti atsakomybę. Dirbdamas projekte ar studentų organizacijoje – tartis su skirtingais žmonėmis ir veikti komandoje. Pristatydamas idėją – argumentuoti ir kalbėti viešai. O kai kažkas nepavyksta – ieškoti sprendimo. Tai yra patirtys, kurios augina ir žmogų, ir būsimą specialistą“, – sako doc. dr. J. Rožėnė. Pirmąjį semestrą verta sąmoningai išbandyti bent vieną veiklą už savo studijų programos ribų – net ir tokią, apie kurią anksčiau nesvarstėte. Tikslas nėra užpildyti kiekvieną laisvą valandą, o susikurti progų išbandyti save situacijose, kurių vien studijų programa gali ir nesuteikti. Laisvė universitete reikalauja gebėjimo valdyti savo laiką Vienas didžiausių pokyčių pradėjus studijuoti – sumažėjusi kasdienė išorinė kontrolė. Studentas pats turi sekti atsiskaitymų terminus, planuoti mokymosi laiką, derinti studijas su kitomis veiklomis ir pastebėti, kada įsipareigojimų tampa per daug. Tyrimai rodo teigiamą ryšį tarp gebėjimo valdyti laiką ir akademinių rezultatų, ypač bakalauro studijose. „Mokykloje didelę dienos dalį ir mokymosi ritmą už jauną žmogų sudėlioja pati sistema. Universitete atsiranda gerokai daugiau laisvės, tačiau kartu reikia išmokti savidisciplinos. Todėl pirmosiomis savaitėmis siūlyčiau ne pasikliauti mintimi, kad „kažkaip suspėsiu“, o sąmoningai susikurti sistemą, kuri padėtų valdyti savo laiką ir įsipareigojimus“, – teigia ekspertė. Anot jos, tam nėra būtina sudėtinga, „tobula“ planavimo sistema – svarbiausia, kad ji būtų realiai pritaikoma ir leistų suderinti studijas, poilsį bei kitas veiklas. „Pirmiausia – susikurkite vieną planavimą sistemą, kurioje galite matyti viską: paskaitas, atsiskaitymus, asmeninius įsipareigojimus ir svarbiausius terminus. Planuokite ne tik galutinį terminą, bet ir laiką darbui. Jį išskaidykite – taip visa tai nevirs milžinišku įsipareigojimu paskutinį vakarą. Nepamirškite ir poilsio, miego, laisvalaikio – jei tam neliks laiko, galiausiai neliks ir jėgų. Taip pat patariu ugdyti įprotį kartą per savaitę skirti keliolika minučių artėjantiems atsiskaitymams, darbams ir kitiems įsipareigojimams peržiūrėti, ir sąmoningai valdyti dėmesį“, – patarimais dalijasi VILNIUS TECH atstovė. Studentai turi ne tik išmokti savarankiškai planuoti laiką, bet ir patys ieškoti informacijos, ją vertinti ir priimti sprendimus. Tai – ne visada lengva, bet doc. dr. J. Rožėnė siūlo nepasiduoti, o prireikus – paprašyti pagalbos: visa tai ugdo savarankišką problemų sprendimo įgūdį. Planuokite ne tik atsiskaitymus, bet ir savo augimą Universitete lengva savo progresą matuoti vien pažymiais ir kreditais. Tačiau darbo rinkoje diplomas yra tik viena būsimo specialisto dalis. VILNIUS TECH atlikta darbdavių apklausa rodo, kad greta profesinių žinių svarbu auginti projektų valdymo, komunikacijos, lyderystės ir iniciatyvumo gebėjimus. Tą patį rodo ir tarptautiniai duomenys. JAV Nacionalinės kolegijų ir darbdavių asociacijos (NACE) 2025 m. apklausoje 88,3 proc. darbdavių nurodė kandidatų gyvenimo aprašymuose ieškantys problemų sprendimo gebėjimų, 81 proc. – gebėjimo dirbti komandoje, 77,1 proc. – rašytinės komunikacijos, o 73,7 proc. – iniciatyvumo. Todėl pirmųjų metų pradžioje verta išsikelti ir kelis asmeninio bei profesinio augimo tikslus: pristatyti savo idėją auditorijai, dalyvauti komandiniame projekte, išbandyti veiklą, kurioje tenka organizuoti kitus, susipažinti su pasirinktos profesijos atstovais ar įgyti pirmosios praktinės patirties. Tyrimai rodo, kad vien išsikelti tikslą neužtenka – svarbu numatyti konkrečius veiksmus jam pasiekti ir periodiškai įvertinti savo pažangą. „Po metų verta savęs paklausti ne tik, kiek dalykų išlaikiau. Ką šiandien sugebu geriau nei prieš metus? Ką išbandžiau? Kur tapau drąsesnis? Kokių žmonių sutikau? Galbūt pasikeitė ir mano tikslai? Tai nebūtinai reiškia, kad kažkur suklydome – kartais tai reiškia, kad šiandien apie save žinome gerokai daugiau“, – sako J. Rožėnė. Noras mesti studijas ir netinkamos studijos – ne tas pats Daliai studentų jau pirmaisiais metais kils klausimas, ar pasirinkta studijų programa iš tiesų tinkama. Tokios abejonės ypač sustiprėja per atsiskaitymus, pirmąją sesiją, patyrus akademinę nesėkmę ar susikaupus nuovargiui. Todėl svarbu atskirti reakciją į sunkų laikotarpį nuo ilgalaikio nepasitenkinimo pasirinkta sritimi. „Svarbių sprendimų apie savo studijas nereikėtų priimti didžiausio nuovargio ar įtampos metu. Jeigu sesijos savaitę atrodo, kad norisi viską mesti, pirmiausia verta sau duoti laiko. Daug svarbiau stebėti save tada, kai didžiausias stresas atslūgsta: ar pasirinkta sritis man įdomi? Ar noriu apie ją sužinoti daugiau? Ar matau prasmę tame, ką mokausi? Ar joje galiu įsivaizduoti save ateityje?“ – pataria SPIC direktorė. Jeigu abejonės išlieka ir ramiu laikotarpiu, jas verta vertinti rimtai. Studijų programos ar krypties pakeitimas savaime nėra nesėkmė. Kartais daug didesne klaida tampa sprendimas dar kelerius metus tęsti tai, kas visiškai netinka. „Galima pakeisti savo tikslą. Galima suprasti, kad pasirinkai ne tą veiklą. Galima net suprasti, kad pasirinkai ne tas studijas. Tačiau būtų gaila po kelerių metų atsigręžti ir suprasti, kad turėjai daugybę galimybių, bet taip ir nepabandei sužinoti, kur jos galėjo nuvesti“, – sako doc. dr. J. Rožėnė.