VILNIUS TECH studentams – unikali galimybė dalyvauti kartu su MIT rengiamoje programoje

Rugsėjo 24, 2026

Kaip energetikos transformacijos iššūkius spręsti ne tik auditorijoje, bet ir praktiškai? Tokią galimybę VILNIUS TECH studentams suteiks nauja tarpdisciplininė programa „Rethinking Energy: Combining Research, Economics, and Technology“ (RE:CREAT), parengta bendradarbiaujant su pirmuoju pasaulio universitetu – Masačusetso technologijos institutu (MIT, JAV).

Programa parengta bendradarbiaujant su MIT

„RE:CREAT“ – bandomoji tarpdisciplininė ir tarpinstitucinė programa, kurią kartu įgyvendins septyni Lietuvos universitetai bei verslo partneriai AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Novian“.

„Viena išskirtinių programos dalių – bendradarbiavimas su MIT. Studentai galės naudotis MITx kursais, dalyvauti specialiai programos dalyviams organizuojamose sesijose su MIT mokslininkais ir susipažinti su metodais, taikomais sprendžiant sudėtingus energetikos, miestų ir technologijų iššūkius“, – sako programos įgyvendinimu VILNIUS TECH besirūpinanti prof. dr. Sonata Tolvaišienė.

Studentai projektas biblioteka

Programos idėją įkvėpė MIT filosofija „Mens et Manus“ – „protas ir ranka“, pabrėžianti žinių ir praktinio jų pritaikymo ryšį. Todėl čia studentas nėra tik klausytojas – jis tampa aktyviu sprendimo kūrėju, o dėstytojas – mentoriumi.

Ne teoriniai atvejai, o realios problemos

Vienas svarbiausių programos išskirtinumų – studentų darbas su realiomis užduotimis, kurias pasiūlys bendrovės „Ignitis grupė“ ir „Lietuvos geležinkeliai“. Studentai turės rasti tinkamus sprendimus, kaip išspręsti problemą, su kuria susiduria reali organizacija.

„Energetikos transformacijai reikia ne tik technologinių žinių, bet ir gebėjimo dirbti tarpdisciplininėse komandose, spręsti sudėtingus iššūkius bei suprasti skirtingų sričių sąsajas. Todėl RECREATE programoje studentai dirbs su realiais verslo ir visuomenės iššūkiais, bendradarbiaus su ekspertais ir susipažins su MIT taikomais mokymosi bei problemų sprendimo metodais. Tikime, kad tokios patirtys ugdo ateities lyderius, gebančius kurti tvarius, inovatyvius ir visuomenei vertę kuriančius sprendimus energetikos sektoriuje“, – sako Giedrė Žlibinienė, AB „Ignitis grupė“ Žmonių ir kultūros programų partnerė.

Programoje bus nagrinėjamos septynios tarpusavyje susijusios sritys: energijos sistemų transformacija, tvarus energijos naudojimas, energetikos politika ir reguliavimas, atsinaujinančiosios energijos infrastruktūros projektavimas, įterptosios energijos srautų valdymo sistemos, energijos sprendimai pažangiems miestams ir verslumas.

Ką VILNIUS TECH studentai gaus iš bendradarbiavimo su MIT?

„MIT indėlis programoje neapsiribos vien mokymosi medžiaga. Studentai išklausys keturis MITx nuotolinius kursus, kurių turinys bus siejamas su Lietuvos aktualijomis ir aptariamas kontaktinių užsiėmimų metu.

Programoje taip pat numatytos specialios sesijos su MIT mokslininkais. KTU bloko metu studentai dalyvaus nuotolinėje diskusijoje su MIT dr. Jungwoo Chun, programoje bus taikoma prof. Lawrence Susskind konsensuso formavimo metodika, o VDA bloke numatytos MIT prof. Andres Sevtsuk nuotolinės paskaitos. 2027 m. gruodį studentų lauks ir gyvos prof. Andres Sevtsuk paskaitos bei praktiniai užsiėmimai“, – sako VILNIUS TECH atstovaujantis doc. dr. Audrius Grainys.

Programos dalyviams numatyti sertifikatai, todėl ši patirtis gali tapti papildomu tarptautiniu įrašu studento profesiniame kelyje.

30 ECTS per 15 mėnesių

Programa truks nuo 2026 m. spalio iki 2028 m. sausio, jos apimtis – 30 ECTS. Mokymasis vyks tris semestrus skirtinguose Lietuvos universitetuose.

„RE:CREAT“ skirta Lietuvos valstybinių universitetų bakalauro ir magistro studentams. Kandidatuoti gali ne tik energetikos ar inžinerijos, bet ir kitų studijų krypčių studentai – būtent skirtingų kompetencijų sujungimas yra viena pagrindinių programos idėjų. Programoje galės dalyvauti penki VILNIUS TECH studentai.

Studentai su kompiuteriais

Kas gali kandidatuoti?

Programos dalyvių atranka vyksta jau dabar. Kandidatuojant reikės pateikti CV ir motyvacinį laišką, o atrinkti kandidatai bus kviečiami į pokalbį.

„Svarbiausias kriterijus – motyvacija. Ieškome studentų, kurie tikrai nori gilintis į energetikos transformaciją ir yra pasirengę skirti šiai programai papildomo laiko šalia savo pagrindinių studijų. Programa trunka pusantrų metų ir apima septynis universitetus, MITx kursus bei komandinį projektą, todėl žiūrime ir į mokymosi rezultatus – studentas turi mokėti derinti šį krūvį su savo studijomis ir jį pabaigti. Pokalbis padeda įsitikinti, kad tiek motyvacija, tiek galimybės realiai suderinti krūvį yra tikros“, – sako prof. dr. S. Tolvaišienė.

Studentai motyvacinius laiškus gali siųsti iki rugsėjo 30 d. el. paštu sonata.tolvaisiene@vilniustech.lt. Kandidatus, kuriuos kviesime pokalbiui informuosime asmeniškai el. paštu.

Apie programą „MISTI Lithuania“

Masačiusetso technologijų instituto tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa Lietuvoje skirta skatinti mokslinių ir meninių tyrimų, technologinės plėtros bei inovacijų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Masačiusetso technologijų instituto (JAV, Bostonas).

Programos tikslas – skatinti Lietuvos mokslo institucijų, verslo įmonių ir kitų tyrimų organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą su MIT, plėtoti MISTI programą Lietuvoje, sudaryti sąlygas kompetencijų stiprinimui ir kurti naujas inovatyvias galimybes abiejų šalių tyrimų ir technologijų srityse.

„MISTI Lithuania“ programą įgyvendina Lietuvos konsorciumas. Jo nariai – universitetai, mokslo institutai ir įmonės: VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Ignitis grupė, LTG Grupė, „Northway Biotech“, „Euromonitor International“ ir „Novian“. Konsorciumo veiklą remia Lietuvos mokslo taryba.

Masačusetso technologijos institutas (MIT) nuolat yra geriausių pasaulio universitetų sąrašo lyderis, užimantis pirmąją vietą įvairiuose reitinguose jau daugiau nei dešimtmetį. Instituto absolventai yra įkūrę daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios sukuria apie 4,6 trilijono JAV dolerių metinių pajamų ir daugiau nei 3,3 mln. darbo vietų visame pasaulyje. Tarp MIT absolventų yra daugiau nei 100 Nobelio premijos laureatų, daugybės kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojai. Instituto alumnai yra pasaulinio garso lyderiai įvairiose srityse – nuo dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, kompiuterijos, biotechnologijų iki robotikos, energetikos ir ekonomikos.

Misti Lithuania

Panašios naujienos

Lietuvos miestai mokosi atsigręžti į vandenį: vanduo problema ar mūsų santykis su juo?
Lietuvos miestai mokosi atsigręžti į vandenį: vanduo problema ar mūsų santykis su juo?
Lietuvos miestams įprasta vystytis taip, tarsi vanduo yra kliūtis ar pavojus. Vanduo buvo matomas atskirai nuo miesto ir dažniausiai tik kaip įrankis gynybai, prekybai, pramonei, uostams. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais lietuvių mąstymas ir kultūra keičiasi – mes bandome gyventi ne atsukę nugaras į vandenį, ieškome sprendimų kaip kurti pakrantėse erdves kviečiančias mėgautis kasdien.  Pasaulinės architektūros dienos proga Lietuvos architektų rūmai surengė forumą „AQUAURBANISTIKA: Vanduo ir miestas“, kuris vyko „ARCHzona“ parodos metu ir pakvietė architektus, urbanistus pasidalinti patirtimi, iššūkiais projektuojant pakrantėse. Ar esame pasirengę kalbėti apie miesto ir vandens santykį, ar tik linkę matyti bendro resurso grobstymą ir gamtos žalojimą?  Įsišaknijusi visuomenės baimė  „Į mus buvo pasižiūrėta kaip į priešus, kurie nori atimti upę“, – prisimena pirmas bendruomenės reakcijas VILNIUS TECH prof. dr. Dalia Dijokienė. O vėliau kartu su doc. dr. Inesa Alistratovaite-Kurtinaitiene parengta studija „Kauno Krantinių atgimimas“ pelnė Nacionalinį architektūros apdovanojimą 2025 m.  Ekspertės išnagrinėjo beveik 100 km ilgio pakrančių ruožą ir 77 atkarpoms parengė galimus veiklų ir veiksmų priemonių rinkinius, atsiremiant į mokslinių tyrimų, kūrybinių dirbtuvių rezultatus ir bendruomenės lūkesčius – galiausiai pavyko atviras dialogas su gyventojais: „Bendruomenei mes uždavėm keturis klausimus: ką matote vertingo upių pakrantėse, kokius poreikius jaučiate, ką norėtumėte pakeisti ir žvelgiant į ateitį – kokie lūkesčiai ir baimės?“  Veikiausiai nesame sukūrę gilios gyvenimo šalia vandens tradicijos, todėl bet koks architektūrinis-urbanistinis veiksmas pakrantėje vietiniams asocijuojasi su neigiamais dalykais, kyla pakrantės privatizavimo, ribojimų ir kitos baimės, o įpročio bendradarbiauti su architektais, urbanistais, matyt, nesam užauginę taip pat.  „DO Architects“ komandos patirtis Svencelėje parodė, kad visuomenės pasitikėjimas atsiranda tada, kai pirmenybė teikiama viešosioms erdvėms. „Visada kyla diskusija – kas pirmiau: višta ar kiaušinis? Paprasčiausia būtų padalinti sklypus ir juos parduoti net neišasfaltavus gatvių. Tačiau Svencelėje pirma atsirado uostas, kanalų infrastruktūra ir viešosios erdvės. Tik pamatę, kad erdvės netampa uždara rezidencija, bendruomenė pradėjo priimti pokytį“, – pasakoja architektai Andrė Baldišiūtė ir Algimantas Neniškis.  „Šventos karvės“ projektuotojų kelyje  Architektai, urbanistai dalinosi atvirai apie urbanistinės plėtros, gamtosaugos ir kitų svarbių pakrančių vystymui teisės aktų nesuderinamumą, atotrūkius ir dėl to kylančius konfliktus. Pasitaikė ir skambių teisės aktų pavadinimų, pavyzdžiui, „šventa karvė“. M. K. Čiurlionio koncertų centro Kaune projektuotojams teko pasirūpinti net įvairiais hidrologiniais tyrimais, kaip pastatas paveiks upės srovę. Tačiau didžiausiu iššūkiu tapo ne upė, o biurokratiniai dokumentai. Architektė Dalia Uogintė („Paleko architektų studija“, VILNIUS TECH) pasakojo, kad potvynio rizika automatiškai uždraudžia bet kokio pastato atsiradimą: „Turime tokią šventą karvę – potvynių rizikos žemėlapius. Jeigu sklypas patenka į raudoną zoną, statyti bet ką draudžiama, net jei keltum pastatą ant aukščiausių polių ar taikytum inovatyviausius inžinerinius sprendimus. Derinimai truko kelerius metus, o galiausiai problemą išsprendė tiesiog atnaujinti valstybiniai dokumentai, pakoreguotos ribos ir kilstelėta žemės lygio sklype altitudė“.  Architektui Algimantui Neniškiui („DO Architects“) pažįstamos patirtys, daug kas abejojo drąsiais sprendimais Svencelėje: „Olandų inžinieriai, projektavę ir Dubajaus „Palmių salas“, įvertino mūsų vandens lygius ir patvirtino: čia nereikia jokių sudėtingų šliuzų, vandens lygio svyravimas per šimtmetį siekia vos 70 cm“.  „Natura 2000“ teritorijos ar PAV‘ai (Poveikio aplinkai vertinimai) architektams taip pat jautri tema, ir pasigendama lankstesnių teisės aktų miestų centrinėse dalyse. Miesto širdyje prie vandens svajotume apie laiptus, pėsčiųjų takus, prieplaukas, bet neretai prisilietimas prie kranto traktuojamas kaip žala gamtai, nors būtų galima ieškoti subalansuotų sprendimų.  Kaip „Uostas ir miestas“ tapo „Uostamiesčiu“  „Memelio miesto“ autoriai džiaugiasi rezultatais, tačiau taip pat akcentuoja, kad jei ne Klaipėdos miesto savivaldybės valia, galbūt dar šiandien Klaipėda būtų „valstybė valstybėje“:  „Bendrasis planas numatė proveržį – miesto tiesioginį „išėjimą prie vandens“. Tai įgalino Klaipėdą vadinti ne uostu ir miestu, o uostamiesčiu“, – pasakoja architektai prof. dr. Tomas Grunskis („AEXN“) ir prof. dr. Edgaras Neniškis („Arches“, VILNIUS TECH).  Autoriai išnaudojo galimybę su kaupu ir pademonstravo šiuolaikinius urbanistinius sprendimus „Memelio mieste“: visi 5 hektarai antžeminės teritorijos atiduodami pėstiesiems, transporto judėjimas ir parkavimas numatytas po žeme, o atšiaurų pajūrio mikroklimatą šioje miesto dalyje pavertė tinkamu gyventi ištisus metus.   „Įdomiausia dalis „vėjo urbanistika“. Paradoksas, kad visi veržiamės prie jūros, bet atsidūrę prie jos veržiamės kur nors į kavinę, nes vėjuota – atviros erdvės tampa problema. „Memelio mieste“ skersvėjų, vėjų kontrolė tapo kertiniu momentu. Kaip rodo mikroklimatinės studijos, užuovėjoje galima pasiekti iki 10 laipsnių skirtumą“, – dalinasi architektai.  Reikia žmogaus. Dirbtinis intelektas – be tapatybės  Vis dažniau atsigręžiama į dirbtinį intelektą. Tačiau VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dekanės prof. dr. D. Dijokienės eksperimentas su dirbtiniu intelektu atskleidė bent jau kol kas esminę ribą – jis pats jai „prisipažino“ negebantis suprasti vietos:   „Duomenų pažinimas nėra vietos pažinimas. Atmintis, tapatybė, pojūtis ir vertybės algoritmo akimis yra neįveikiami dalykai.“   Šiandien Lietuvos miestai demonstruoja siekį žengti pirmyn, o „šventos karvės“ taip pat nuolat tobulėja viena ar kita kryptimi. Tikėtina, kad ir visuomenė, bendruomenės bus vis atviresnės dalintis ir kurti dialogą – gal gyvensime ne nugara, o veidu į vandenį?  Pranešimą parengė Agnė Vėtė
Plačiau