Linos Vai tapybos darbų paroda „Ji. Žemės kelionė“

Kviečiame aplankyti menininkės Linos Vai tapybos parodą „Ji. Žemės kelionė“, kurioje per asmenines patirtis, šeimos istorijas ir moteriškosios tapatybės refleksijas atskleidžiama žmogaus gyvenimo kelionė, ryšys su protėviais bei laiko tėkmės ženklai.

Lina Vai (Lina Vaicekauskaitė-Maslenskienė, g. 1978 m. Vilniuje) yra dizaino magistrė, 2005 m. baigusi Vilniaus dailės akademiją. Menininkė dirbo baldų projektavimo ir grafinio dizaino srityse, kūrė edukacinius žaislus vaikams, o nuo 2017 m. pagrindinį dėmesį skiria tapybai. Autorės teigimu, tapyba tapo erdve, kurioje spalvomis ir potėpiais ji ieško savęs, reflektuoja gyvenimo patirtis ir kuria dialogą su vidiniu pasauliu.

Parodos „Ji. Žemės kelionė“ ištakos slypi keliuose ypatingą reikšmę turinčiuose šeimos fotografijų kadruose. Juose užfiksuoti paskutiniai autorės močiutės gyvenimo savo namuose ir žemėje momentai. Šios nuotraukos tapo impulsu apmąstyti žmogaus gyvenimo kelią nuo jaunystės iki senatvės, priklausymą šeimai ir nenutrūkstantį ryšį tarp kartų. Pirmasis parodos paveikslas, davęs pavadinimą visam ciklui, buvo sukurtas 2025 m. Vėlinių sekmadienį ir tapo atspirties tašku tolimesniems kūrybiniams ieškojimams.

Parodoje eksponuojami darbai nagrinėja moters tapatybės, atminties ir paveldėtų ryšių temas. Triptike „Janina“, „Jadvyga“ ir „Autoportretas“ menininkė atskleidžia save kaip savo močiučių istorijų ir patirčių tąsą. Vienu svarbiausių simbolių tampa skara, jungianti skirtingų kartų moteris ir įprasminanti jų palikimą. Diptikas „Dvylika skarų“ kviečia susimąstyti apie giminės šaknis ir nenutrūkstamą kartų grandinę, siekiančią toli už asmeninės atminties ribų.

Pasak autorės, šie kūriniai yra žvilgsnis į trumpą žmogaus kelionę žemėje, kuri sielos požiūriu tampa svarbi, prasminga ir amžina. Simboliška, kad parodos darbai pradėti kurti Vėlinių laikotarpiu, o pati paroda taip pat eksponuojama metu, kai prisimename išėjusiuosius ir apmąstome savo ryšį su praeities kartomis.