Nauja daktaro disertacija

Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.

Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau tampa ne atskira technologijų sritimi, o horizontalia kompetencija, keičiančia transportą, gamybą, energetiką, sveikatos apsaugą, gynybą ir daugelį kitų sektorių. Universitetams tai kelia naują uždavinį – ne tik kurti pažangius DI metodus ir technologijas, bet ir užtikrinti, kad mokslinės žinios virstų realiai taikomais sprendimais. VILNIUS TECH šią kryptį mato kaip vieną svarbiausių universiteto mokslo ir inovacijų plėtros sričių. Universitete DI kompetencijos vystomos skirtingose mokslo kryptyse – nuo elektronikos, informatikos ir duomenų analizės iki autonominių sistemų, transporto, energetikos, kibernetinio saugumo ir kitų inžinerinių taikymų. Tačiau stipri mokslinė kompetencija savaime dar nesukuria veikiančios inovacijų ekosistemos. Tam reikalinga aplinka, kurioje mokslininkai galėtų nuolat dirbti kartu su įmonėmis, viešuoju sektoriumi ir kitais technologijų kūrėjais, testuoti sprendimus realiomis sąlygomis, naudotis duomenimis ir infrastruktūra bei kartu inicijuoti naujus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus. Vienu iš instrumentų tokiai aplinkai kurti tampa tarptautinis „SustAInLivWork“ DI klasteris. DI mokslui reikia realių problemų ir partnerių VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektoriaus, dirbtinio intelekto mokslo ir technologijų srities mokslininko prof. dr. Daliaus Navakausko teigimu, šiuolaikiniai DI tyrimai vis dažniau vyksta skirtingų disciplinų sandūroje, todėl universitetui ypač svarbios sąsajos su kitomis mokslo kryptimis ir išorės partneriais. „Dirbtinio intelekto mokslas šiandien negali vystytis izoliuotai. Pažangiausi sprendimai atsiranda ten, kur DI kompetencijos susitinka su konkrečios srities žiniomis, realiais duomenimis ir praktiniais iššūkiais. VILNIUS TECH turime stiprias inžinerines ir DI kompetencijas, tačiau norėdami jas dar sparčiau auginti turime kurti aplinką, kurioje mūsų mokslininkai galėtų dirbti kartu su verslu, viešuoju sektoriumi ir tarptautiniais partneriais. „SustAInLivWork“ DI klasteris gali tapti viena iš tokių jungiančių platformų – padedančių ne tik dalintis kompetencijomis, bet ir inicijuoti naujus tyrimus, eksperimentus bei realų pritaikymą“, – sako prof. dr. D. Navakauskas. Tokia sąveika ypač svarbi technologijos brandinimo etape. Moksliniam rezultatui pasiekti rinką dažnai reikia ne tik papildomų tyrimų, bet ir prieigos prie realių duomenų, testavimo aplinkos, verslo partnerio, potencialaus pirmojo naudotojo ar finansavimo tolesniam technologijos vystymui. Būtent šią spragą tarp DI mokslo ir jo praktinio panaudojimo siekiama mažinti kuriant „SustAInLivWork“ DI klasterį. Klasteris – ne organizacijų sąrašas, o DI inovacijų infrastruktūra Šiuo metu „SustAInLivWork“ DI klasteris jungia daugiau nei 50 organizacijas iš aštuonių sektorių, o kuriant platesnę ekosistemą jau identifikuota neribotas skaičius potencialių jos dalyvių Lietuvoje ir užsienyje. Tačiau VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro vadovė, „SustAInLivWork“ WP4 vadovė ir DI klasterio bei tarptautinio tinklo kūrimo koordinatorė Vilma Purienė pabrėžia, kad klasterio tikslas nėra vien didinti narių skaičių. „Mūsų ambicija – sukurti ne dar vieną organizacijų tinklą, o veikiančią DI inovacijų ekosistemą. Universitetui klasteris turi atverti prieigą prie verslo iššūkių, duomenų, pilotavimo galimybių ir tarptautinių partnerių, o įmonėms – padėti greičiau surasti universitete esančias DI kompetencijas, mokslininkus ir technologijas. Norime, kad klasteryje užsimezgęs kontaktas turėtų aiškų kelią pirmyn – iki bendro tyrimo, piloto, naujo projekto, technologijos komercializavimo ar ilgalaikės partnerystės“, – teigia V. Purienė. Todėl kitame klasterio vystymo etape dėmesys krypsta nuo narių pritraukimo į konkrečios vertės jiems kūrimą. Planuojamos ekspertinės paslaugos, partnerių paieška, pagalba inicijuojant ir įgyvendinant pilotus, prieiga prie kompetencijų bei kitos paslaugos, kurios leistų klasteriui tapti praktiniu DI inovacijų vystymo instrumentu. Vienoje ekosistemoje – skirtingų sričių DI kompetencijos Vienas svarbiausių klasterio privalumų – galimybė jungti skirtingas sritis. DI sprendimas, sukurtas vienam sektoriui, gali turėti potencialo ir visai kitoje srityje. Kompiuterinės regos, prognozavimo, optimizavimo, autonominių sistemų ar duomenų analizės metodai gali būti pritaikomi tiek gamyboje ir transporte, tiek energetikoje, sveikatos srityje ar saugumo sprendimuose. Todėl klasterio kuriama vertė universitetui yra ir galimybė atverti mokslines kompetencijas tarpsektoriniam pritaikymui. Kartu tai suteikia naujų galimybių tyrėjams: identifikuoti aktualias verslo ir visuomenės problemas, gauti prieigą prie realių duomenų ir testavimo aplinkų, formuoti tarpdisciplinines komandas, inicijuoti tarptautinius projektus ir ieškoti kelių sukurtoms technologijoms patekti į rinką. Nuo DI kompetencijos iki DI vertės „SustAInLivWork“ kontekste vystoma ir „Arena“ – erdvė, turinti padėti organizacijoms atrasti viena kitos kompetencijas, identifikuoti bendrus iššūkius ir rasti partnerius. VILNIUS TECH požiūriu, tokios priemonės gali tapti svarbia grandimi tarp universitete kuriamų technologijų ir jų potencialių naudotojų. „Ilgainiui norime matyti labai paprastą rezultatą: mokslininkas turi DI sprendimą ar kompetenciją – klasteris padeda surasti partnerį ir pritaikymo galimybę; įmonė turi technologinį iššūkį – per klasterį gali rasti mokslininkus, infrastruktūrą ir kompetencijas jam spręsti. O kai tokios jungtys pradeda generuoti pilotus, naujus Horizon Europe ar kitus tarptautinius projektus, licencijas, startuolius ar bendras verslo ir mokslo iniciatyvas, tada galime kalbėti apie realiai veikiančią DI inovacijų ekosistemą“, – sako V. Purienė. Todėl ir „SustAInLivWork“ DI klasterio sėkmė bus vertinama ne tik pagal jo dydį. Svarbiau bus tai, kiek naujų ryšių tarp mokslo ir rinkos jis padės paversti konkrečiais rezultatais. VILNIUS TECH tai kartu yra galimybė stiprinti universiteto poziciją platesnėje Lietuvos ir tarptautinėje DI ekosistemoje – ne tik kaip DI žinias ir technologijas kuriančio universiteto, bet ir kaip partnerio, gebančio aplink šias kompetencijas telkti mokslą, verslą ir viešąjį sektorių bei padėti DI sprendimams pasiekti realų pritaikymą. Parengta pagal Vilmos Purienės pranešimą, skaitytą „SustAInLivWork“ kasmetinio susitikimo metu rugsėjo 17 d. „SustAInLivWork“ projektas bendrai finansuojamas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ (dotacijos sutartis Nr. 101059903) ir Europos Sąjungos fondų investicijų 2021–2027 m. programą (projekto Nr. 10-042-P-0001).