Šiuo metu vienuolika partnerių iš septynių šalių vykdo Erasmus+ projektą „Vandens, nuotekų, atliekų ir žiedinės ekonomikos valdymas ir technologijos“ WWW&CE. Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra vienas iš projekto partnerių. Projekto tikslas – išspręsti pagrindines problemas, kai daugelyje ekonomikos sektorių labai trūksta įgūdžių, pavyzdžiui apie vandens, nuotekų, atliekų ir žiedinės ekonomikos praktinio panaudojimo aspektus. 
Vilniaus Gedimino technikos universitetas buvo atsakingas už trijų aukštojo mokslo studijų modulių sukūrimą ir testavimą bei integravimą į esamas bakalauro studijų programas:
•    Vandens ir nuotekų pramonės vadyba ir technologijos;
•    Atliekų tvarkymas ir technologijos;
•    Žiedinės ekonomikos valdymas ir technologijos.
Aplinkos inžinerijos studijų programos Vilniaus Gedimino technikos universitete suskirstytos į kursus, sudarytus iš studijų modulių. Šie moduliai siūlo platų mokymosi turinio ir veiklos spektrą, kad būtų galima pritaikyti inžinerinę profesinę patirtį ir pagrindą, praktikos apimtis ir technologines žinias. Modulio turinys sukurtas remiantis inžinerijos įvairaus laipsnio pradiniais aplinkosaugos įgūdžiais ir žiniomis, įtraukiant į juos kritinį mąstymą, praktinių aspektų analizę ir aptariant naujausius technologinių sprendimų pavyzdžius.  Studijų moduliuose akcentuojamos mokymo strategijos, šio vertinimo dėmesio centre – formuojamasis vertinimas ir grįžtamasis ryšys.
Šiame projekte dalyvavo ir trys mūsų universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros dėstytojai. Dr. Saulius Vasarevičius buvo atsakingas už „Atliekų tvarkymo“ modulį, doc. Dr. Marina Valentukevičienė buvo atsakinga už „Vandens ir nuotekų“ modulį ir doc. Prof. Aušra Zigmontienė – už „Žiedinės ekonomikos“ modulį.

25-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija 

„Mokslas – Lietuvos ateitis“ Aplinkos apsaugos inžinerija
 

2022 m. kovo mėn. 18 dieną Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) surengta kasmetinė Jaunųjų mokslininkų konferencija, skirta telkti jaunuosius mokslininkus, vykdančius aplinkos inžinerijos ir artimų sričių tematikos mokslinius tyrimus, skatinti jų bendradarbiavimą ir tyrimų rezultatų sklaidą. Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros rengiama Jaunųjų mokslininkų konferencija surengta jau 25-jį kartą. Tęsiama graži tradicija, nes konferencija vyksta pasaulinės Žemės dienos išvakarėse! Galima priminti, kad Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 metais. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis - laikas, kai dienos ir nakties ilgis tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Į konferenciją susirinkusius dalyvius pasveikino ir jai vadovavo Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Raimondas Grubliauskas. Jis kalbėdamas apie šios dienos globalines problemas, tryško optimizmu matydamas susirinkusius konferencijos dalyvius. Aplinkos inžineriją drąsiai galima vadinti šiuolaikinio jaunimo kryptimi, nes pastebima, kad aplinkosaugos, tvarumo, gamtos bei išteklių tausojimo idėjos labiausiai paplitusios tarp jaunesnių kartų atstovų. O studijuojantis jaunimas – tai labai didelis potencialas. Gabūs studentai, jauni tyrėjai, moksleiviai, dirbdami su mokslininkais, drąsiai ir kūrybiškai interpretuoja gaunamas žinias, randa neįprastus jų taikymo būdus. Jiems tik reikia suteikti erdvių, kuriose galėtų dirbti, ir pagalbą, kad idėjos neužgestų žengiant pirmuosius žingsnius. Konferencijos dalyvius pasveikino Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Donatas Čygas, kuris pasidžiaugė, kad eilę metų rengiamoje konferencijoje aplinkos inžineriją studijuojantis jaunimas įrodo, kad turi geras sąlygas realizuoti savo idėjas, kurias pristato savo įdomiuose pranešimuose. Po konferencijos atidarymo renginio dalyvių laukė Vaidos Griškevičienės, Ekologinio dizaino asociacijos steigėjos bei aplinkosauginio švietimo iniciatyvos „Kita forma“ vadovės, pranešimas apie aplinkai draugišką, tvarią gamybą, kurią įliustravo puikiais Lietuvos gamintojų bei „startuolių“ pavyzdžiais. Antrasis konferencijos pranešėjas - katedros absolventas Vytautas Kairys, UAB “Baltic Engineers“ vandentvarkos grupės vadovas. Jis apžvelgė skaitmenizavimo procesus ir pažangiausias skaitmenines 3D projektavimo technologijas bei pasitelkiant architektūrinį, inžinerinį pavidalą kaip visa tai yra įgyvendinama techniškai. Pasibaigus plenariniam posėdžiui, konferenciją tęsė žodinių bei stendinių pranešimų sekcijos. Jaunieji mokslininkai pristatė mokslinių tyrimų rezultatus susijusius su klimato kaita, antropogenine tarša, žiedine ekonomika bei aktyviai diskutavo ir atsakinėjo į klausimus. Konferencijoje dalyvavo 70 dalyvių (profesoriai, docentai, doktorantai, magistrantai, bakalaurantai). Konferencijos metu pristatyti 25 pranešimai. Po žodinių pranešimų vyko viktorina „Pasaulinė Žemės diena“. Konferenciją užbaigė įdomiausių žodinių bei geriausių stendinių pranešimų autorių apdovanojimai.

Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos 
katedros vedėjas                                                 doc. dr. Raimondas Grubliauskas

















 

2021 m. gruodžio 6–10 dienomis doc. dr. Eglė Marčiulaitienė dalyvavo tarptautinėje stažuočių programoje Erasmus+ kurios metu lankėsi įmonės OSMOTECH S.r.l. (Italija, Pavija) kvapų tyrimų laboratorijoje. Vizito tikslas buvo: kontaktų palaikymas ir asmeninių kompetencijų didinimas kvapų tyrimų skirtyje. Įmonės direktorius dr. Maurizio Benzo supažindino su naujausia kvapo mėginių ėmimo ir skiedimo įranga ir jos veikimo principais; skirtingais kvapo mėginių ėmimo metodais ir praktiniu jų taikymu; dinaminės olfaktometrijos ir chromatografijos metodų taikymu kvapų analizei. Vizito metu aptartos bendradarbiavimo galimybės, paskaitų skaitymas VILNIUS TECH, studentų praktikos galimybės įmonėje.

 

HS mokslų sričių laureatai:

Visi išrinkti laureatai bus apdovanoti 2021 m. lapkričio 10 d. 11 val. LR Prezidentūroje.

Renginį globoja LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

2021 m. lapkričio 17 d. Davyd Urbanas apgynė daktaro disertaciją tema „Katalizatorių su aktyviu padengimu azoto oksidams šalinti iš dujų tyrimai ir įrenginio kūrimas“, moksliniai vadovai: prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė. Disertacijos tema paskelbti 5 moksliniai straipsniai žurnaluose, referuojamuose „Clarivate Analtytics Web of Science“ duomenų bazėje, gauti 2 Lietuvos Respublikos patentai bei pateiktos 2 paraiškos Europos patentams gauti. Disertacijos kokybę, atitiktį disertacijoms keliamiems reikalavimams ir doktoranto mokslinę kompetenciją vertino penki gynimo tarybos nariai, tarp kurių 4 iš Lietuvos (trys iš Vilnius Tech ir vienas iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro) bei 1 iš Prancūzijos (Artois universitetas). Disertacijos tema yra labai aktuali. Remiantis Europos aplinkos agentūros 2020 m. ataskaita apie oro kokybę Europoje, azoto oksidai pagal jų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai yra vieni iš pagrindinių oro teršalų. Darbo tikslas buvo sukurti naujus katalizatorius su aktyvia danga azoto oksidams (NOx) šalinti iš dujų, pasižyminčių aukštu (≥ 90 %) efektyvumu ir cheminiu stabilumu esant sąlyginai žemoms temperatūroms (100–300 ºC). Norint pasiekti išsikeltą tikslą buvo suformuoti ir įvykdyti 6 uždaviniai, įskaitant verdančio sluoksnio katalizatorių teorinius tyrimus, katalizatorių pagaminimą, charakterizavimą ir testavimą, bei NOx selektyviosios katalitinės redukcijos modeliavimą. Galiausiai, buvo sukurtas mažo našumo dujų valymo įrenginys, tinkamas  NOx šalinimui iš nedidelių katilų (iki 180kW) išmetamųjų dujų, kurių tūrinis greitis
yra iki 400 m3/val. Įrenginyje yra kompleksinis katalitinis reaktorius, susidedantis iš dviejų nuosekliai išdėstytų korinio ir fiksuoto sluoksnio katalizatorių, kur pirmasis yra komercinis vanadžio pagrindu pagamintas katalizatorius, o antrasis – mangano pagrindu pagamintas katalizatorius ant Užkarpatės ceolito nešiklio. Doktorantūros metu buvo atlikta mokslinė stažuotė Delfto technologijos universitete (TU Delft), Taikomųjų mokslų fakultete, Chemijos inžinerijos katedroje, Delfte, Nyderlanduose. Sudalyvauta 9 konferencijose, tarp kurių 4 – nacionalinės („Mokslas – Lietuvos ateitis“) ir 5 – tarptautinės arba vykusios užsienio šalyse (Nyderlanduose, Ukrainoje, Prancūzijoje).

2021 m. lapkričio 12 d. Luiza Usevičiūtė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) apgynė daktaro disertaciją tema „Lignoceliuliozinės žematemperatūrės bioanglies hidrofiliškumo didinimo tyrimai ir technologijos kūrimas“, moksliniai vadovai – prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė ir prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas. Viešo disertacijos gynimo posėdžio metu disertantė pristatė disertacijos įvado formuluotes, literatūros apžvalgą, tyrimų metodologiją, svarbiausių tyrimų rezultatus, bendrąsias išvadas ir indėlį į publikacijas. Po pristatymo disertantė atsakė į iškilusius klausimus, vyko mokslinė diskusija. Disertacijos išbaigtumo lygį bei jos turinio atitikimą daktaro disertacijai kelemiems reikalavimams vertino keturi gynimo tarybos nariai iš Lietuvos (trys iš VILNIUS TECH ir vienas iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro) bei vienas – iš užsienio (Izmiro technologijų instituto, Turkija). Šios disertacijos tikslas buvo įvertinti žematemperatūrės lignoceliuliozinės bioanglies ir tirpalų sąveiką jos hidrofiliškumui didinti. Suformuoti septyni darbo uždaviniai, apimantys teorinius, eksperimentinius ir skaitinio modeliavimo tyrimus, susijusius su bioanglies drėkumo aspektais ir bioanglies panaudojimu aplinkos apsaugos technologijose (biofiltracijoje) bei dirvožemyje. Doktorantūros metu disertacijos tema publikuoti penki straipsniai tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose, referuojamuose “Clarivate Analtytics Web of Science” duomenų bazėje, bei gautas vienas Lietuvos Respublikos patentas. Doktorantūros studijų antraisiais metais buvo atlikta mokslinė stažuotė Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute, Rygoje. Sudalyvauta keturiose nacionalinėse konferencijose „Mokslas – Lietuvos ateitis“ (2018-2021 m.) bei trijose tarptautinėse konferencijose, vykusiose Lenkijoje (2018 m.), Austrijoje (2019 m.) ir Bulgarijoje (2021 m.).

Studentės Louise FRIDRICK inžinerijos mokymo ENGEES (Strasbūras, Prancūzija) praktika pagal „Erasmus +“ skirta vandens kokybės pokyčių, susijusių su intensyviu įvairių dezinfekavimo priemonių naudojimu, tyrimams. Jos tyrimai buvo atlikti dėl lietaus vandens kaupimosi ir gamtiniais sprendimais valymo įrenginiuose. Louise FRIDRICK aktyviai dalyvavo atliekant tyrimus su ekologiškomis technologijomis ir pristatė gautus rezultatus Tarptautiniame simpoziume AQUA 2021 (Plockas, Lenkija) „Teams“ platformoje. Remiantis pateiktais rezultatais, straipsnis pavadinimu „KAMPAS KAIP SORBENTAS DĖL Dezinfekuojančių medžiagų užteršto vandens valymui“ priimtas publikuoti AQUA 2021 Proceedings. Šios inžinerijos mokymo praktikos vadovė yra Marina Valentukevičienė. Nuotraukos buvo paimtos iš „Green“ pastato, esančio Vilniaus botanikos sode, su geriausios gamtos pavyzdžių, susijusių su pakartotiniu vandens naudojimu, pavyzdžių.

Stipendijos skiriamos daugelį metų aplinkosaugos srityje dirbusio, JAV Aplinkos apsaugos agentūros penktajame regione su Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi (tuomet dirbusiu Aplinkos apsaugos agentūros penktojo regiono (Vidurio Vakarų) administratoriumi) bendradarbiavusio, skauto, Ilinojaus universiteto dr. Arūno Draugelio ir jo žmonos Irenos iniciatyva. Stipendijų skyrimo tikslas – skatinti studentus labai gerai mokytis, aktyviai dalyvauti studentų mokslinėje veikloje, Universiteto bendruomeniniame gyvenime, visuomeninėje veikloje bei puoselėti reikšmingiausias aplinkosaugines tradicijas Lietuvoje. Stipendija skiriama kasmet trims aplinkos inžinerijos studentams (magistrantams ir/arba doktorantams). Ji skiriama penkerius metus po vieną 1000 JAV dolerių ir dvi po 500 JAV dolerių kriterijus atitikusiems kandidatams. Steigėjas pageidauja, kad kandidatai priklausytų Lietuvos skautijai ar kitai nevyriausybinei jaunimo organizacijai, būtų aktyvūs organizacijos veikloje, parodę darbštumą ir sugebėjimus aplinkosaugos srityje, pilietiškumą ir pasiekimus kultūrinėje veikloje. Kandidatai pateikia Atrankos komitetui šiuos dokumentus: laisvos formos pasirašytą prašymą skirti stipendiją su visuomeninės veiklos ir savo ateities tikslų-siekių-vilčių apibūdinimu; gyvenimo aprašymą (CV); akademinę pažymą apie pažymius; dviejų dėstytojų bei jaunimo nevyriausybinės organizacijos vadovo rekomendacijas.

Dokumentai teikiami elektroniniu būdu, iki balandžio 1 d. Atrankos komiteto pirmininkei el. paštu: crypt:ZWRpdGEuYmFsdHJlbmFpdGUtZ2VkaWVuZUB2aWxuaXVzdGVjaC5sdA==:xx. 
Laimėtojai informuojami elektroniniu paštu. Stipendija neatima teisės gauti kitų Universitete mokamų stipendijų. Stipendijų garbės raštai įteikiami laimėtojams Fakulteto diplomų įteikimo šventės metu.

Alytaus Jotvingių gimnazija tęsia savo veiklą, kad taptų Europos mėlynąja mokykla „Sveikas ir švarus vandenynas“. VEIKLOS TIKSLAS IR MOKYMOSI TIKSLAI - didinti jaunimo supratimą apie vandens taršą plastikais, pradedant nuo savo gyvenamosios aplinkos. Šioje veikloje aktyviai dalyvavo ir mūsų katedros dėstytojai.

https://blogs.eun.org/sdw-blog/2021/04/19/raise-awareness-about-the-plastic-waste-in-the-sea-2/?fbclid=IwAR1NhZRzH5qcMhwhq8aIyx0GChBtrh1jdnPgzwxkhNy3OxHzEkWNTFBLZVQ#comment-8826

Š. m. kovo 5 d.  Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros atstovai susitiko su aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Su ministru aptartas aplinkosaugos specialistų rengimo poreikis, specialybės populiarinimas. Katedros vedėjas doc. dr. Raimondas Grubliauskas pristatė katedroje vykdomas studijas, mokslo pasiekimus. Pokalbio pabaigoje aptarti galimi ministerijos ir universiteto bendradarbiavimo būdai ir formos.

Jungtinės Karalystės ambasada gruodžio 10 d. Vilniuje organizavo diskusiją apie 'COVID-19 poveikį švaraus augimo darbotvarkei: Kokios yra žaliojo atsigavimo galimybės?' Virtualaus renginio metu buvo diskutuojama, apie visuomenės įtraukimo svarbą įgyvendinant pandemijos krizės valdymą, ieškant tvaresnių sprendimų miestams ir verslams. Diskusijoje dalyvavo VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius Saulius Vasarevičius. Renginio pradžioje renginio organizatorius Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Brian Olley tarė sveikinimo žodį bei supažindinimo su Didžiosios Britanijos planais įgyvendinant švaraus augimo darbotvarkę. Buvo aptarta Lietuvos ekonomikos padėtis, ilgalaikiai investavimo planai siekiant darnumo bei pandemijos įtakai žaliosios ekonomikos plėtrai. 
Toliau darbas vyko dviejose diskusijų grupėse. Pirmojoje diskutuota apie galimybes atstatyti stipresnes, įvairesnes bei atsparesnes ekonomikas. Šią diskusiją moderavo Carbon Trust ekspertė Pauline Op de Beeck. Tarp dalyvių galima išskirti Oslo verslo taikos premijos laureatą dr. Vladą Lašą bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Vidmantą Janulevičių. Antrąją diskusijų grupę moderavo VšĮ Žiedinė ekonomika įkūrėjas Domantas Tracevičius. Ji buvo skirta miestų vaidmeniui siekiant žalesnės ekonomikos pandemijos metu. Dalyvavo Vilniaus, Kauno, Glasgow savivaldybių atstovai. Pasikeista nuomonėmis apie pagrindines miestų problemas ir galimus sprendimo kelius siekiant plėtoti miestus draugiška aplinkai kryptimi. 

Rūgštūs lietūs, fotocheminis smogas, dirvožemio rūgštėjimas, upių bei ežerų rūgštėjimas ir eutrofikacija – tai tik dalis rimtų aplinkosaugos problemų, kurias sukelia į atmosferą išmetami azoto oksidai (NOx). Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) doktoranto Davydo Urbano, šios medžiagos sukelia pakitimus ir žmogaus organizme. „Oras, kuriame yra padidėjusi NO2 koncentracija, gali dirginti žmogaus kvėpavimo sistemą ir, esant trumpalaikiam poveikiui, gali sustiprinti kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, simptomus. Esant ilgalaikiam oro su padidėjusia NO2 koncentracija poveikiui, gali išsivystyti astma ir padidėti jautrumas kvėpavimo takų infekcijoms“, – pasakoja jis.
Mokslininkas atkreipia dėmesį – remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2019 m. maždaug 7–8 proc. Europos Sąjungos (ES) miestų gyventojų gyveno sąlygomis su NO2 koncentracija, viršinančia ES vyriausybės ir Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas ribas. „Tačiau atsižvelgiant į tai, kad azoto oksidai taip pat lemia antrinių aplinkos teršalų, tokių kaip ozono ir kietųjų dalelių formavimąsi, galima daryti išvadą, kad neigiamas NO2 poveikis gyventojams yra dar didesnis, nei nurodyta Europos aplinkos agentūros ataskaitoje“, – sako D. Urbanas. Jaunasis mokslininkas tiria dujų valymo nuo azoto oksidų, taikant katalizatorius, galimybes.

Š. m. rugsėjo 21 d. vykusiame Radiacinės saugos centro posėdyje katedros vedėjas doc.dr. R.Grubliauskas deleguotas į Radiacinės saugos centro sudarytą komisiją dėl Fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę mokyti radiacinės ir (ar) radioaktyvijų šaltinių fizinės saugos. Komisija nagrinėja bei priima sprendimus dėl asmenų atestavimo 5-ių metų laikotarpiui mokyti radiacinės ir (ar) radioaktyvijų šaltinių fizinės saugos klausimais.
 

Š. m. rugsėjo 3 dieną Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Raimondas Grubliauskas dalyvavo Rygos technikos universiteto doktorantės Laura Pastare disertacijos “Algae use evaluation for biogas production in Latvia“ gynimo komitete.