Mokslas
PRIORITETINĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTYS
-
Žiedinės ekonomikos principai kuriant aplinkosaugines technologijas
-
Nuotekų dumblo apdorojimo technologijos
-
Hidrologiniai tyrimai ir hidrotechnikos statinių vertinimas
LVPA projektas EKSPERIMENTAS Elektros ir šilumos gamybos iš sunkiai perdirbamų atliekų technologija
Vykdytojai: R.Grubliauskas; A.Mažeikienė; M.Pranskevičius
LVPA projektas EKSPERIMENTAS „Elektros ir šilumos gamybos iš sunkiai perdirbamų atliekų technologija”, (2020-2023)
Projekto tikslas – vykdant MTEP veiklas su projekto pareiškėju UAB „Gilės inžinerija“, sukurti komunalinio dumblo stabilizavimo technologiją - dumblo, susidarančio vandens valymo įrenginiuose, naudojimo kogeneracinėje jėgainėje technologiją, kurią bus siekiama pritaikyti pramoniniams procesams, sukurti bandomuosius stabilizavimo ir deginimo įrenginius bei juos išbandyti praktiškai.
LVPA projektas EKSPERIMENTAS „Elektros ir šilumos gamybos iš sunkiai perdirbamų atliekų technologija”, (2020-2023)
Projekto tikslas – vykdant MTEP veiklas su projekto pareiškėju UAB „Gilės inžinerija“, sukurti komunalinio dumblo stabilizavimo technologiją - dumblo, susidarančio vandens valymo įrenginiuose, naudojimo kogeneracinėje jėgainėje technologiją, kurią bus siekiama pritaikyti pramoniniams procesams, sukurti bandomuosius stabilizavimo ir deginimo įrenginius bei juos išbandyti praktiškai.
Sumanių, apsimokančių ir adaptyvių pastatų kompetencijų centras (SAVAS)
Vykdytojai: R.Grubliauskas; D.Paliulis; T.Januševičius
Sumanių, apsimokančių ir adaptyvių pastatų kompetencijų centras (SAVAS) (2018-2021)
Projekto tikslas - sutelkti aukšto tarptautinio lygio intelektinį potencialą į kompetencijų centrą, siekiant vykdyti MTEP veiklas sumanių, apsimokančių ir adaptyvių pastatų kūrimo ir naudojimo informacinio modeliavimo srityje ir komercinti veiklos rezultatus. Darbo grupės tiklsas - sukurti išmaniąją interaktyvią oro kokybės valdymo ir taršos mažinimo sistemą.
Sumanių, apsimokančių ir adaptyvių pastatų kompetencijų centras (SAVAS) (2018-2021)
Projekto tikslas - sutelkti aukšto tarptautinio lygio intelektinį potencialą į kompetencijų centrą, siekiant vykdyti MTEP veiklas sumanių, apsimokančių ir adaptyvių pastatų kūrimo ir naudojimo informacinio modeliavimo srityje ir komercinti veiklos rezultatus. Darbo grupės tiklsas - sukurti išmaniąją interaktyvią oro kokybės valdymo ir taršos mažinimo sistemą.
Standartizacijos įstaigų ir nacionalinių aplinkosaugos organizacijų įtraukimas į standartizacijos aspektus aplinkosaugoje (ENgage)
Vykdytojai: S.Vasarevičius
Standartizacijos įstaigų ir nacionalinių aplinkosaugos organizacijų įtraukimas į standartizacijos aspektus aplinkosaugoje (ENgage) (2018-2022)
Įgyvendinant projektą kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje bus nustatyta organizacija, kuri labiausiai gali atstovauti visuomenės interesams. Pagrindinis vaidmuo - didinti aplinkosaugos suinteresuotųjų šalių ir apskritai visuomenės informuotumą apie aplinkosaugos aspektų svarbą standartizacijoje.
Standartizacijos įstaigų ir nacionalinių aplinkosaugos organizacijų įtraukimas į standartizacijos aspektus aplinkosaugoje (ENgage) (2018-2022)
Įgyvendinant projektą kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje bus nustatyta organizacija, kuri labiausiai gali atstovauti visuomenės interesams. Pagrindinis vaidmuo - didinti aplinkosaugos suinteresuotųjų šalių ir apskritai visuomenės informuotumą apie aplinkosaugos aspektų svarbą standartizacijoje.
COST programos veikla CA18225 Skonio ir kvapo ankstyvasis diagnozavimas sprendžiant šaltinio ir geriamojo vandens problemas (TOPWATER)
Vykdytojai: E.Marčiulaitienė; D.Paliulis
COST programos veikla CA18225 Skonio ir kvapo ankstyvasis diagnozavimas sprendžiant šaltinio ir geriamojo vandens problemas (TOPWATER), 2020-2023.
Pagrindinis veiklos (TOPWATER) tikslas – padidinti Europos pajėgumus sprendžiant vandens kvapo ir skonio problemas, sukuriant pirmąjį Europoje įvairių sričių ekspertų, galutinių vartotojų ir suinteresuotųjų šalių tinklą. Priimamas „integracijos inovacijų“ metodas, apimantis naujas tarp-sektorines žinias iš maisto sektoriaus, skatinant naujus tarptautinius bendradarbiavimus, nagrinėjant rizikos vertinimo strategijas „nuo šaltinio iki naudotojo“ ir kuriant integraciją su kitais sektoriais.
COST programos veikla CA18225 Skonio ir kvapo ankstyvasis diagnozavimas sprendžiant šaltinio ir geriamojo vandens problemas (TOPWATER), 2020-2023.
Pagrindinis veiklos (TOPWATER) tikslas – padidinti Europos pajėgumus sprendžiant vandens kvapo ir skonio problemas, sukuriant pirmąjį Europoje įvairių sričių ekspertų, galutinių vartotojų ir suinteresuotųjų šalių tinklą. Priimamas „integracijos inovacijų“ metodas, apimantis naujas tarp-sektorines žinias iš maisto sektoriaus, skatinant naujus tarptautinius bendradarbiavimus, nagrinėjant rizikos vertinimo strategijas „nuo šaltinio iki naudotojo“ ir kuriant integraciją su kitais sektoriais.
LMT mokslininkų grupių (VII kvietimas) projektas Mažo bioreaktoriaus su trijų fazių sistema biodujoms gaminti ir jų valymo tyrimai bei kūrimas
Vykdytojai: D.Paliulis
LMT mokslininkų grupių (VII kvietimas) projektas Mažo bioreaktoriaus su trijų fazių sistema biodujoms gaminti ir jų valymo tyrimai bei kūrimas (2017– 2020).
Projekto tikslas: sukurti ir pagaminti efektyvų mažą bioreaktorių smulkiems kaimo ūkiams. Modifikuoto bioreaktoriaus su biodujų valymu tyrimai leis nustatyti tinkamus įkrovos parametrus, pagerinti biodujų gamybos procesą.
LMT mokslininkų grupių (VII kvietimas) projektas Mažo bioreaktoriaus su trijų fazių sistema biodujoms gaminti ir jų valymo tyrimai bei kūrimas (2017– 2020).
Projekto tikslas: sukurti ir pagaminti efektyvų mažą bioreaktorių smulkiems kaimo ūkiams. Modifikuoto bioreaktoriaus su biodujų valymu tyrimai leis nustatyti tinkamus įkrovos parametrus, pagerinti biodujų gamybos procesą.
LMT mokslininkų grupių (VII kvietimas) projektas Elementų singenetiškumo lignoceliuliozinėje žaliavoje įtaka adsorbcinėms bioanglies savybėms
Vykdytojai: E.Baltrėnaitė-Gedienė; L.Usevičiūtė; E.Marčiulaitienė; M.Pranskevičius
LMT mokslininkų grupių (VII kvietimas) projektas Elementų singenetiškumo lignoceliuliozinėje žaliavoje įtaka adsorbcinėms bioanglies savybėms 2017-2019
Šio projekto tikslas - pateikti išsamią naujausių tyrimų išvadų ir teorijos raidos apie esamas bioanglies modifikacijas, skirtas adsorbuoti potencialiai toksiškus elementus iš vandeninių tirpalų, apžvalgą. Išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką potencialiai toksiškų elementų adsorbcijai lignoceliuliozės bioanglyje, ir lignoceliuliozės bioanglies modifikavimo būdus, siekiant sustiprinti potencialiai toksiškų elementų adsorbciją.
LMT mokslininkų grupių (VII kvietimas) projektas Elementų singenetiškumo lignoceliuliozinėje žaliavoje įtaka adsorbcinėms bioanglies savybėms 2017-2019
Šio projekto tikslas - pateikti išsamią naujausių tyrimų išvadų ir teorijos raidos apie esamas bioanglies modifikacijas, skirtas adsorbuoti potencialiai toksiškus elementus iš vandeninių tirpalų, apžvalgą. Išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką potencialiai toksiškų elementų adsorbcijai lignoceliuliozės bioanglyje, ir lignoceliuliozės bioanglies modifikavimo būdus, siekiant sustiprinti potencialiai toksiškų elementų adsorbciją.
LMT projektas Nano dalelėmis dengto anglies pluošto sorbento 5dCAD modeliavimas vandenvalos ir aplinkosaugos poreikiams
Vykdytojai: D.Paliulis
LMT projektas Nano dalelėmis dengto anglies pluošto sorbento 5dCAD modeliavimas vandenvalos ir aplinkosaugos poreikiams (2017-2018)
Projekto tikslas: Ištirti kenksmingų priemaišų šalinimo iš vandens sorbcijos galimybes modeliuojant procesus 5dCAD aplinkoje ir pateikti pasiūlymus tokiai technologijai taikyti.
Atliktas nano dalelėmis dengto anglies pluošto (NDDAP) gebos adsorbuoti kenksmingas vandens priemaišas modeliavimas ir palygintas gautas modelis su eksperimentinias duomenimis ir žinomais rodikliais. Remiantis eksperimentinių tyrimų rezultatais patikslintas ir sukalibruotas kenksmingų vandens priemaišų šalinimo sorbentų NDDAP skaitmeninimo modelis.
LMT projektas Nano dalelėmis dengto anglies pluošto sorbento 5dCAD modeliavimas vandenvalos ir aplinkosaugos poreikiams (2017-2018)
Projekto tikslas: Ištirti kenksmingų priemaišų šalinimo iš vandens sorbcijos galimybes modeliuojant procesus 5dCAD aplinkoje ir pateikti pasiūlymus tokiai technologijai taikyti.
Atliktas nano dalelėmis dengto anglies pluošto (NDDAP) gebos adsorbuoti kenksmingas vandens priemaišas modeliavimas ir palygintas gautas modelis su eksperimentinias duomenimis ir žinomais rodikliais. Remiantis eksperimentinių tyrimų rezultatais patikslintas ir sukalibruotas kenksmingų vandens priemaišų šalinimo sorbentų NDDAP skaitmeninimo modelis.
MITA Technologinės plėtros projektas „Inovatyvių, akustiškai efektyvių konstrukcijų, panaudojant gumos granulato plokštes, tyrimai ir kūrimas (AKUGRANULAT)
Vykdytojai: R.Grubliauskas; T.Januševičius; A.Chlebnikovas; A.Zagorskis
MITA Technologinės plėtros projektas „Inovatyvių, akustiškai efektyvių konstrukcijų, panaudojant gumos granulato plokštes, tyrimai ir kūrimas“ (AKUGRANULAT) (2017-2018).
Projekto vykdymo metu naudojant inovatyviu ozonavimo būdų apdorotų panaudotų padangų granules sukurti akustiškai aktyvūs elementai taikomi pertvarose. Naujos sudėties kompozicinių medžiagų elementai ir iš jų pagamintos konstrukcijos pasižymi geresnėmis savybėmis: nepageidaujamo garso bangų atspindys, išsklaidymas, sugertis visame dažnių diapazone bei garso bangų difrakcijos mažinimas. Gautas rezultatas – panaudotų padangų perdirbimo metu gaunamų žaliavų pakartotinis panaudojimas, siekiant padidinti triukšmo slopinimo konstrukcijų efektyvumą.
MITA Technologinės plėtros projektas „Inovatyvių, akustiškai efektyvių konstrukcijų, panaudojant gumos granulato plokštes, tyrimai ir kūrimas“ (AKUGRANULAT) (2017-2018).
Projekto vykdymo metu naudojant inovatyviu ozonavimo būdų apdorotų panaudotų padangų granules sukurti akustiškai aktyvūs elementai taikomi pertvarose. Naujos sudėties kompozicinių medžiagų elementai ir iš jų pagamintos konstrukcijos pasižymi geresnėmis savybėmis: nepageidaujamo garso bangų atspindys, išsklaidymas, sugertis visame dažnių diapazone bei garso bangų difrakcijos mažinimas. Gautas rezultatas – panaudotų padangų perdirbimo metu gaunamų žaliavų pakartotinis panaudojimas, siekiant padidinti triukšmo slopinimo konstrukcijų efektyvumą.
COST programa TD15125 Triukšmą mažinančių medžiagų ir konstrukcijų kūrimas (DENORMS)
Vykdytojai: R.Grubliauskas
COST programa TD15125 Triukšmą mažinančių medžiagų ir konstrukcijų kūrimas (DENORMS) (2016–2020).
Pagrindinis veiklos tikslas - sukurti daugiafunkcines, lengvas ir kompaktiškas triukšmo mažinimo priemones. Kad būtų pasiektas šis tikslas, COST veikla subūrė ir suvienijo, mokslininkų dirbančių šiose srityse, įgūdžius ir žinias. Didžioji dalis ES mokslininkų bendruomenės, dirbančios akustinių tyrimų ir medžiagų kūrimo srityse, tai vykdo atskirai. Ši COST veikla suteikė galimybę veiksmingai keistis informacija, padėjo išvengti mokslinių tyrimų dubliavimo ir nukreipė mokslininkų grupes, dalyvaujančias įvairiuose projektuose, dirbti siekiant bendro tikslo. Buvo sukurtas naujas požiūris į teorijos ir standartinių metodų sąveiką su naujos kartos medžiagomis ir konstrukcijomis.
COST programa TD15125 Triukšmą mažinančių medžiagų ir konstrukcijų kūrimas (DENORMS) (2016–2020).
Pagrindinis veiklos tikslas - sukurti daugiafunkcines, lengvas ir kompaktiškas triukšmo mažinimo priemones. Kad būtų pasiektas šis tikslas, COST veikla subūrė ir suvienijo, mokslininkų dirbančių šiose srityse, įgūdžius ir žinias. Didžioji dalis ES mokslininkų bendruomenės, dirbančios akustinių tyrimų ir medžiagų kūrimo srityse, tai vykdo atskirai. Ši COST veikla suteikė galimybę veiksmingai keistis informacija, padėjo išvengti mokslinių tyrimų dubliavimo ir nukreipė mokslininkų grupes, dalyvaujančias įvairiuose projektuose, dirbti siekiant bendro tikslo. Buvo sukurtas naujas požiūris į teorijos ir standartinių metodų sąveiką su naujos kartos medžiagomis ir konstrukcijomis.
Mindaugas Rimeika
Aušra Zigmontienė
Saulius Vasarevičius
Raimondas Grubliauskas, Alvydas Zagorskis,
Raimondas Grubliauskas
Vandentvarkos ūkio specialistų profesinio atestavimo komisijos narys
Lietuvos standartizacijos departamento 29-ojo technikos komiteto Vandentvarka (LST TK 29 VK) pirmininkas
Lietuvos pramoninklų konfederacijos. Aplinkosaugos komiteto narys
Valdymo komiteto narys COST Action ES1202 „Conceiving Wastewater Treatment in 2020 - Energetic, environmental and economic challenges (Water_2020)“
Lietuvos standartizacijos departamento 29-ojo technikos komiteto Vandentvarka (LST TK 29 VK) pirmininkas
Lietuvos pramoninklų konfederacijos. Aplinkosaugos komiteto narys
Valdymo komiteto narys COST Action ES1202 „Conceiving Wastewater Treatment in 2020 - Energetic, environmental and economic challenges (Water_2020)“
Aušra Zigmontienė
Narystė Policy Committee of Municipal Waste Europe (MWE) the European umbrella association representing public responsibility for waste.
Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė
Valdymo komiteto narė COST Action ES0805 Earth System Science and Environmental Management
Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė
Valdymo komiteto narė COST Action ES0805 Earth System Science and Environmental Management
Saulius Vasarevičius
Nacionalinio akreditacijos biuro Sertifikavimo komiteto pirmininkas.
Redkolegijos narys “Environmental Engineering and Management Journal”
Gruzijos Shota Rustaveli nacionalinio mokslo fondo projektų paraiškų vertinimo grupės narys
Narystė International waste working group IWWG
Valdymo komiteto narys COST CA15115 Mining the European Anthroposphere (MINEA)
Redkolegijos narys “Environmental Engineering and Management Journal”
Gruzijos Shota Rustaveli nacionalinio mokslo fondo projektų paraiškų vertinimo grupės narys
Narystė International waste working group IWWG
Valdymo komiteto narys COST CA15115 Mining the European Anthroposphere (MINEA)
Raimondas Grubliauskas, Alvydas Zagorskis,
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos visuomeninės komisijos, Aplinkos ir energetikos nariai.
Raimondas Grubliauskas
Triukšmo prevencijos tarybos sudėties narys
Valdymo komiteto narys COST TD15125 Designs for Noise Reducing Materials and Structures (DENORMS)
Valdymo komiteto narys COST TD15125 Designs for Noise Reducing Materials and Structures (DENORMS)
S.Vasarevičius Kietojo kuro atgauto iš mechaninio biologinio valymo įrenginių kokybinių charakteristikų įvertinimas
Užsakovas: UAB Kosana
T.Januševičius; R.Grubliauskas Inovatyvių triukšmo barjerų sukūrimas naudojant gumos atliekas
Užsakovas: UAB "Avago"
E.Marčiulaitienė; D.Paliulis Oro valymo nuo dujinių teršalų biotechnologijų tyrimas ir plėtra: techninė galimybių studija
Užsakovas: UAB Algaja
M.Rimeika Ceolito panaudojimo amonio šalinimui iš vandens tyrimai
Užsakovas: UAB Eigesa
S.Vasarevičius; A.Zigmontienė Deginimo įrenginio dugno pelenų ir šlako stabilizavimas natūraliomis sąlygomis
Užsakovas: UAB Fortum Heat Lietuva
S.Vasarevičius; A.Zigmontienė Kineskopų stiklo atliekų tyrimas ir jų pavojingumo įvertinimas
Užsakovas: UAB "Antraža"
V.Šerevičienė; R.Grubliauskas Aplinkos oro kokybės valdymo plano rengimas
Užsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija
S.Vasarevičius; A.Mažeikienė; R.Dauknys Nuotekų valymo įrenginių susidarančio dumblo tvarkymo analizė, galimi nauji apdorojimo metodai
Užsakovas: AB "ORLEN Lietuva"
T.Januševičius; R.Grubliauskas Inovatyvių konstrukcijų akustinių savybių pastatuose tyrimas ir plėtra
Užsakovas: UAB Lorensa
S.Vasarevičius Mokesčio už atliekų tvarkymą biomasės ir atliekų deginimo įrenginiuose būtinumo įvertinimas ir šio mokesčio dydžio nustatymas
Užsakovas: UAB "SMART CONTINENT LT"
Užsakovas: UAB Kosana
T.Januševičius; R.Grubliauskas Inovatyvių triukšmo barjerų sukūrimas naudojant gumos atliekas
Užsakovas: UAB "Avago"
E.Marčiulaitienė; D.Paliulis Oro valymo nuo dujinių teršalų biotechnologijų tyrimas ir plėtra: techninė galimybių studija
Užsakovas: UAB Algaja
M.Rimeika Ceolito panaudojimo amonio šalinimui iš vandens tyrimai
Užsakovas: UAB Eigesa
S.Vasarevičius; A.Zigmontienė Deginimo įrenginio dugno pelenų ir šlako stabilizavimas natūraliomis sąlygomis
Užsakovas: UAB Fortum Heat Lietuva
S.Vasarevičius; A.Zigmontienė Kineskopų stiklo atliekų tyrimas ir jų pavojingumo įvertinimas
Užsakovas: UAB "Antraža"
V.Šerevičienė; R.Grubliauskas Aplinkos oro kokybės valdymo plano rengimas
Užsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija
S.Vasarevičius; A.Mažeikienė; R.Dauknys Nuotekų valymo įrenginių susidarančio dumblo tvarkymo analizė, galimi nauji apdorojimo metodai
Užsakovas: AB "ORLEN Lietuva"
T.Januševičius; R.Grubliauskas Inovatyvių konstrukcijų akustinių savybių pastatuose tyrimas ir plėtra
Užsakovas: UAB Lorensa
S.Vasarevičius Mokesčio už atliekų tvarkymą biomasės ir atliekų deginimo įrenginiuose būtinumo įvertinimas ir šio mokesčio dydžio nustatymas
Užsakovas: UAB "SMART CONTINENT LT"
Prisiminkime šviesų prof. Prano Baltrėno atminimą klaidžiodami po virtualią parodą „Aistra mokslui – meilė gyvenimui“, skirtoje įamžinti šios iškilios asmenybės pasiekimus, išradimus ir įsimintinus gyvenimo įvykius.
Profesorius PRANAS BALTRĖNAS
1940 m. rugpjūčio 2 d. - 2021 m. sausio 14 d.
Habil. dr. prof., vyriausias mokslo darbuotojas gimė 1940 m. rugpjūčio 2 d. Savitiškio vienkemyje, ( Panevėžio r.). 1948 m. gegužės 22 d. jis kartu su tėvais (motina Baltrėniene Anėle, tėvu Baltrėnu Broniumi, seneliu Baltrėnu Jokūbu ir sesute Onute) buvo ištremti į Sibirą, Krasnojarsko kraštą ir apgyvendinti Minos gyvenvietėje. Ten būsimasis prof. Pranas Baltrėnas 1958 m. baigė vidurinę mokyklą, po to mokėsi Krasnojarsko upeivių technikume laivų mechanikos skyriuje. 1962 m. baigęs įgijo mechaniko techniko kvalifikaciją, 1962–1963 m. dirbo Nemuno laivininkystėje laivo mechaniku, 1963-1970 m. – valdybos vyr. mechaniku ir neakivaizdžiai 1963- 1966 m. studijavo Leningrado vandens transporto institute, o nuo 1966 m. Kauno Politechnikos institute Mašinų gamybos fakultete, kurį 1969 m. baigė įgydamas mechaniko inžinieriaus kvalifikaciją. 1970-1978 m. dirbo KPI Darbo apsaugos mokslo laboratorijoje vyr. inžinieriumi, mokslo darbuotoju, nuo 1978 m. – VISI (VILNIUS TECH) vyr, dėstytoju, docentu, profesoriumi, Aplinkos apsaugos katedros vedėju, Aplinkos apsaugos instituto direktoriumi, vyriausiu mokslo darbuotoju. 1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1989 m. – technikos mokslų daktaro (dabar habil. dr.). 1994 m. suteikta mokslo premija, 2001 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 2003 m. S. Peterburgo Miškų ūkio akademija suteikė garbės daktaro vardą, 2007 m. įteiktas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos ( PINO ) už išradiminę veiklą Aukso medaliu ir sertfikatu, 2015 m. tapo Šv, Kristoforo statulėlės laureatu nominacijoje „Už nuopelnus aplinkos apsaugai“ Vilniaus miestui. 2017m. už nuopelnus Vilniui ir Tautai II laipsnio medalis Vilnius (2017).
Habil. dr. prof., vyriausias mokslo darbuotojas gimė 1940 m. rugpjūčio 2 d. Savitiškio vienkemyje, ( Panevėžio r.). 1948 m. gegužės 22 d. jis kartu su tėvais (motina Baltrėniene Anėle, tėvu Baltrėnu Broniumi, seneliu Baltrėnu Jokūbu ir sesute Onute) buvo ištremti į Sibirą, Krasnojarsko kraštą ir apgyvendinti Minos gyvenvietėje. Ten būsimasis prof. Pranas Baltrėnas 1958 m. baigė vidurinę mokyklą, po to mokėsi Krasnojarsko upeivių technikume laivų mechanikos skyriuje. 1962 m. baigęs įgijo mechaniko techniko kvalifikaciją, 1962–1963 m. dirbo Nemuno laivininkystėje laivo mechaniku, 1963-1970 m. – valdybos vyr. mechaniku ir neakivaizdžiai 1963- 1966 m. studijavo Leningrado vandens transporto institute, o nuo 1966 m. Kauno Politechnikos institute Mašinų gamybos fakultete, kurį 1969 m. baigė įgydamas mechaniko inžinieriaus kvalifikaciją. 1970-1978 m. dirbo KPI Darbo apsaugos mokslo laboratorijoje vyr. inžinieriumi, mokslo darbuotoju, nuo 1978 m. – VISI (VILNIUS TECH) vyr, dėstytoju, docentu, profesoriumi, Aplinkos apsaugos katedros vedėju, Aplinkos apsaugos instituto direktoriumi, vyriausiu mokslo darbuotoju. 1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1989 m. – technikos mokslų daktaro (dabar habil. dr.). 1994 m. suteikta mokslo premija, 2001 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 2003 m. S. Peterburgo Miškų ūkio akademija suteikė garbės daktaro vardą, 2007 m. įteiktas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos ( PINO ) už išradiminę veiklą Aukso medaliu ir sertfikatu, 2015 m. tapo Šv, Kristoforo statulėlės laureatu nominacijoje „Už nuopelnus aplinkos apsaugai“ Vilniaus miestui. 2017m. už nuopelnus Vilniui ir Tautai II laipsnio medalis Vilnius (2017).
Profesorius ALGIMANTAS KAZRAGIS
1931 m. balandžio 16 d. – 2019 m. gruodžio 14 d.
Gamtos mokslų profesorius, habilituotas daktaras, emeritas.
1950 m. baigė Plungės vidurinę mokyklą. 1955 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1990 m. apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją. 1968 m. jam buvo suteiktas docento, 1993 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. 2000 m. buvo priimtas į Tarptautinės ekologijos ir gyvybinės veiklos saugos mokslų akademijos narius korespondentus.
1955-1957 m. dirbo Akmenės statybinių medžiagų kombinato pamainos inžinieriumi, cecho viršininku, 1957-1959 m. Valstybinės plano komisijos Statybinių medžiagų skyriaus vyresniuoju inžinieriumi, 1959-1962 m. aspirantu, 1962-1963 m. LTSR Ministrų tarybos Valstybinio mokslinio tyrimo darbų koordinavimo komiteto skyriaus vyriausiuoju specialistu. Nuo 1963 m. – KPI Vilniaus filialo, nuo 1969 m. VISI, nuo 1990 m. VTU, nuo 1991 m. Statybinių medžiagų katedros docentu, nuo 1995 m. vedėju, nuo 1996 m. Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėju, nuo 2001 m. profesoriumi, 2007 m. - 2019 m. buvo VILNIUS TECH profesorius emeritas.
Nuo 2004 m. buvo Tarptautinės mokslų akademijos „Ekologija ir gyvybinės veiklos sauga“ narys korespondentas, 2007 m. jos apdovanotas M. V. Lomonosovo medaliu.
Tyrimų sritis – fizikinė chemija, chemijos termodinamika, vietinių žaliavų panaudojimas šilumos izoliacijoje. Sukūrė chemijos reakcijos laipsnio nustatymo metodą (dabar vadinamą Kazragio metodu), parengė bendrosios chemijos laboratorinių darbų metodinius nurodymus, yra 4 išradimų, keleto monografijų ir apie 150 mokslinių, 14 mokslo populiarinamųjų straipsnių autorius ir bendraautoris. Gavo 6 patentus. Buvo žurnalo „Cheminė technologija“ redakcinės kolegijos narys, VILNIUS TECH senato narys. Laisvalaikiu mėgo keliauti po Lietuvą.
1950 m. baigė Plungės vidurinę mokyklą. 1955 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1990 m. apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją. 1968 m. jam buvo suteiktas docento, 1993 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. 2000 m. buvo priimtas į Tarptautinės ekologijos ir gyvybinės veiklos saugos mokslų akademijos narius korespondentus.
1955-1957 m. dirbo Akmenės statybinių medžiagų kombinato pamainos inžinieriumi, cecho viršininku, 1957-1959 m. Valstybinės plano komisijos Statybinių medžiagų skyriaus vyresniuoju inžinieriumi, 1959-1962 m. aspirantu, 1962-1963 m. LTSR Ministrų tarybos Valstybinio mokslinio tyrimo darbų koordinavimo komiteto skyriaus vyriausiuoju specialistu. Nuo 1963 m. – KPI Vilniaus filialo, nuo 1969 m. VISI, nuo 1990 m. VTU, nuo 1991 m. Statybinių medžiagų katedros docentu, nuo 1995 m. vedėju, nuo 1996 m. Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėju, nuo 2001 m. profesoriumi, 2007 m. - 2019 m. buvo VILNIUS TECH profesorius emeritas.
Nuo 2004 m. buvo Tarptautinės mokslų akademijos „Ekologija ir gyvybinės veiklos sauga“ narys korespondentas, 2007 m. jos apdovanotas M. V. Lomonosovo medaliu.
Tyrimų sritis – fizikinė chemija, chemijos termodinamika, vietinių žaliavų panaudojimas šilumos izoliacijoje. Sukūrė chemijos reakcijos laipsnio nustatymo metodą (dabar vadinamą Kazragio metodu), parengė bendrosios chemijos laboratorinių darbų metodinius nurodymus, yra 4 išradimų, keleto monografijų ir apie 150 mokslinių, 14 mokslo populiarinamųjų straipsnių autorius ir bendraautoris. Gavo 6 patentus. Buvo žurnalo „Cheminė technologija“ redakcinės kolegijos narys, VILNIUS TECH senato narys. Laisvalaikiu mėgo keliauti po Lietuvą.
-
- Puslapio administratoriai:
- Tomas Žemaitis
- Lina Damanskaitė
- Laura Ladietaitė
- Karolina Kardokaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė
