Apie fakultetą

INREAL grupės kartu su VILNIUS TECH Architektūros fakultetu inicijuotame projektinių pasiūlymų konkurse „Atradimų akligatvis“ išrinkti geriausi studentų darbai. Konkursas kvietė jaunuosius architektus pasiūlyti idėjas, kaip atnaujinti ir pritaikyti Atradimų akligatvį Vilniuje kasdieniams žmonių poreikiams, paverčiant šiuo metu menkai išnaudotą miesto erdvę gyva, estetiška ir funkcionalia viešąja vieta. Konkurso laimėtojai Pirmosios vietos laimėtoja – Agna Petkevičiūtė, VILNIUS TECH Architektūros programos 4 kurso studentė. Konkurso komisijos nariai pažymi darbo autorės plataus konteksto suvokimą, sprendinių realistiškumą, suderintą urbanistinę logiką ir gerą balansą tarp skirtingų erdvės funkcijų. „Bene ryškiausias darbo privalumas yra tai, kad autorė įvertino platesnį kontekstą ir akligatvį pamatė bendrame rajono urbanistinių, gamtinių ir įvaizdžio ypatumų kontekste bei pasiūlė integralų sprendimą. Akligatvis virto jungtimi. Siūlomi paties akligatvio transformavimo sprendiniai yra nesudėtingi, nesunkiai įgyvendinami ir realistiški“ , – sako konkurso komisijos narė, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dekanė profesorė dr. Dalia Dijokienė. Anot jos, tokie konkursai studentams suteikia galimybę drąsiai ieškoti kūrybiškų sprendimų ir kartu – dirbti tikro miesto situacijoje, su galiojančiomis taisyklėmis ir apribojimais. Atradimų akligatvis yra puikus pavyzdys, kaip nedidelė, iš pirmo žvilgsnio nereikšminga erdvė gali pasikeisti ir tapti svarbia miesto dalimi. Antroji vieta skirta Architektūros programos 5 kurso studentui Andriui Pucėtai už darbą „Pamatai, užsuki, „Atrandi“, trečioji – 4-kursei Liepai Henrietai Rubikaitei už „Perspektyvą“. Publikos simpatijų prizą laimėjo Valda Kniukštaitė su projektiniu pasiūlymu „Užutėkis“ (https://atradimu404.lt/ ). „Mums svarbu ne tik vystyti pastatus, bet ir prisidėti prie kokybiškų viešųjų erdvių kūrimo. Šis konkursas – tai galimybė būsimiems architektams pasiūlyti idėjas, kurios gali turėti realų poveikį miesto aplinkai ir kasdieniam žmonių gyvenimui. Taip pat noriu pasidžiaugti mokslo ir verslo bendruomenių įsitraukimu, iniciatyvumu, bendradarbiavimu – visą konkurso projektą pavyko suderinti vos keliais telefono skambučiais, o pakeliui išgirdau tik vieną „ne“, – teigia INREAL grupės vadovas Andrius Anusauskas. Konkurso prizinis fondas siekė 4 000 eurų. Pirmosios vietos laimėtojui skirta 2 000 eurų, antrosios – 1 000 eurų, trečiosios – 500 eurų. 500 eurų prizas atiteko publikos simpatijų laimėtojui. Darbus vertino kompetentinga komisija Projektinius pasiūlymus vertino kompetentinga komisija: VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dekanė profesorė dr. Dalia Dijokienė, Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, WALLESS advokatas dr. Evaldas Klimas, BAULAND vadovas ir urbanistas Donatas Baltrušaitis bei ATRANDI BIOSCIENCES direktorius dr. Juozas Nainys. Studentų darbų kuratorius – DO Architects architektas ir VILNIUS TECH lektorius Ignas Uogintas. Konkurso dalyviams taip pat buvo organizuotos kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė Vilniaus miesto vyr. architektės patarėjai Augustas Makrickas ir Vytenis Ūsas, DO Architects architektai Rūta Emilija Žeromskaitė ir Ignas Uogintas bei SPRIK architektės Jūratė Cirtautaitė ir Karolina Galvydytė. Konkurso tikslas – parodyti, kaip net ir nedidelės miesto gatvės ar akligatviai gali tapti kokybiškomis viešosiomis erdvėmis, stiprinančiomis miesto audinį ir bendruomeniškumą, atsižvelgiant į INREAL grupės įgyvendinamą Savanorių g. 178B teritorijos konversiją. Apie INREAL grupę INREAL – tai ženklas idėjos, duodančios pradžią unikaliems projektams, pagrindą – profesionalioms paslaugPeržiūrėti (atsidaro naujame naršyklės skirtuke)oms ir pridėtinę vertę verslams, klientams ir partneriams. INREAL pozicionuoja kūrybiškumą kaip esminę vertybę dinamiškame verslo pasaulyje. INREAL grupė, kurią sudaro: UAB „Inreal“, UAB „Inreal tarpininkavimas“, UAB „Inreal GEO“ bei UAB „Inreal valdymas“ su jos valdomomis įmonėmis plėtoja unikalius nekilnojamojo turto (NT) projektus bei teikia bene plačiausią Lietuvoje NT paslaugų spektrą 12-oje šalies miestų. Per 30 veiklos metų įgyvendinta virš 70 įvairios paskirties nekilnojamojo turto projektų, kurie pelnė pripažinimą ir apdovanojimus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose konkursuose.   Teksto autorius: INREAL Daugiau informacijos: Rūta Merčaitienė, INREAL grupės marketingo ir komunikacijos vadovė, +370 611 29 779 ruta.mercaitiene@inreal.lt www.inreal.lt   Agnos Petkevičiūtės vizualizacija: Andriaus Pucėtos vizualizacija:

Vilniuje vykęs tarptautinis medinės architektūros ir statybos forumas „Forum Wood Building Baltic 2026“ parodė, kad architektų ir inžinierių kūryba gali derėti su globaliais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ar išteklių atsinaujinimas, naudotis technologinių inovacijų teikiamomis galimybėmis ir įtraukti visuomenę.  Robotizuotos gamyklos, klimato kaitai atsparūs pastatai, bendruomenes telkianti architektūra ir net šiaudais izoliuoti daugiabučiai – visa tai ne vizijos, o jau dabar realūs projektai Europoje. Renginį organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultetas kartu su FORUM HOLZBAU, vasarį į Vilnių pakvietę architektus, inžinierius ir susijusių sričių profesionalus iš Austrijos, Danijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltijos šalių. Ekspertai sutaria: mediena yra atsinaujinantis išteklius, todėl šiandien tampa vienu svarbiausių atsakymų į klimato krizę ir miestų gyvenimo kokybės iššūkius. Kai paprastumas tampa inovacija Stefan Winter (Miuncheno technikos universitetas, Vokietija) pradėjo forumą kvietimu grąžinti medieną į miestus – re-timber the cities! Pasak jo, šiandieninė Europa gyvena lūžio laikotarpiu: turime vienu metu galvoti apie saugumą, atsparumą ir neišvengiamą atstatymą. Mediena šiame kontekste tampa ne tik tvarumo, bet ir strateginio miestų vystymo sprendimu. Suomių architektas, Aalto universiteto profesorius Pekka Heikkinen auditorijai uždavė paprastą, bet esminį klausimą – kas iš tiesų yra kūrybinga inovacija? Jo teigimu, svarbiausi kriterijai išlieka tie patys: ilgaamžiškumas, energetinis efektyvumas, ekonomiškumas bei paprasta eksploatacija. „Geriausia inovacija – paprastumas. Mediena turėtų pasiūlyti sprendimą“, – įsitikinęs Pekka Heikkinen. Robotai statybose – efektyvumas ir pagalba Vokietijos Rosenheimo taikomųjų mokslų universiteto profesorius Andreas Heinzmann pristatė, kaip automatizacija keičia medinių pastatų gamybą. Jo teigimu, robotai nėra skirti pakeisti žmogų – priešingai, jie leidžia spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir sumažinti fizinį krūvį statybose. Šiuolaikinės sistemos apima robotizuotą pjovimą, sienų ir stogų elementų gamybą bei automatizuotą logistiką. „Didžiausias efektyvumas atsiranda ne dėl vienos mašinos, o dėl visos sistemos – žmonių, procesų ir aplinkos sąveikos“, – akcentavo profesorius, pristatęs realius gamybos proceso pavyzdžius. Lietuvoje jau statome medinius biurus Svarbi forumo dalis buvo skirta praktinei Baltijos regiono patirčiai. Statybų bendrovės „Kalvasta Statyba“ atstovai – statybos direktorius Simonas Pliupelis ir medinių konstrukcijų departamento vadovas Audrius Papėčenka – pristatė vieną didžiausių Lietuvoje administracinių pastatų, statytų naudojant sluoksninės lukštų medienos (LVL) konstrukcijas, Naujojoje Akmenėje. Projektas parodė, kad tinkamai panaudota mediena gali konkuruoti su betonu ar plienu ne tik tvarumo, bet ir konstrukcinio efektyvumo srityse. Pranešėjai akcentavo visos grandinės svarbą – nuo projektavimo iki gamybos ir montavimo. Būtent koordinacija tarp architektų, inžinierių, gamintojų ir rangovų lemia, ar inovacijos tampa realiais sprendimais. Mediena kaip socialinis įrankis Architektės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė pasakojo apie daugiau nei dešimtmetį veikiančias „Keliaujančios architektūros dirbtuves“. Per šį laiką daugiau nei 75 Lietuvos bendruomenės kartu su architektais statė realius objektus – nuo elementų mokyklų erdvėms iki viešųjų paviljonų. Lengvai apdirbama ir dažnai pakartotinai naudojama medžiaga leidžia į statybą įtraukti net vaikus, žmones be statymo patirties. Rezultatas – ne tik statiniai, bet ir stipresnės bendruomenės. Panašia patirtimi dalijosi ir architektė Viktorija Blažienė (2L Architects), pristačiusi mokyklos Ukrainoje projektą, konstruotą kartu su vietos bendruomene, vaikais. Projektas išsiskiria tuo, kad kuriamos rėmimo platformos, įtraukti įvairių verslų atstovai ir nors statybos vyksta Ukrainoje, viskas  gaminama Lietuvoje, o projekto rezultatus dar pamatysime ateityje – tai didelio Bučos mokyklos projekto pradžia. Tiltai, bibliotekos ir cirkai: kai mediena tampa miesto simboliu Forume pristatyti ir įspūdingi tarptautiniai projektai. Ispanijos inžinerijos bendrovės „Media Madera Engineers“ ekspertai pristatė daugiau nei 500 medinių pėsčiųjų tiltų projektavimo patirtį įvairiose šalyse, įrodydami, kad mediena gali būti patikima infrastruktūros medžiaga net sudėtingomis sąlygomis. Latvijos architektas Rūdis Rubenis papasakojo apie Uogrės biblioteką – pastatą, kuris sąmoningai kurtas kaip jaukus „vasarnamis“, skirtas susitikimams, skaitymui ir net vestuvių ceremonijoms. Tuo metu architektas Uldis Lukševics (NRJA) pristatė vieną sudėtingiausių Baltijos regiono rekonstrukcijų – naują kryžmai sluoksniuotos medienos kupolą istoriniame Rygos cirke. Unikali konstrukcija leidžia istoriniam XIX a. pastatui prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių, energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimų. Ateities daugiabučiai – iš šiaudų? Švedų architektas Joakim Kaminsky pristatė Malmėje kuriamą 12 aukštų gyvenamąjį namą, kuriame mediena derinama su šiaudų sienomis. Šiaudai – žemės ūkio atliekos – pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis ir leidžia mažinti statybų CO2 pėdsaką. Pastatas gamina daugiau energijos nei suvartoja, o jo konstrukcijos sukurtos taip, kad ateityje būtų lengvai išardomos ir pernaudojamos. Austrijos mokslininkas Maximilianas Pramreiteris (BOKU universitetas, Austrija) ragino naudoti iki šiol nuvertintas medienos žaliavas – šakas ar viršūnes – kurios dažnai sudeginamos, nors gali tapti naujų konstrukcinių produktų pagrindu. Diskusijos neapsiribojo vien architektūra. Vytauto Didžiojo universiteto miškininkystės profesorius Vitas Marozas priminė, kad statybų ateitis prasideda miške. Klimato kaita keičia medžių rūšinę sudėtį, todėl būtina pereiti prie biologinei įvairovei palankios miškininkystės. Nuo renovacijos iki klimato kaitai atsparių pastatų Serijinės renovacijos tyrimus pristatęs architektas Johannesas Hübneris (Niurnbergo Georg Simon Ohm technikos universitetas, Vokietija) akcentavo, kad didžiausias klimato iššūkis slypi ne naujoje statyboje, o jau esamuose statiniuose. Architektė Tina Selami (Einszueins Architektur, Austrija) demonstravo „Wood Clay Climate“ projektą – CLT konstrukcijas su molio tinku integruotomis šildymo ir vėsinimo sistemomis, kurios gali tapti atsaku į karščio bangas miestuose. Estų architekto Markus Kaasik (3+1 Architektid) patirtis rodo, kad medinės inovacijos teikia galimybes ne tik statant naujas mokyklas, bet ir atnaujinant istorines. O danų architektas Thomas Jørgensen (Dorte Mandrup Studio) pristatė amatų mokyklos bendrabutį, patapusį vitrina: demonstruojamos amatų, bendruomenės ir architektų mediena įkūnytos ambicijos. Paveldas ir saugumas – sudėtinga pusiausvyra Kuldīgos restauravimo centro vadovė Ilze Zariņa pasakojo apie medinio senamiesčio išsaugojimą Kuldīga mieste, neseniai įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jos teigimu, medinis paveldas nėra tik istorija – tai gyva sistema, kuriai būtinas bendruomenės įsitraukimas ir praktinis mokymas. Apie kitą paveldui svarbią temą – gaisrinę saugą – kalbėjo ekspertė Irina Demidova-Buizinienė (VILNIUS TECH). Ji pristatė, kaip modeliuojami evakuacijos scenarijai ir gaisro plitimas istoriniuose pastatuose, siekiant išsaugoti autentiškas konstrukcijas neprarandant saugumo. Mediena – ne mada, o kryptis Medinė architektūra nebėra nišinė tema, ji apima viską – nuo vaikų kuriamų paviljonų Lietuvoje iki robotizuotų gamyklų, nuo UNESCO paveldo puoselėjimo ir įveiklinimo iki klimatui pozityvių daugiabučių. Mediena tampa ne alternatyva, o viena pagrindinių ateities statybos strategijų. Paulius Milčiaus (Natura Consulta) pranešimas parodė, kad Baltijos regionas šiame procese jau nebėra stebėtojas – regionas tampa vienu iš eksporto lyderių ir pokyčio kūrėjų. Forumo partneriai: „Rothoblaas“, „EGGER Group“, „Proclima Lietuva“, „Binderholz“, „HSBCAD“, „James Hardie“, „STEICO“, „ISOCELL“, „KNAUF Lietuva“, „SIHGA“, „SWG“, „KLH“, „Koch&Schulte“, „Peikko Lietuva“, „Drūtsraigtis“, „VMGLignum“, „Jūrės medis“, „Woodon“, „Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje“, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Medinės architektūros centras. Daugiau Alekso Jauniaus nuotraukų – nuorodoje. [gallery ids="105436,105438,105440,105442,105444,105446,105448,105450,105452,105454,105456,105458,105460,105462,105464,105466,105468,105470,105473"]

Vasario 26 – kovo 1 d. VILNIUS TECH lauks skaitytojų Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, vyksiančioje Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Šių metų tema – „Žodis ieško žmogaus“ primena, kad žodis gyvas tik tada, kai jį atranda žmogus.   „VILNIUS TECH yra kasmetinis šios mugės dalyvis: universitetas kuria akademinės leidybos tradicijas Lietuvoje, vysto mokslo ir studijų literatūros leidybą, skleidžia technikos mokslų pažangą šalyje. Taip pat universitetas jungia ambicingus mokslininkus, puoselėja techninę kūrybą ir menus, skatina drąsiai eksperimentuoti, nestandartiškai mąstyti, ieškoti naujų, unikalių galimybių bei taikydamas pažangiąsias technologijas sprendžia visuomenei aktualius iššūkius – taip formuojama VILNIUS TECH inovacijų kūrėjų, kuriančių rytojui, kultūra“, – teigia VILNIUS TECH Bibliotekos, atsakingos ir už universiteto leidybą, direktorė Ingrida Kasperaitienė.   VILNIUS TECH kviečia susitikti universiteto leidinių stende 3.02, kuris įsikurs 3 salėje. Jame rasite: Indrės Lapinskaitės vadovėlį „Darnaus vystymosi atskaitomybė. Įmonių darnios veiklos anatomija ir rezultatų vertinimas“. Algio Mickūno, Eric Mark Kramer, Olgos Lyanda-Geller, Rekha Menon, David S. Worth, Ryan Senator, Vladimir Marchenkov, Naglio Kardelio, Žilvino Svigario monografiją „ARTS OF CREATIVE COMMUNICATION“.  Tomo Mitkaus monografiją „Aseksualaus nuogumo, erotikos ir pornografijos estetika 2D animacijoje“.    Taip pat rasite praėjusiais metais universitete vykusio geriausių vadovėlių konkurso laimėtojų Vidos Navickienės, Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, Angelės Tamulevičiūtės-Šekštelienės, Aušros Žemienės knygą „Įtaigi viešoji komunikacija“ bei Vytauto Martinaičio, Giedrės Streckienės, Juozo Bielskaus knygą „Termodinaminė analizė pastatų techninėms sistemoms“. Knygų mugės lankytojai taip pat galės susipažinti su nauja VILNIUS TECH išleista Algimanto Grigelio, Jono Satkūno, Gedimino Vaitkevičiaus, Nikitos Dobrotino, Jono Liugo, Dainiaus Michelevičiaus, Ginučio Juozapavičiaus, Donato Azaravičiaus, Šarūno Skuodžio, Mykolo Daugevičiaus, Rimo Grigo, Algirdo Kaušpėdo monografija „Gedimino miestas ir jo kalnas“.   Monografija „Gedimino miestas ir jo kalnas“ parengta skirtingų sričių aukštos kvalifikacijos mokslininkų, savo srities profesionalų tarp kurių – VILNIUS TECH Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas bei Civilinės inžinerijos mokslo centro vadovas dr. Šarūnas Skuodis bei universiteto absolventas, architektas Algirdas Kaušpėdas.   Šios monografijos rengėjų tikslas – apibendrinti naujausius pastarojo dešimt­mečio mokslinių ir inžinerinių tyrimų duomenis apie Vilniaus piliavietės, vadinamos Gedimino kalnu, pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi, gamtinę aplinką, geologinę sandarą, architektūrą bei istorinę praeitį ir dabartį. Knyga yra skiriama žymaus inžinieriaus geologo Kazimiero Monstvilo, ilgamečio Vilniaus pilių geologinės aplinkos tyrėjo, atminimui.   SEKMADIENĮ, kovo 1 d. | Konferencijų salė 5.5 15.00 val. VILNIUS TECH monografijos „Gedimino miestas ir jo kalnas“ pristatymas. Moderatoriai: Algimantas Grigelis ir Šarūnas Skuodis. Įžanginis žodis – Šarūnas Skuodis (10 min.), atskirų skyrių pristatymas (visi autoriai po 3 min., trukmė – 30 min.), diskusija su Knygų mugės dalyviais (15 min.). 16.00 val. (po monografijos pristatymo) – knygos autorių susitikimas su skaitytojais ir autografų dalinimas (VILNIUS TECH leidinių stende 3.02).   Kūrybinių industrijų fakulteto prof. dr. T. Kačerauskas išleidęs knygą „Karo laiškai“ (I ir II dalis) mugės metu kviečia susitikti stende 3.02.   VILNIUS TECH leidinių katalogas >>>   Vilniaus Knygų mugės renginių programa >>> 

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Darius Lasionis už reikšmingą indėlį į Lietuvos inžinerijos pramonės stiprinimą įteikė Garbės ženklus VILNIUS TECH novatoriams – doc. dr. Daivai Makutėnienei ir doc. dr. Linui Krūgeliui.   „Skiriame šiuos LINPRA Garbės ženklus VILNIUS TECH šviesuoliams, kurie atlieka sunkų ir atsakingą darbą populiarindami inžineriją kaip itin svarbų ir perspektyvų mokslą“, – susitikimo metu kalbėjo asociacijos direktorius D. Lasionis.   VILNIUS TECH rektorius taip pat dėkojo mokslininkams už jų indėlį į inžinerijos mokslus bei LINPRA direktoriui už svarbų jų veiklos įvertinimą.   Fundamentinių mokslų fakulteto Inžinerinės grafikos katedros vedėja doc. dr. D. Makutėnienė apdovanojimą pelnė už ilgalaikį ir reikšmingą indėlį į inžinerinį ugdymą Lietuvoje, jaunimo motyvacijos rinktis inžinerines profesijas stiprinimą, inžinieriaus profesijos prestižo didinimą, švietimo ir pramonės bendradarbiavimo plėtrą bei nuoseklų talentų ugdymą.   Architektūros fakulteto studijų prodekanas ir Dizaino katedros docentas dr. L. Krūgelis įvertintas už ilgalaikį indėlį į Lietuvos inžinerijos ir kūrybinių industrijų plėtrą, reikšmingus architektūros ir dizaino darbus, inovatyvių produktų kūrimą, aktyvią akademinę veiklą bei nuoseklų STEAM karjeros populiarinimą, jungiant švietimą, kūrybą ir pramonę.   Vienas svarbiausių docento darbų – kartu su įmone DUV sukurti moduliniai baldai, šiuo metu naudojami Chersono nacionalinio technikos universiteto slėptuvėse. Pasak VILNIUS TECH rektoriaus Romualdo Kliuko, tokių baldų šiuo metu prašo ir Odesos universitetas.   Indėlis į ateities inžinierių ugdymą   Abu docentai yra ilgamečiai VILNIUS TECH nuotolinio ugdymo programos „Ateities inžinerija“ tematikų konsultantai, padedantys moksleiviams ugdyti inovacinius gebėjimus.   Dr. L. Krūgelis konsultuoja moksleivius Dizaino technologijų ir inovacijų tematikoje, kurios tikslas – sukurti gaminį ar dizaino produktą, sprendžiantį buities ar gyvensenos problemą. Docento padedami jaunieji inžinieriai susipažįsta su dizaino mąstysena (angl. design thinking), sujungiančia kūrybiškumą ir analitiką bei skatinančia inovacijas. Šis metodas taip pat padeda greitai kurti ir testuoti idėjas bei išvengti klaidų ankstyvuoju kūrimo etapu.   Doc. dr. D. Makutėnienė ateities inžinieriams padeda modeliuoti gaminius ir tobulinti praktinius įgūdžius – moksleiviai mokosi kurti naujus pramonės gaminius ir jų prototipus, modeliuoti juos virtualioje aplinkoje, naudojantis „AutoCAD“, „Fusion 360“ ar kitomis modeliavimo programomis. Docentė taip pat reikšmingai prisidėjo prie VGTU inžinerijos licėjaus įsteigimo.