Švenčiame gimtadienį!

Vakar VILNIUS TECH vyko sportininkų ir menininkų apdovanojimų ceremonija, subūrusi aktyviausius universiteto bendruomenės narius. Renginio metu buvo pagerbti studentai, kurie savo įsitraukimu, nuosekliu darbu ir pasiekimais prisideda prie VILNIUS TECH vardo garsinimo sporto bei meno veiklose. Džiaugiamės, kad tarp šių metų apdovanotųjų buvo ir Verslo vadybos fakulteto studentai. Už pasiekimus futbole įvertinti Martynas Valukonis ir Dominykas Kviklys, imtynėse - Chia-En Wu, kulkiniame šaudyme - Ugnė Vaickelionytė, plaukime - Antanas Ežerskis ir Jonas Knašas, tinklinyje - Sofiia Pavlova ir Danielius Čumakas, o choro veikloje - Gaudenė Dumskytė. Sveikiname studentus ir linkime, kad šis įvertinimas taptų paskata toliau augti, siekti užsibrėžtų tikslų bei kurti naujas sėkmės istorijas.

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Birželio 6 d. Vytauto Didžiojo universiteto V. Adamkaus lauko sporto aikštyne vykusiame NSTL paplūdimio tinklinio čempionate VILNIUS TECH studentai pademonstravo puikius rezultatus ir iškovojo net tris prizines vietas. Vaikinų varžybose B pogrupio nugalėtojais tapo Jonas Grikšas ir Emilis Bartkus (VILNIUS TECH), o C pogrupyje visas pergales iškovojo Danielius Čumakas ir Povilas Varpiotas (VILNIUS TECH). Sėkmingai pasirodę atkrintamosiose varžybose, Jonas ir Emilis pelnė 2-ąją vietą, o Danielius ir Povilas iškovojo 3-iąją vietą. Merginų varžybose puikiai pasirodė Melanija Vasiliauskaitė ir Jovita Bukantytė (VILNIUS TECH). Sportininkės laimėjo D pogrupį nepralaimėjusios nė vienų rungtynių, sėkmingai žygiavo per atkrintamąsias varžybas ir čempionatą baigė iškovodamos 2-ąją vietą. Sveikiname VILNIUS TECH sportininkus su puikiais pasiekimais ir linkime sėkmės!

Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.

Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.

Lietuvos mokslo ir inovacijų bendruomenei skirtas reikšmingas įvertinimas tarptautinėje erdvėje. Lietuvos technologijų perdavimo centrų (angl. Technology Transfer Offices – TTO) bendradarbiavimo platforma „TTO Lithuania“ oficialiai tapo Europos žinių ir technologijų perdavimo asociacijos ASTP Valdančiojo komiteto – Nacionalinių asociacijų patariamosios tarybos (NAAC) – nare. Šis žingsnis žymi tęsiamą Lietuvos integraciją į aukščiausio lygio Europos žinių perdavimo ekosistemos valdymo struktūras. Oficialiame ASTP sveikinimo laiške pabrėžiama, kad „TTO Lithuania“ narystė sustiprins vietos inovacijų bendruomenės balsą ir leis aktyviai prisidėti prie Europos Sąjungos inovacijų politikos formavimo. Oficialia Lietuvos atstove šiame komitete paskirta „TTO Lithuania“ tinklo pirmininkės pareigas šiuo metu einanti VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė. Kas yra NAAC ir kodėl tai svarbu Lietuvai? Nacionalinių asociacijų patariamoji taryba (NAAC) yra viena pagrindinių ASTP valdymo institucijų, šiuo metu vienijanti 35 nacionalines asociacijas iš 28 Europos šalių. Šis komitetas veikia kaip kritinė grandis, jungianti Europos lygio iniciatyvas, regioninius technologijų perdavimo centrus ir vietines inovacijų ekosistemas. Tapimas pilnateise NAAC nare „TTO Lithuania“ suteikia strategines galimybes keturiose pagrindinėse srityse: Atstovavimas ir matomumas: kiekviena Europos šalies nacionalinė asociacija komitete turi po vieną oficialų atstovą. Nuo šiol Lietuvos žinių ir technologijų perdavimo specialistų interesai bus matomi ir girdimi kartu su stipriausiomis Europos valstybėmis. Patariamoji funkcija ES politikoje: komiteto nariai tiesiogiai pataria ASTP vykdomajai valdybai Europos ir ES politikos klausimais, susijusiais su inovacijomis, žinių komercializavimu ir technologijų diegimu. Lietuva galės ne tik perimti gerąją užsienio šalių praktiką, bet ir tiesiogiai dalytis mūsų šalies tendencijomis bei pasiekimais. Įtaka valdymui: NAAC turi išskirtinę teisę tiesiogiai nominuoti kandidatus į ASTP Vykdomąją valdybą, užtikrindama, kad nacionalinių asociacijų nuomonė išliktų svarbi priimant strateginius sprendimus. Sprendimų priėmimas ir balsavimo teisė: „TTO Lithuania“ įgyja tiesioginę balsavimo teisę (vieną balsą) priimant svarbiausius organizacijos nutarimus ir teikiant pasiūlymus. Žingsnis link glaudesnės integracijos NAAC nariai aktyviai bendradarbiauja ištisus metus. Per metus organizuojami 5–6 posėdžiai (keturi nuotoliniai ir iki dviejų gyvų susitikimų), kuriuose sprendžiami aktualiausi žinių perdavimo klausimai, analizuojamos teisinės bazės naujovės bei kuriami bendri projektai. „TTO Lithuania“ įsiliejimas į šį tinklą atveria naujus kelius Lietuvos universitetų, mokslo institutų ir technologijų centrų specialistams integruotis į tarptautinius procesus, kelti kvalifikaciją ir užtikrinti, kad lietuviški moksliniai išradimai bei inovacijos efektyviau pasiektų pasaulines rinkas.

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Valiutų rinkos evoliucijos sąveika su monetarinės politikos instrumentais skaitmenizacijos amžiuje“, kurią parengė doktorantas Tomas Pečiulis. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Asta Vasiliauskaitė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Decentralizuotų kriptovaliutų atsiradimas sukėlė esminių iššūkių tradicinėms pinigų politikos sistemoms. Nors šie skaitmeniniai aktyvai turi potencialą didinti finansinį įtrauktumą ir efektyvumą, jiems būdingas nepastovumas ir centralizuotos priežiūros trūkumas sukuria sistemines rizikas, kurių tinkamai valdyti, naudojant klasikinius modelius, nepavyksta. Šioje disertacijoje pristatoma integruota hibridinė analitinė sistema, padedanti kiekybiškai įvertinti kriptovaliutų poveikį pinigų politikos perdavimo mechanizmams, kuri politikos formuotojams suteikia empiriškai pagrįstus įrankius, padedančius veiksmingiau analizuoti šią besikeičiančią finansų sritį. Disertacija suskirstyta į tris skyrius. Pirmajame skyriuje apibendrinamas kriptovaliutų teorinis vaidmuo šiuolaikinėje pinigų teorijoje. Antrajame skyriuje pristatoma ir pagrindžiama nauja metodika, mašininio mokymosi technikas derinanti su pažangiu ekonometriniu modeliavimu, konkrečiai naudojant “Elastic Net“ mašininio mokymo modelį su ARIMA liekanomis ir MSGARCH specifikacijomis, siekiant užfiksuoti nuo režimo priklausomą elgseną. Trečiajame skyriuje sistema empiriškai patvirtinama naudojant kriptovaliutų rinkų ir centrinių bankų politikos operacijų duomenis. Empiriniai rezultatai rodo didelį asimetrinį politikos poveikį, bitkoino kainai reaguojant –15 348 USD į 1 % Federalinės rezervų sistemos palūkanų normos pokyčius. Analizė nustato kritines kintamumo ribas (σ > 80 %), kai kriptovaliutų svyravimai didina infliacijos riziką. Šie rezultatai rodo didėjančią kriptovaliutų sisteminę svarbą pinigų politikos dinamikoje. Tyrimas prisideda prie naujos skaitmeninio turto ekonomikos srities plėtotės. Integruotas modeliavimo metodas padeda įveikti ilgalaikės nelinijinių finansinių reiškinių analizės ribotumus. Praktinės jos taikymo galimybės apima finansinio stabilumo rizikos stebėsenos realiuoju laiku sistemas ir įrodymais pagrįstas reguliavimo intervencijų gaires. Modulinė sistemos struktūra leidžia ją plėsti ateityje, įtraukiant besikeičiančias rinkos struktūras ir naujus skaitmeninius turtus. Disertacijos tema paskelbtos aštuonios recenzuotos publikacijos moksliniuose žurnaluose ir konferencijų straipsnių rinkiniuose. Šis darbas suteikia centriniams bankams būtinas analitines priemones pinigų stabilumui palaikyti ir atsakingoms finansinėms inovacijoms skaitmeninėje eroje skatinti. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].

VILNIUS TECH sulaukė itin palankaus tarptautinių ekspertų įvertinimo. Neseniai pateiktose jų išvadose pažymima, kad po 2022 metais atlikto institucinio vertinimo universitetas pasiekė reikšmingą ir įrodymais pagrįstą pažangą visose keturiose vertinimo srityse: valdymo, kokybės užtikrinimo, studijų ir mokslo veiklos bei poveikio regionų ir visos šalies raidai. 2022 m. VILNIUS TECH buvo suteikta septynerių metų akreditacija. Tuomet ekspertų grupė universitetui pateikė 19 rekomendacijų tolesniam veiklos tobulinimui. Naujausiame pažangos vertinime konstatuojama, kad universitetas į rekomendacijas reagavo atsakingai, sistemiškai ir konstruktyviai, o įgyvendinti pokyčiai tapo ilgalaikės institucinės plėtros dalimi. „Džiaugiamės, kad išorės ekspertai puikiai įvertino VILNIUS TECH pasiektą pažangą visose keturiose vertinimo srityse. Paminėta, kad universitetas pasižymi brandžia kokybės kultūra, strategine vizija ir gebėjimu kryptingai tęsti augimą bei siekti didesnio poveikio visuomenei. Tai užtikrina, kad į kitą institucinio vertinimo laikotarpį įžengiame užsitikrinę tvirtą poziciją“, – sako Studijų direkcijos direktorė Nora Skaburskienė. Tarptautiniai ekspertai ypač išskyrė nuosekliai stiprinamą universiteto strateginio valdymo sistemą, kokybės kultūrą, aktyvų bendradarbiavimą su verslu ir alumnais, lyderystę ATHENA Europos universitetų aljanse, naujų tarpdalykinių studijų programų kūrimą bei reikšmingą pažangą inovacijų ir technologijų perdavimo srityje. Pažymėta ir sparti mokymosi visą gyvenimą veiklų plėtra – VILNIUS TECH išplėtė mikrokredencialų pasiūlą, stiprina partnerystes su socialiniais ir verslo partneriais bei kuria palankias sąlygas žinių komercializavimui ir startuolių vystymui. Ekspertų teigimu, universitetas jau peržengė reagavimo į rekomendacijas etapą ir yra pasirengęs kryptingai išnaudoti sukauptą potencialą siekdamas dar aukštesnių veiklos rezultatų. Apibendrindami vertinimo rezultatus ekspertai konstatavo, kad VILNIUS TECH į kitą institucinio vertinimo etapą žengia turėdamas tvirtą pagrindą tolesnei sėkmingai plėtrai. Ekspertų išvadas galite rasti čia.

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Radijo dažnių galios stiprintuvams linearizuoti taikomų elgsenos modelių tyrimas plačiame nešlio dažnių diapazone“ („Investigation of behavioral models used for linearization of radio frequency power amplifiers over a wide carrier frequency range“), kurią parengė doktorantas Andžej Borel. Disertacija rengta 2019–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Vaidotas Barzdėnas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacija nagrinėja nešlio dažnio kitimo įtaka elgsenos modelių, taikomų galios stiprintuvams linearizuoti radijo dažnių sistemose, tikslumui. Perkonfigūruojamuose ir plačiajuosčiuose ryšio tinkluose, tokiuose kaip sistemos, kuriose naudojamos kognityvinio radijo ir 5G ir 6G technologijos, galios stiprintuvai dažnai turi veikti skirtingais nešlio dažniais. Įprastai vienam dažniui sukurti elgsenos modeliai gali prarasti tikslumą, kai taikomi už savo pradinių mokymo sąlygų ribų. Darbas suskirstytas į tris skyrius. Pirmame skyriuje apžvelgiami dažniausiai naudojami galios stiprintuvų linearizavimo metodai, įskaitant grįžtamojo ryšio, tiesioginio koregavimo ir skaitmeninės išankstinės iškraipymų kompensacijos metodus, jų veikimo principai, įgyvendinimo aspektai ir žinomi apribojimai. Antrame skyriuje aprašomas pusiau automatinės matavimo sistemos, skirtos galios stiprintuvų elgsenai įvairiomis veikimo sąlygomis charakterizuoti, kūrimas. Nagrinėjami skirtingi stiprintuvų elgsenos tipai, reikalingi prietaisai ir metodai tokioms elgsenoms sužadinti ir užfiksuoti. Pateikiami sistemos kalibravimo metodai. Aprašoma regresinių daugianarių pagrindu paremta modelio išskyrimo technika. Pasiūloma atminties daugianarių parametrizacijos metodika, taip pat – metrikos modeliavimo paklaidai įvertinti. Trečiajame skyriuje eksperimentiniu būdu tiriama, kaip modelio paklaida kinta keičiantis nešlio dažniui. Eksperimentų rezultatai rodo, kad modelio tikslumas mažėja, kai nešlio dažnis vis labiau nutolsta nuo mokymo dažnio, ir kad ši tendencija priklauso nuo sužadinimo signalo moduliacijos juostos pločio. Eksperimentiškai ištirta pasiūlyta atminties daugianario parametrizacijos metodika. Rezultatai parodo reikšmingą modeliavimo klaidos sumažėjimą, palyginti su standartiniu atminties daugianario modeliu. Disertacijoje pateikiama metodika, skirta galios stiprintuvams modeliuoti esant skirtingiems nešlių dažniams. Pasiūlyta modeliavimo metodika leidžia sumažinti modeliavimo klaidą, atsirandančią taikant stiprintuvo modelį esant skirtingiems nešlių dažniams. Siūlomi metodai ir gauti rezultatai gali būti taikomi sistemose, kuriose elgsenos modeliai naudojami adaptuojamuose radijo dažnių siųstuvuose, veikiančiuose plačiame arba dinamiškai kintančiame dažnių ruože. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) komanda pristato šeštąjį tinklalaidės epizodą. Šį kartą VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ studijoje kalbame apie prodiusavimo užkulisius, kūrybą, kino, reklamos bei muzikos industrijų dinamiką, realybę už kadro pramogų pasaulyje ir povandeninę operatorystę. Mūsų viešnia – prodiuserė Veronika Tamulionytė. „Prodiuseris yra žmogus, kuris yra gamybiškai, finansiškai ir kūrybiškai atsakingas už projektą. Tu esi galva ir turi padaryti, kad viskas įvyktų“, – taip savo profesiją pristato Veronika Tamulionytė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė, sėkmingos gamybos kompanijos „Cunamis Films“ įkūrėja ir pirmoji moteris Baltijos šalyse, profesionaliai filmuojanti po vandeniu. Naujausiame „Atlantų balkono“ epizode Veronika atvirai dalijasi savo patirtimi: nuo visiškai atsitiktinio patekimo į kino gamybos pasaulį iki vandenyno gelmėse tykančių iššūkių. Šiame pokalbyje ji atsiskleidžia ne tik kaip sėkminga prodiuserė, bet ir kaip drąsi kūrėja, kuriai profesinis perdegimas tapo tramplynu į pasaulinio lygio svajonių įgyvendinimą. Džiaugiamės galimybe pasikalbėti su tokia pašnekove ir dalijamės svarbiausiomis pokalbio detalėmis: Kas tas kūrybinis prodiusavimas ir kodėl tai – nuolatinis problemų sprendimas? Veronika pasakoja, kad prodiuserio darbas prasideda nuo pirmosios idėjos ar užklausos gavimo ir baigiasi tik tada, kai galutinis projektas sėkmingai pasirodo eteryje. Save ji vadina kūrybine prodiusere (angl. creative producer), nes pati rašo idėjas, kuria filmų bei reklamų koncepcijas (angl. treatments) ir siekia glaudaus kūrybinio dialogo su režisieriais, o ne tik techniškai vykdo gamybines užduotis. Paklausta, ko šiame darbe daugiau – kūrybos ar iššūkių valdymo, Veronika neslepia realybės: „100 % problemų sprendimas kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro. Kūryba yra saldainiukas, kurį gauni, kai išsprendi visas problemas.“ Tai darbas be fiksuotų valandų, reikalaujantis didžiulio atsidavimo ir visiško įsitraukimo į procesą. Nuo rizikos dirbant savarankiškai iki sėkmingai sukurto asmeninio prekės ženklo „Cunamis Films“ Baigusi universitetą Veronika atsitiktinai pasirinko darbą vaizdo gamybos kompanijoje „Wide Wings“, kur gavo stiprius profesinius pagrindus. Po ketverių metų ji priėmė drąsų ir rizikingą sprendimą – žengti į priekį ir įkurti savo prodiuserinę kompaniją bei asmeninį prekės ženklą „Cunamis Films“. „Kai atsidarai savo gamybos kompaniją (angl. production house), būdamas laisvai samdomas specialistas (angl. freelancer), kitos įmonės tau nebeduoda darbo, nes tu tampi jų konkurentu. Tai buvo baisiausia dalis“, – prisimena ji. Tačiau rizika pasiteisino su kaupu – jau antraisiais ar trečiaisiais metais kompanija pasiekė įspūdingą pusės milijono eurų metinę apyvartą. Šiandien Veronika kartu su savo broliu dvyniu valdo šį verslą kaip jaukų šeimos „butikėlį“, kur kiekvienas projektas daromas visiškai iš širdies. Dinamiški užkulisiai ir darbas su žinomais prekių ženklais Šiandien Veronikos ir jos komandos darbų sąraše puikuojasi vaizdo reklamos didžiausiems šalies prekių ženklams bei organizacijoms, tokioms kaip Kauno „Žalgiris“, „Pildyk“, „Eurovaistinė“, „Lietuvos draudimas“, „Iki“, „Bitė“, „NFQ“ ar „Aprangos galerija“. Be to, vaizdo klipai bei koncertų gamyba išlieka viena didžiausių Veronikos profesinių aistrų – ji yra dirbusi su tokiais žinomais muzikos pasaulio vardais kaip Justinas Jarutis, Jessica Shy, grupė „The Roop“, „jauti“, „Saulės kliošas“ ir Gabrielė Vilkickytė. Už gražaus galutinio rezultato visuomet slepiasi intensyvūs bei nenuspėjami užkulisiai. Filmuojant G. Vilkickytės klipą „Stuku stuku“ ant tikros kino juostos, komandai ne sezono metu naktį teko gabenti valtį iš Plungės į Nidą, kad pasiektų viduryje marių stovintį, šimtmetį užrakintą švyturį. Aikštelėje spaudė stingdantis šaltis, snigo, o prodiuserei teko suvaldyti masinėse scenose besifilmuojančius vaikus bei mokinius. Tuo tarpu filmuojant grupės „The Roop“ dainos „Simple Joy“ vaizdo klipą, likus vos dviem dienoms iki darbų pradžios komanda vis dar neturėjo specifinės vietos (angl. location): „Man tiesiog atrodė, kad sprogs kur nors galvoje kokia kraujagyslė.“ Gamybos procese netrūksta ir kuriozų: pajūryje ilgapirščių pavogtas rekvizitas (vaikiški kibiriukai bei batai) arba vidury scenos keturmečiui aktoriui iškritęs dantis. Veronika neslepia, kad dinamiškoje aikštelėje netikėtumai greitai tampa kasdiene duona, o gamybinės klaidos reikalauja greitos reakcijos. „Klaidos labiausiai kerta per savivertę, bet prodiuseriai mėgsta sakyti – mes ne gyvybes gelbėjam, viskas ištaisoma“, – su šypsena į klaidų pamokas žvelgia Veronika. Kūrybinis perdegimas ir akistata su rykliu Prieš kurį laiką pajutusi, kad atiduoda per daug savęs kitiems ir nebepakelia milžiniško darbo krūvio, Veronika nusprendė viską sustabdyti ir trims mėnesiams išvyko į Los Andželą. Gyvenimas netoli Malibu paplūdimio, gamtos dokumentikos žiūrėjimas ir delfinų stebėjimas vandenyno pakrantėje subrandino netikėtą idėją – pradėti filmuoti po vandeniu. Netrukus ji jau sėdėjo Indonezijoje, kur pradėjo mokytis profesionalaus nardymo ir povandeninės operatorystės pagrindų. Neseniai grįžusi iš asmeninių mokymų pas dukart „Grammy“ apdovanojimui nominuotą JAV operatorių, Veronika Kalifornijos vandenyse patyrė tikrą išgyvenimo dramą. Nardydama milžiniškuose vandenyno dumblių miškuose (angl. kelp forests), ji filmuodama pametė iš akiračio savo mokytoją. „Pradėjau suktis ratu ir tiesiog prieš mano nosį iš augalų išplaukė ryklys. Turėjau kamerą, bet iš baimės nesugebėjau jos net pakelti, tik prašiau Dievo pagalbos“, – įspūdingu, stingdančiu susidūrimu dalijasi operatorė. Šiandien Veronika savo rankose jau laiko profesionalią povandeninę techniką, kuria filmuojami garsiausi pasaulio dokumentiniai projektai. Jos ateities planai – ambicingi: nufilmuoti ilgametražį filmą apie paslaptingą Baltijos jūros dugną bei ateityje kurti turinį tokiems pasauliniams kanalams kaip BBC ar „National Geographic“. Drąsa nėra jausmas – tai pasirinkimas Jaunam žmogui, svajojančiam apie prodiusavimo ar kino kūrimo kelią, Veronika linki drąsos ir aktyvumo. Ji pastebi, kad Lietuvoje studentai dažnai linkę kuklintis, o kino industriją klaidingai laiko uždara kasta. Amerikoje ji išmoko profesinių pažinčių mezgimo ir ryšių kūrimo (angl. networking) kultūros, kur svarbu mokėti užtikrintai bei greitai pristatyti savo stiprybes. „Drąsa nėra jausmas, drąsa yra pasirinkimas. Tu vieną dieną neatsikelsi tiesiog drąsus – tu atsikelsi ir nuspręsi toks būti. Kai pradedi daryti žingsnius dėl savo svajonės, tie žingsniai kažkaip patys pradeda dėtis“, – pokalbį įkvepiančia nata baigia Veronika. Kviečiame klausyti, diskutuoti ir atrasti savo kūrybinę laisvę! Visas epizodas čia: Vedėjas: Kristupas Kazanavičius Svečias: Veronika Tamulionytė Komanda: Vytautas Puidokas, Jegoras Pikalovas, Džiugas Šėma, Ūdrys Liaudeneckas, Emilis Vaičiūnas, Verneris Filozas, Aušra Sviderskienė, Renatas Venclovas, Gabija Velykytė, Dominyka Gudauskaitė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studentai (Pkf-22/1; Pkf-22/2). Naujojo sezono epizodas nufilmuotas VILNIUS TECH LinkMenų fabrike, „Faux Real Studio“ – modernioje kūrybinių technologijų erdvėje, kur susitinka idėjos, technologijos ir ateities vizijos. Epizodo partneriai ir rėmėjai: VILNIUS TECH LinkMenų fabrikas VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas VILNIUS TECH