Statybos fakultetas
Fakulteto padaliniai
Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra

Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra

Katedra yra pagrindinis gelžbetoninių, mūrinių ir sluoksniuotųjų konstrukcijų mokslo centras Lietuvoje, atliekantis mokslinius tyrimus bei užsakomuosius darbus.

Adresas: Saulėtekio al. 11, S7, 21 kab. Telefonas: (0 5) 274 5225 Vidinis telefonas: 9225 El. paštas: stgk@vilniustech.lt

Katedros istorija

1922-03-24

Patvirtinus Lietuvos universiteto statutą, Technikos fakultete įsteigtos 17 katedrų. Konstrukcinių katedrų dar nebuvo, o statybinės konstrukcijos laikytos tiltų inžinerijos dalimi. Arčiausiai profilio veikė Tiltų katedra, kuriai pavesta dėstyti akmeninius, medinius, geležinius ir gelžbetoninius tiltus.

1922-03-24

Įkurta Tiltų katedra. Vedėjas iki 1940 m. – ord. prof. Silvestras Grinkevičius.

1923-02-01

Tiltų katedroje pradeda dirbti privatdocentas Pranciškus Markūnas. Jis dėsto gelžbetonį, vadovauja projektams, suprojektuoja 19 gelžbetoninių tiltų, 16 pastatų, įskaitant keturias bažnyčias.

1928-10-01

Jaunesniuoju asistentu tampa J. Gabrys.

1930-09-01

J. Gabrys tampa vyresniuoju asistentu. Vadovauja tiltų ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimui, dėsto sauskelių projektavimą, parašo vadovėlius „Sauskeliai“ (1930) ir „Gelžbetoniniai ir betoniniai tiltai“ (1931).

1938 m.

J. Gabrys Latvijos universiteto Inžinerijos fakultete apgina disertaciją „Betoninės ir gelžbetoninės arkos“.

1940-07-29

Įsteigus Statybos fakultetą, vietoje Tiltų katedros įkurta Tiltų ir geležinių konstrukcijų katedra. Vedėjas – doc. Juozas Kuodis, 1936 m. Vienoje apgynęs technikos mokslų daktaro disertaciją.

1941 m. (ruduo)

Katedra pervadinama į Tiltų ir konstrukcijų katedrą. Vedėjas – ekstraord. prof. J. Kuodis.

Po 1945 m.

Atkūrus Universitetą, Statybos fakultete veikia 14 katedrų, tarp jų – Gelžbetoninių konstrukcijų ir tiltų katedra (vyr. dėst. A. Rozenbliumas). Katedra neturi laboratorijos; ją pradeda kurti D. Tovstenko ir J. Kivilša. Pusrūsyje įrengiama pirmoji patalpa tyrimams, o kieme išbandomos surenkamos perdangų plokštės – pirmasis katedros eksperimentinis darbas.

1956 m.

Vilniuje, KPI vakariniame skyriuje, pradedamas dėstyti gelžbetonio dalykas ir vykdomi moksliniai tyrimai.

1961 m.

Skyrius tampa KPI Vilniaus filialu. Gelžbetoninių konstrukcijų dalykas priklauso Statybos katedrai (vedėjas doc. V. Kriščiūnas).

1965 m.

Įkuriama Statybinių konstrukcijų katedra. Vedėjas – A. Kudzys.

1967 m.

A. Kudzys apgina pirmąją Lietuvoje habilitacinę disertaciją gelžbetoninių konstrukcijų tematika („Trumpalaike apkrova veikiamų žiedinio skerspjūvio gelžbetoninių elementų darbo tyrimai“).

1972 m.

Statybinių konstrukcijų katedra pervadinta į Gelžbetoninių konstrukcijų katedrą (ved. A. Kudzys). Plėtojamos gelžbetonio skaičiavimo, kokybės kontrolės, polimerų taikymo, tiltų ilgaamžiškumo, naujų medžiagų ir gelžbetonio patikimumo tyrimų kryptys. Katedros darbai pripažįstami tarptautiniu mastu.

1998 m.

Katedra pavadinama Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra. Vedėjas – G. Marčiukaitis.

2005 m.

Katedroje jau parengtos 49 daktaro disertacijos, iš jų 33 – vadovaujant prof. A. Kudziui. Katedra tampa vieninteliu koncentruotu gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų moksliniu padaliniu Lietuvoje.

1922-03-24

1923-02-01

1928-10-01

1930-09-01

1938 m.

1940-07-29

1941 m. (ruduo)

Po 1945 m.

1956 m.

1961 m.

1965 m.

1967 m.

1972 m.

1998 m.

2005 m.

Studijų programos

Katedroje siūloma viena bakalauro Statybos inžinerijos studijų programa, turinti tris specializacijas (Pastatų ir jų konstrukcijų projektavimas, Tiltų konstrukcijų inžinerija, Geotechnika) ir dvi magistrantūros – Statinio informacinio modeliavimo ir Geotechnikos – studijų programas.

Statybos inžinerija

Bakalauro studijos.
Specializacijos:

Pastatų ir jų konstrukcijų projektavimas;
Tiltų konstrukcijų inžinerija;
Geotechnika.

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų bakalauras

Plačiau

Statinio informacinis modeliavimas

Magistro studijos

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras

Plačiau

Geotechnika

Magistro studijos

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis – inžinerijos mokslų magistras

Plačiau

Veiklos kryptys

Katedra su savo mokslo laboratorijomis yra mokslo ir technologijų parko „Saulėtekio slėnis“ Civilinės inžinerijos mokslo centro dalis. Laboratorijos yra visiškai atnaujintos šiuolaikine universalia statybinių konstrukcijų tyrimo įranga.

Mokslinės veiklos kryptys
- Gelžbetonio mechanika;
- Iš anksto įtemptųjų gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo metodų tobulinimas ir kūrimas;
- Kompozitinių medžiagų, konstrukcijų ir jų skaičiavimo modelių kūrimas;
- Mūrinių konstrukcijų mechanika ir skaičiavimo metodų kūrimas;
- Rekonstruojamų pastatų konstrukcijų bei jų mazgų tyrimas bei skaičiavimo metodų kūrimas;
- Statybinių konstrukcijų projektavimo normatyvinių dokumentų kūrimas;
- Europos Sąjungos ir Lietuvos normatyvinės statybinių konstrukcijų projektavimo bazės harmonizavimas.
- Gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimo modelių kūrimas;
- Katedra su savo mokslo laboratorijomis yra mokslo ir technologijų parko „Saulėtekio slėnis“ Civilinės inžinerijos mokslo centro dalis. Laboratorijos yra visiškai atnaujintos šiuolaikine universalia statybinių konstrukcijų tyrimo įranga.
Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra naudojasi „Fine Company” suteikta „GEO5” geotechninės programinės įrangos komplekso švietimo licencija.
Mokslinė–inžinerinė pagalba gamybai
- Naujų statybinių medžiagų kūrimas ir fizinių–mechaninių savybių nustatymas.
- Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų tyrimo ir skaičiavimo metodų tobulinimas.
- Mūrinių ir gelžbetoninių statinių rekonstrukcija ir remontas.
- Betono ir gelžbetonio technologija.
- Vienbučių gyvenamųjų namų racionalių konstrukcinių technologinių sprendimų parinkimas ir taikymas.
- Daugiaaukščiai pastatai, jų konstrukcijos.
- Mažai energoimlių konstrukcijų kūrimas, tyrimas ir projektavimas, tame skaičiuje statybinių kompozitinių dirbinių ir konstrukcijų su termoizoliaciniais intarpais kūrimas ir tyrimas.
- Automatizuotas konstrukcijų projektavimas.
- Pastatų konstrukcijų iš mažagabaričių elementų (įvairių blokelių, lengvų sijų ir pan.) kūrimas ir projektavimas.
- Sluoksniuotosios konstrukcijos, jų kūrimas, tyrimas ir skaičiavimo metodai.
- Statinių statistinis skaičiavimas, konstrukcijų tvarumas ir patikimumas.
- Statybinių medžiagų ir konstrukcijų elgsena veikiant aukštoms temperatūroms.
- Mūrinių konstrukcijų iš naujų tipų dirbinių eksploatacinių charakteristikų tyrimas ir nustatymas.
- Vandentvarkos ir požeminiai statiniai ir kitos sritys, susijusios su gelžbetonio ir kitų statybinių konstrukcijų projektavimu, bandymu ir panaudojimu įvairios paskirties statiniuose.
- Konstrukcijų apsauga nuo agresyvių poveikių ir jų ilgaamžiškumo padidinimas.
- Euronormų adaptacijos Lietuvoje, įvairių standartų ir kitos normatyvinės techninės dokumentacijos ruošimas.